vk_

Kol augalas dar gyvas, tol visada galima tikėtis, kad nustačius priežastį ir ją pašalinus augalas iškart ims atsigavinėti. Pirmoje nuotraukoje augalo lapai taip pat apvytę. Kodėl? Jei būtų blogai su rūgštingumu, tai lapai būtų geltonesni (būtų chlorozė), bet nebūtų tokie nugeibę. Todėl atmetam rūgštingumo variantą ir lieka išdžiūvimo, kenkėjų nugraužtų šaknų, tavo sodinant pažeistų šaknų ir ligos variantai. Ar kitos šalia šilauogės prigijo ir auga gerai? Jei kažkuri šalia auga visai gerai, tada turbūt ir ligos variantą galime atmesti. Toliau ieškant priežasties siūlyčiau iškasti visai nudžiūvusią šilauogę ir pažiūrėti, kas ten yra - ar prie šaknų šlapia, ar šaknys nenugraužtos, ar šaknys nenulaužtos. Kad atsigautų visai nudžiūvusi šilauogė šansų turbūt beveik nėra, na nebent iš kur nors prie šaknų koks ūgliukas imtų augti, bet to greičiausiai nebus, nes ji jau išeikvojo visas savo jėgas. Jei nori dar bandyti, tai aš ją iškasčiau iš jos vietos ir pasodinčiau kur šone, o šioje vietoje pasodinčiau naują šilauogę, nes dar tik vasaros pradžia ir puikiausiai galima sodinti naujus sodinukus. Mano šiemet iš 23-ų pasodintų šilauogių blogiausiai atrodo šis sodinukas: Ilgai žydėjo, žiedai nudžiūvo ir nubyrėjo, lapų vis nebuvo, tik paskutiniu metu ėmė augti lapai ir ūgliukai. Bet dabar jau viskas bus gerai, išaugs ir sutvirtės. O tokių apvytusių lapų kaip pas tave aš nepamenu, kad būčiau pats matęs/susidūręs.

Oho, antroje nuotraukoje ne apdžiūvusi, o pilnai nudžiūvusi. Mąstom, kas galėjo atsitikti: 1) nudžiūti dėl vandens trūkumo, 2) mirti dėl ligos, 3) kenkėjai nugraužti šaknis, 4) žūti dėl labai netinkamo substrato. Daugiau versijų nesugalvoju. Lengviausia patikrinti 3-ią versiją - reikia nudžiūvusią iškasti ir pažiūrėti ar nenugraužtos šaknys. Daugiausia šansų duočiau 1-ai versijai, nors ją ir neigi. Problema yra tokia, kad jei sodinuko vazonėlyje ar pasodinus durpės per daug išdžiūna, tai po to laistant jų beveik neįmanoma sudrėkinti, nes vanduo paprasčiausiai prabėga pro šoną arba kiaurai, o durpės jo visai neįgeria. Dėl to sodinant rekomenduojama sodinukų vazonėlius pilnai užmerkti kibire vandens bent pusvalandžiui, kad vazonėlio viduje neliktų tokių perdžiūvusių durpių. Sako, kad pasodinus perdžiūvusias vėliau laistymas nepadės ir sodinukas žus. Gal tai pas tave ir atsitiko. Jei dar lėtai ilgai lytų, tai gal sušlaptų, o šiemet sausra ir karštis. Antras variantas, kad pasodinai gerai, bet po to dėl karščio ir sausros sodinuko durpės perdžiūvo pasodintos, o laistymas nepadeda. Mulčio nėra, o durpės karštyje greit išdžiūna. Jei iškasinėsi - pažiūrėk ar nėra labai sausa prie šaknų, nors aplink gal bus ir drėgna.

Ne, negalėjo. Normalią šilauogę turbūt galima būtų 3 metus laistyti vandeniu tiesiai iš šulinio, o ji augtų sau toliau. Ar pradžioje šilauogės normaliai skleidėsi? Kada pradėjo džiūti? Jei būtų kokių nuotraukų, tada gal ką daugiau būtų galima spėti.

