Leksionas

Zinant Viliu ,jis megsta ' truputuka '  pagrazint 

Šiaudai pasirodo bėda. Gyveni žmogus ir mokaisi.

Nusikalbėjai su paskutiniu sakiniu, nes metrofenonas nėra labai stiprus prieš miltlige, jis ją sutvarko bet jei lygiant su input tai vienodam lygi, o jei lyginant su input triple tam nėra lygiu nes yra prokvinazidas bet jis veiks tik tuo atvėju jei purški prevenciškai jis negydo, bet apsaugo

Pas tave yra viskas suskaičiuota pvz: 0,167 reiskia jog yra 167mg/kg dirvožemio čia yra vidutinis kalingumas, o kur yra pas tave reikšmė 0,016 t.y 16mg/kg tai čia praktiškai tuščia o ph yra žiauriai mažas, toks dirvožemis tinkamas tik ganykloms ir tikrai ne kulturinius augalus augint nes ekonomiškai neapsimoka, o kur siuntė tas formulias tai agricono reikšmėm periskaičouot

miltai, jei tirpintum gal ir nieko 16m toliau nepaskleisi, jokio tolygumo, kaina mažiausia rinkoj

Pas tave yra viskas suskaičiuota pvz: 0,167 reiskia jog yra 167mg/kg dirvožemio čia yra vidutinis kalingumas, o kur yra pas tave reikšmė 0,016 t.y 16mg/kg tai čia praktiškai tuščia o ph yra žiauriai mažas, toks dirvožemis tinkamas tik ganykloms ir tikrai ne kulturinius augalus augint nes ekonomiškai neapsimoka, o kur siuntė tas formulias tai agricono reikšmėm periskaičouot

išakrt pasakau, kad jokių nuolaidų ar kitų benefitų už savo nuomonę negavau, grynai nešališka nuomonė. Kadangi ūkinkavau/tebeūkininkauju dėl pomėgio, labai nekreipdavau dėmesio į ne itin gerus derlius, bet perkopus 100 ha jau susimąsčiau, kad hobį reikia paversti pelningu, o tam reikalui reikia išsiaiškinti nesėkmių priežastis ir jas koreguoti. Pradėjus šniukštinėti apie žemės tyrimus gavau neįkyrų ir neįpareigojantį Agricon atstovo kontaktą. Kadangi normaliai ėjo susikalbėti, man patiko su veiklos modelis, pasidariau tyrimus visose dirvose, įskaitant ganyklas.
Nors visada šventai buvau įsitikinęs, kad pas mane ribojantis veiksnys yra dirvožemio rūgštingumas, tačiau jis nėra toks tragiškas, o labiausiai augalai kentėjo dėl fosforo trūkumo. Praktiškai visose dirvose naujam derliui užauginti reikia vidutiniškai 150 kg veiklios medžiagos. Kas tręšiant įprastomis npk, reikštų kokius 700 kg į hą, kai realiai tręši 200-300, esi pasmerktas suktis tam pačiam rate ilgai ir nuobodžiai. Ir atvirkščiai, bent mano dirvose kalio poreikis naujam derliui yra viso labo apie 60 kg, tai tręšiant didesnėmis įprastų npk normomis kalis tiesiog pertekliniai duodamas.
Manau ne vienam aktualus klausimas ir svajonė turėti tręštuvas su gps ir kintama norma. Manyčiau, kad tai tikslinga, kai daug lauku yra 10 ha +. Mažesniuose laukuose mažai tikėtinas didelis medžiagų šuolis ir pati kintama norma gali skirtis kelis kg, kas iš esmės yra neatsiperkantis dalykas. Didesniuose laukuose tikriausiai galima pasiekti daugiau naudos. Bet yra išimčių: viename lauke min ir max normos skiriasi iki 50 kg, kas yra 100 kg mapo ir skirtumas tikrai apčiuopiamas, tačiau kitam tręšiant vienoda norma iš esmės nieko neprarastume (pastarajam jau atiduota 80 kg map prieš sėją)

