jawax

Pogrindžio platintojai jau trina rankom ir sveikina tokią sistemą

O tai čia man vienam kyla klausimas, kodėl statytojai nuomojasi tokiam terminui už, pripažinkim, šiai dienai labai labai aukštą kainą, vietoj to, kad už tebūnie 15metų nuomos kainą nupirktų bet kokį norimą sklypą? Nebus taip, kad nesėkmės atveju turėsi sklypą su krūva svetimo šlamšto, kurį pats turėsi utilizuot? Dar nėra taip, kad žiauriai trūktų tinkamų sklypų saulės eletrinėms, vėjo jėgainėms šiek tiek kita situacija, bet vis tiek. Pasiūlius tokias pirkimo kainas tuoj prisirinktų sklypų net mūsų krašte, kur laisvos žemės nėra, bet čia kažkur šuo pakastas. Jei pati jėgainių savinkė nenori susigadint ROI prieš investuotojus, yra gi dar nt fondai. Visokie pseudo žemės fondai seniau pirko aplink mus žemes ir dabar žemdirbiams nuomoja už rinkos kainą, tai palygimus už kiek pirko ir kokia jų dabar grąža, jiems dabar nupirkt vos ne bet kokį pageidaujamoj vietovėj sklypą ir išnuomot jėgainėms būtų dar pelningiau, bet kodėl tada taip nedaro?

Taip, 820 su 2200 apsukom ir originaliu žeminančiu reduktorium važiuoja apie 33km/h. Bet kad su greitinančiu kardanai nelaiko ar garsas didesnis tai nesąmonė. Jei viskas tvarkinga, jokio skirtumo dėl laikymo ir garsas nesiskiria nuo lėtesnio max apsukom važiuojant. Šalia belarusas 892 greitaeigis jau devintą tūkstantį suka ir viskas laiko. @Rikis258 viską teisingai surašei. Dabar tik pats turi nuspręst, nori greičio ar ne. Jei su kokiais bulvių kombainais nesiruoši dirbt, aš būčiau už greitinantį redukorių. Turim 892 ir 820, abu su turbinom. Pas vieną greitinantis, pas kitą lėtinantis reduktorius, esam vienas paskui kitą arę su vienodais plūgais, vienodai sureguliuotais, vienodu greičiu važiuojant pavara aišku skiriasi, bet nepasakytum, kad trūksta mažesnių pavarų 892. Prie žemesnių bėgių skirtumas tarp abiejų traktorių minimalus, va 9 bėgyje pasijaučia, kad 892 jis gaunasi ilgesnis. Pas mus 820 vasarą purškia, tai labai knieti išgreitint, nes laukai toli ir nemažai laiko susitaupytų kelyje. Be to purškiant optimalesnis greiti būtų, nes dabar 8 greitintas kaip ir per lėtas tiesiojoj gaunasi, o 9 lėtintas galulaukėse per greitas. Dėl kardanų, pakabimamo laikymo, jei viskas prižiūrima, tai nebyra. Svarbiausia kokybiškos kryžmės ir patikrint alyvos lygį pakabinamame guolyje nepamiršt, jei per salniką tepaluojasi. O dėl ramybės, galima kardano atjungimo movą prie priekinio tilto įdėti, ištrauki kaištuką ir nebesuka nieko nuo tilto. Tada baigiasi nebalansuotų kardanų vibracijos ir kitos bėdos. Mes abiems belarusams įdėje trumpintus kardanus su tomis movomis, jau kokius 6-7 metus. https://parts.keletagro.com/en/belarus-mtz-cardanshaft-82-freewheel-id2781

Taip, tada net su 80 balų nepraėjo, kiek daug norinčių su aukštesniais balais buvo.