Esu tikras, kad čia tik reakcija į temperatūrą. Šilauogių lapai į tai labai greit reaguoja, bet tame nėra jokios problemos. Tad nekreipk dėmesio, kol lapai netaps tokiais: O kai jie taps tokiais - tada grožėkis jais.

Medlieva alksnialapė "Northline" (lot. Amelanchier alnifolia "Northline"): Bus pirmas derlius, įdomu ar bus geriau už senas vietines veisles. "Northline" aprašymas: Uogų dydis: iki 16 mm diametro. Užauga: iki 4 m aukščio. Atsparumas: visiškai atspari šalčiui, nereikli. Sodinimo vieta: saulėta, dalinis pavėsis. Dirva: nereikli, geriausiai tinka priemolio, humusinga. Vaisiai iki 16mm skersmens, saldūs,aromatingi. Šios veislės medlievos uogos labai saldžios ir kvapnios! Uogos pasižymi sodriu, ryškiu skoniu, kuris labai primena šilauoges. Tačiau skirtingai nei šilauogėms, medlieva yra nereikli dirvai!

Po paskutinių šaltų naktų mano šilauogių lapai kai kur vėl parausvėjo. O va čia uogos ėmė truputį melsvėti, tik nesuprantu, ar iš šalčio, ar jau nokti pradeda:

Šiemet pasodinau mažų sodinukų, kuriuose buvo vien žiedai, kurių nenukarpiau. Jie ilgai žydėjo, o lapų nebuvo, rezultate kažkiek uogų užmezgė, bet dauguma žiedų nudžiūvo ir nubyrėjo, o lapai labai ilgai nenorėjo augti, nes tiesiog pradžioje jiems nebuvo pumpurų plius augalas labai daug jėgų išeikvojo žydėjimui. Tad dabar manau, kad padariau klaidą, palikdamas visus žiedus, kai sodinukai maži, o žiedų be galo daug. O va su dideliais sodinukais taip pat palikau žiedus, bet ten jokių tokių problemų nėra, nes ten žiedų santykinai nedaug ir lapai bei ūgliukai ėmė augti iš pat pradžių. Įdedu berods to paties kaip aukščiau nuotraukoje sodinuko naują nuotrauką. Čia jis turbūt geriausiai atrodo iš 6-ių tokių pačių pasodintų, pas kitus lapų dar mažiau:

Plėvelę deda tik iš šonų, o dugnas atviras. Drenažas geresnis iš organinių medžiagų, o ne mineralinių kaip žvyras. Daug kur versliniuose soduose šilauoges laisto iš gręžinių. Jei iš gręžinio pilsi vandenį į kažkokią iškastą duobę, tai daug vandens gali prarasti dėl susigėrimo į žemę, bet žinoma taip palaikytas vanduo būtų geresnis nei tiesiai iš gręžinio. Svarbiau, kad vandens būtų, o jau jo kilmė antraeilis dalykas, nereikia to per daug sureikšminti.

Pas mane auga senos aronijų veislės, gal tikrai reiks ką naujo pabandyti. O kokią saldžiausią ir skaniausią aronijų veislę parekomenduotum?

Suvalgėm keliasdešimt uogyčių nuo šiemet sodinto sausmedžio Karina. Skonis turbūt labiausiai primena mėlynes. Na, šiemetinė sausra, karštis ir tai, kad tik šiemet pasodinta, galėjo kažkiek paveikti uogas. Bendrai sausmedžiui dedu pliusą - vertas pasisodinti, nes: 1) uogos valgomos, gana skanios ir labai ankstyvos; 2) jokie amarai ir kiti kenkėjai nepuolė, jokių papildomų rūpesčių nekėlė, auginti paprasta.