 
O dabar iš ekonominės pusės (imant ryškesnį lauką):
 

 
Įprastai treštume max 300 kg kokio tai 10-26-26, kas iš esmės patenkintų pusę forsofo ir pilną kalio normą:
apie 350 eur * 0.3 = 105 eur
Turėdami tyrimus ir kintamą normą viską galime pasidaryti daugmaž už tiek iki pilno medžiagų atstatymo:
K: 270 * 0.11 = 29.7 (kalio chloridas)
P: 350 * 0.27 = 94.5 (MAP)
sumoje išleidžiame 124.20 eur, bet su neženkliu kainos prieaugiu pilnai paduodame tai, ko reikia. Gyvendamas kaip įpratęs, niekada neišlipčiau iš fosforo trūkumo problemos ir nepasiekčiau norimų derlių.
Išvada viena, turimus darytis verta ir būtina. Jeigu ne derliui didinti, tai išlaidoms optimizuoti. Juo labiau, kad kainos nėra baisinės. Aš asmeniškai taip pat pasidariau laukų valdymo prisijungimus, kur pats galiu dėliotis sėjomainas, būsimus ir faktinius derlius bei pagal tai planuotis ręšimus.
Jeigu būtų pastabų, maloniai lauksiu, nes ir pačiam įdomu kažką naujo sužinoti ir tobulėti.

Ka ten neari, jei ne prieš metus nuotrauku buvai prikėles kaip su 6 korpusu plūgu ari...

Jei imi papildomą opciją - horizontalų cilindrą ant viršutinio peties tada turi.

Nežinau, mano galva ta pati tragedija

Mane pavasarį domina, papildomas PK padavimas žiemkenčiam. 
Bet matau, turbų nesamonę darau. Kad beriu 16-tuka. 
Reik is rudens atiduoti visą planuotą PK kiekį. Su sejama

Crosslot atbaido, bet žiūri į novaga? 

Vyrai, ar jūs mokėtiea chemija ir biologija viena lygtis apie anglį pasako co2+h2o->c6h126o (gliukozė) tai yra mono sacharisas iš kurio sintetinama celiulozė kuri yra statybinis augalo elementas, tai yra taip kad jusu minima anglis gaunama iš oro ne iš dievožemio tik nuėmus derlių ji patenka į dirvožemį kaip organinė medžiaga mikro organizmas ir skaidyojams, pradėkim nuo pradžių o ne išradinėkim dviračio kur jo nėra. Kuo didesnis biomasės kiekis antžeminėja dalyje, tuo jūs daugiau turėsit anglies rudenį ir viskas, tokia paslaptis

Leiskit jus pataisyti, su migliniais augalais gal ir grybai gali palaikyt mikorize, bet su basturinais tokiais kaip rapsais ar rūgtiniais kaip grikiais, apšvieiu, pastarūjų dviejų augalų saknys išskiria gliukozinolatus(pasigooglinkit arba trumpai tai yra biofungicidas, fungicidai kovoja prieš grybinea ligas, bet visi suprantam kad naikina ie geraja grybiena) kurie ardo grybiena ir dezinfekuoja dirva nuo grybinuų patogenų, gali būt ir nepatogenas ir paprastas grybas, su juo mikorizės nesudarinės, dėl ko po rapsų sėjam kviečius nes kviečių ligų pradus tas reiškinys sutvarko, niekam nenoriu prišti nuomonės tik kalbu faktais, ir moksliniais terminais

Vyrai, ar jūs mokėtiea chemija ir biologija viena lygtis apie anglį pasako co2+h2o->c6h126o (gliukozė) tai yra mono sacharisas iš kurio sintetinama celiulozė kuri yra statybinis augalo elementas, tai yra taip kad jusu minima anglis gaunama iš oro ne iš dievožemio tik nuėmus derlių ji patenka į dirvožemį kaip organinė medžiaga mikro organizmas ir skaidyojams, pradėkim nuo pradžių o ne išradinėkim dviračio kur jo nėra. Kuo didesnis biomasės kiekis antžeminėja dalyje, tuo jūs daugiau turėsit anglies rudenį ir viskas, tokia paslaptis

Vyrai, ar jūs mokėtiea chemija ir biologija viena lygtis apie anglį pasako co2+h2o->c6h126o (gliukozė) tai yra mono sacharisas iš kurio sintetinama celiulozė kuri yra statybinis augalo elementas, tai yra taip kad jusu minima anglis gaunama iš oro ne iš dievožemio tik nuėmus derlių ji patenka į dirvožemį kaip organinė medžiaga mikro organizmas ir skaidyojams, pradėkim nuo pradžių o ne išradinėkim dviračio kur jo nėra. Kuo didesnis biomasės kiekis antžeminėja dalyje, tuo jūs daugiau turėsit anglies rudenį ir viskas, tokia paslaptis

Vyrai, ar jūs mokėtiea chemija ir biologija viena lygtis apie anglį pasako co2+h2o->c6h126o (gliukozė) tai yra mono sacharisas iš kurio sintetinama celiulozė kuri yra statybinis augalo elementas, tai yra taip kad jusu minima anglis gaunama iš oro ne iš dievožemio tik nuėmus derlių ji patenka į dirvožemį kaip organinė medžiaga mikro organizmas ir skaidyojams, pradėkim nuo pradžių o ne išradinėkim dviračio kur jo nėra. Kuo didesnis biomasės kiekis antžeminėja dalyje, tuo jūs daugiau turėsit anglies rudenį ir viskas, tokia paslaptis

Leiskit jus pataisyti, su migliniais augalais gal ir grybai gali palaikyt mikorize, bet su basturinais tokiais kaip rapsais ar rūgtiniais kaip grikiais, apšvieiu, pastarūjų dviejų augalų saknys išskiria gliukozinolatus(pasigooglinkit arba trumpai tai yra biofungicidas, fungicidai kovoja prieš grybinea ligas, bet visi suprantam kad naikina ie geraja grybiena) kurie ardo grybiena ir dezinfekuoja dirva nuo grybinuų patogenų, gali būt ir nepatogenas ir paprastas grybas, su juo mikorizės nesudarinės, dėl ko po rapsų sėjam kviečius nes kviečių ligų pradus tas reiškinys sutvarko, niekam nenoriu prišti nuomonės tik kalbu faktais, ir moksliniais terminais

Pirmiausiai reikia dėti ant lėkštutės sąmoningumą, po to žinias, patirtį, ir tada kalbėti apie visokias žemės dirbimo technologijas, technines galimybes ir t.t.
Gražu skaityti, kaip jaučiamas vaibas No till, striptill bet tam reikia ne tik traktoriaus ir sėjamosios. Tam reikia pakeisti mastymą ir turėti pakankamai žinių. Reikia išmanyti agronomija, suprasti fenologija, suvokti fundamentalius dalykus, tada ir sėkmė bus garantuota. 
Dabar pagrinde yra akcentuuojama kaip įmanoma sutaupyti pinigų darbų atžvilgiu, kaip dirvožemis bus tausojamas ir t.t. Bet niekas nekalba apie klaidas o jų bus tikrai daug ir kiekvienais metais jos pasitaikys.. Todėl tie sutaupyti pinigai bus naudojami klaidų pasekmėms padengti. 
Šiandien Viliaus parašyta citata man labai patiko. Bent kartą pamačiau forume fundamentalią informaciją.