Lazdynų stagarus galima palikti (nukarpius plonas šakeles ir viršūnes) - jie gali tarnauti vietoje kuoliukų naujais augantiems ūgliams. Aš visus augalus sodinu pavasarį - tada per vasarą jie spėja sustiprėti ir geriau peržiemoja nei sodinti rudenį. Mano supratimu, jei rudenį sodinti augalus plikomis šaknimis - tai tik po to, kai numes visus lapus ir pasiruoš žiemoti, praktiškai po pirmųjų šalnų. O sodinti su lapais - tai tik iš vazonėlių, iš vazonėlių galima sodinti bet kada, bet irgi geriau sodinti anksčiau, kad spėtų geriau prigyti.

Iš aronijų pliusas, kad jų sultys labai dažo, tai mano mama jas panaudoja vyną darydama. O šiaip šviežios valgyti man jos per rūgščios, po šalnų gal kiek valgomesnės, bet vistiek nelabai valgomos, o jų uogienės nesu valgęs. Manyčiau, kad vietoj jų geriau auginti medlievas - jos šviežios skanios ir sveikos.

Likimas toks pats kaip ir kitų lietuviškų vaiskrūmių ar daržovių veislių - plačiai jų niekas neplatina ir norėdamas gauti turi ieškoti pas jų kūrėjus.

Gal Rekai pakliuvo didesnis koncentratas, gal rūgštis nebuvo tolygiai išsimaišiusi. Aš lig šiol nė karto taip rūgštimis nerūgštinau.

Apie vandens rūgštinimus:

Ką darot su aronijų uogom? Pas mus jų auga pora krūmų, nereikalauja jokios priežiūros, bet kad uogos sunkiai panaudojamos.

Taip, prūdo vanduo tinka. Tinka visų atvirų vandens telkinių ir lietaus vanduo. Blogesnis yra vanduo iš gręžinių ar šulinių, nes jis kietesnis. Su kietu vandeniu yra du variantai - pirma, kartais parūgštinti, antra, galima jį supilti į kokią nors atvirą talpą, kad pastovėtų prieš laistant.

Kažin koks ten tikslumas gaunasi su tom PH juostelėm tikrinant, gali būti, kad rodo labai netiksliai ir palaistei daug rūgštesniu vandeniu. O nebandei lietaus vandens PH su tom juostelėm pamatuoti? Šiaip gali tuo savo kietu vandeniu laistyti, nieko pastebimai blogo tikrai ilgai neatsitiks. Arba retkarčiais parūgštink, bet vietoj 100 ml acto pilk, pavyzdžiui, 20 ml į 10 l vandens. Kažkada juk palis vėl. Pas mane irgi jau baigiasi lietaus vanduo. O mulčią geriau grąžink atgal.

Kokį actą naudojai? Jei perrūgštinai ir kažkas ne taip, tai palaistyk paprastu vandeniu, kad prasiplautų ar prasiskiestų.

Tiks, nebent tik dar žodį "ocenka" vertėtų išbraukti, nes juos tik parodai, o ne vertini. Beje sausmedis rusiškai "žimolostj", o Zarasų ne "oblastj", o "rajon".

Donatai, teisingai turi būti "растёт", nes tai vienaskaita, o "растут" yra daugiskaita. Lietuviškai sakome "šilauogės" daugiskaita, bet rusiškai "голубика" naudojama vienaskaita.

Pavadinime parašei "растает", kas reiškia "ištirps" vietoj "auga".

Va kaip mūsų šilauogės turi atrodyti po kelių metų:

Pastebiu, kad paskutinėmis dienomis šilauogės ėmė labai greitai augti. Gal čia joms taip karštis patinka. Dalis šilauogių dar žydi, o kai kur jau uogos spėjo ūgtelti. Kažkaip šiemet viskas daug greičiau nei pernai.

Ir pas mane ėmė mėlynuoti uogytės ant šiemet pasodinto sausmedžio, bet gal dar palauksiu, kol geriau prinoks. Nežinau, kada jos jau būna pilnai prinokusios, niekada jų neragavau.