Leiskit jus pataisyti, su migliniais augalais gal ir grybai gali palaikyt mikorize, bet su basturinais tokiais kaip rapsais ar rūgtiniais kaip grikiais, apšvieiu, pastarūjų dviejų augalų saknys išskiria gliukozinolatus(pasigooglinkit arba trumpai tai yra biofungicidas, fungicidai kovoja prieš grybinea ligas, bet visi suprantam kad naikina ie geraja grybiena) kurie ardo grybiena ir dezinfekuoja dirva nuo grybinuų patogenų, gali būt ir nepatogenas ir paprastas grybas, su juo mikorizės nesudarinės, dėl ko po rapsų sėjam kviečius nes kviečių ligų pradus tas reiškinys sutvarko, niekam nenoriu prišti nuomonės tik kalbu faktais, ir moksliniais terminais

Tai kur tie pronūkiai dės tuos pinigus jei trąšų atsisakys? 

Kaikuriem diskusija apie technologijas ir technologijų stebėjimas yra “lindimas į kitu veikla” ir kažkokia diskusija apie tai nėra leidžiama... Nusiperki viena nauja agregatą ir jautiesi viso ko bamba ir niekas į tave nebegali žiūrėti.. sie metai rodo, kad nieko nerodo, galėčiau parodyti pasėlius setus su kurt ar sz geresnius negu kažkokios tai tiesiogines sėjos, tiek rapsai tiek ž.miežiai, ž.kviečiai. Įsivaizdavimas ir turiu sejamaja ir jau viskas, nieko, neliame vieni linkę pirkti ir galvoti kaip čia dabar taikyti ta technologija, kiti pirma žiūrėti ir galvoti kaip čia ta technologija galima prisitaikyti ir tik tada pirkit. O stebėjimas iš šono ir visada yra gerai, nes tas kuris pats daro ir stebi yra linkęs truputi vaizdą pasigražinti į savo puse...
Lietuvos žemės ukis yra kaip jaunuolis, ir šitas forumas ganėtinai atspindi kas vyko ir vyksta Lietuvoje nuo 2006 m. Kiek atsimenu viską prasidėjo taip
2006-2007 Agrisemas( padrikas sėjimas) vienas aparatas trys fm darbai, o kiek rankų laužymo buvo, kokios diskusijos virė. Praėjo trys metai buvo pastatytos į patvorį, pamenu net vienas gerai žinomas forumietis savo visus posrtus iš tos temos trynė. Nepasiteisino, pinigu suma apie 70 000 lt į patvorį.
2009-2011 kažkur, Giluminai purentuvai, kiek pasisakymu apie pluta, mokslininkai apie tai kalbėjo visiem jų reikėjo, montavo sejamas ant jų sejo rapsus ir panasiai. Pora metu ir į patvorį, niekam nebereikia, diskusija mirus.
2011-2014 diskiniai skutikai, vėl visiem reikėjo pabiras daiginti, kitiem ir vietoje Plugo, rolmakai, staltekai ėjo į trasa, visi susipirko( na šita ir aš paimiau) į patvorį nenuėjo, bet perversmo nesukūrė, maždaug rado savo vieta,
2016-2019 noraginiai skutikai, visiem irgi prireikė, susidomėjimas nežmoniškas, rezultatu apibendrinti negalime nes dar vyksta procesas.
2018-2020 tiesiogine sėja, vyksta procesas 
2019- ateitis. Ražienines akėčios, keik suprantu šitas turėtų keisti diskinius skutikas pabirų daiginimui. 
Idomu kiek dar tokiu mados etapu ateiti turėsime? Ir ties kuriais metais Lietuva peržengs į tokį brandos etapą, kaip vakaru Europa, taip maždaug apie 2040 kogero...

Blyn, o tai kaip man jaustis?! Aš visai nebekišu... o dar nėra nė keturesdešimt 

Nesupratau kas cia per tema . Vyrai diskutuoja kas gyliau ikisas . As net nepilnavertiskumo kompleksas isimusiau nes ikisu tik 3cm o jei pasiseka kartais ivarau iki 7 cm . Zeme ne moteris , ji orgazma pagauna kai kuteni pavirsiu .

Jaučiu, kad teks tau su prišikta kepure vaikščioti