Resiveriai tam ir yra, kad sukauptų suspaustą orą kaip energiją, o kuo jie didesni, tuo ilgiau tos energijos užtenka ir daugiau stabdymų iš eilės atlikt gali. Didesni resiveriai dalinai kompensuoja mažesnio kompresoriaus debitą. Dabar apie resiverio dydžio reikšmę. Tiek traktoriui, tiek priekabai jie abu lemia, kiek kartų paspausi stabdį. Imkim vieno kontūro sistemą, Pvz priekaboje 30l resiveris, stovi 4 stabdžių kameros, tūrio nežinau, bet imkim 1,5l kiekvienos, tai atlikus vieną stabdžių paspaudimą, iš resiverio 30l tūrio sunaudosim 6l suspausto oro( +stabdžių linijų vamzdžių tūris). Nuspaudus du kartus jau 12l, tris kartus paspaudus bent 18l, o slėgis kaskart krenta ir tarp stabdžių paspaudimų jį pakelt priekabos resiveryje gali tik paduodamas suspaustas oras iš traktoriaus resiverio(tik atleidus pedalą). Bet, kadangi mus supa fizika, tai tokioje vietoje galioja Boilio dėsnis, todėl jei priekabos stabdžių sistema pradžioje buvo pripumpuota iki 8 barų, atliekant 3 stabdžio paspaudimą joje lieka mažiau nei 4 barai(atminkim, kad iš traktoriaus ji papildoma, bet ne tiek sparčiai ir tik atleidus pedalą) todėl net atleidus stabdžio pedalą, jei iš traktoriaus tiekiamo oro slėgis irgi kris mažiau 4 ar 4.5 baro, stabdžių kranas iš karto jau neatleis stabdžių kamerų. Dabar priėjom iki tos vietos, kur matome traktoriaus resiverio dydžio reikšmingumą - kuo jis didesnis, tuo daugiau ir greičiau suspausto oro paduodama į ištuštėjusį priekabos balioną, nes net ir didelis kompresorius neturės tokio momentinio debito,o jei kokia situacija, kad traktoriaus variklis netikėtai užges... nors ir tas pildymas iš traktoriaus resiverio į priekabos resiverį neįvyksta per akimirką, nes pralaidumas ribotas. Norint turėti daugiau stabdžio paspaudimo kiekių pirmiausia reikia didesnių resiverių ant priekabų(kad kuo lėčiau kristų slėgis), o iš to išplaukia, kad turint didelį jų tūrį ar prikabinus dvi priekabas, nepamaišytų ir papildomas ar didesnis balionas traktoriuje, greitesniam slėgio atstatymui. Su dviejų kontūrų sistema viskas panašiai, tik ten oro tiekimas vyksta kita linija nei valdymas, todėl priekabos sistema visada pildoma, nepriklausomai nuo pedalo padėties. Iš Vokietijos atvežtiems kai kuriems belarusams ne šiaip sau antras balionas vietoj raktų dėžės ant pusrėmio puikuodavosi. P.S. Kažkaip paprastai paaiškinti šįvakar nepavyko, bet manau įmanoma suprast, ką norėjau pasakyti. P.P.S. @agronoms, aš nereplikuoju jums asmeniškai, tiesiog pamaniau, kad kažkam galbūt tai bus naudinga ir prie posto tinka.

Vis pasidairom į tokius, pasidalink patirtim, man įdomu, o ir kitiems bus naudinga.

Dps 6.8. John deerinis

O ar egzistuoja per didelis pelnas?

Pakelkit akis aukščiau ir rasit pilną lentelę kainų ankstesniam @axe pranešime. Kaina Lenkijoj. O @Virgis. ar tik nesuklydai skaičiuodamas

Prieš kelias dienas biržoje atpigo dujos, o kol sumažės rinkoje trąšų kaina tai turės praeiti ne viena savaitė. Dabar parduodamos trąšos pagamintos iš seniau kontraktais pirktų dujų, tai tuo metu buvusių dujų kainų dabartinė biržos kaina dar tikriausiai nepasiekė, nes kai tokį staigų šuolį turėjom, tas 50% atpigimas skamba labai patraukliai, nors realiai dujos vis tiek brangios. Kitas dalykas, dabar pardavėjai naudojasi pvm lygintojais bei trūkumu sandėliuose, tai gali laikyt pakeltas trąšų kainas, bet kol dar europoje žiema nesibaigė ir dujų tiekimu iš rytų daroma įtaka, galim išvis turėt brangių trąšų deficitą. Tikiuosi į klausimą neatsakiau, nes tik pats nuspręsi, kaip geriau pasielgti

Kad ir kaip norėtume, grūdų kainas ne augintojai diktuoja, o rinka - pasiūla, paklausa(reali vartojimui) dirbtinė paklausa (maklerių, fondų superkama dalis, kuri trumpuoju momentu paima nemažą dalį kontraktų). Vartojimas labai stipriai per vienus metus nepasikeis, tai nebent pasiūla dėl visų veiksnių drąstiškai kristų, tada galbūt ir matysim dar aukštesnes kainas. Bet reikia atsimint, kad po pakilimų būna kritimai ir neišvengsim to. Kaip iš aplinkos matau, nemaža dalis trąšas, chemiją ima su atidėjimu, tai bus priversti produkciją parduoti dėl atsiskaitymu, o jei tuo metu bus biržose duobė... Kita kalba apie tuos, kurie niekam neįsirapeigoję ir gali dviejų metų derlių laikyti laukdami pakilimų, bet tokių dar vienetai. Kas dabar perka brangias trąšas ir galvoja, jog kitais metais grūdai bus 300+, tai tiesiog rizikuojat, gali išlošt, bet didžiulė tikimybė ir pralošti. Prie tokių išlaidų reikėtų dalį grūdų užfiksuot, tada bent kažkiek galima skaičius dėliot. Visad tręšdavom apie 200 kg v.m. azoto, bet dabar man atrodo per didelė rizika tiek stengtis. Net jei grūdų kainos garantuotai atpirktų, visada lieka gamtos, orų klausimas, o rizikuoti 700 indėliu į hą ir 1100 skirtumas yra.

Iš jų galima tikėtis visko. 2015 metais jau po jaunųjų įsikūrimo paraiškų rinkimo buvo pakeistas vienas administravimo taisyklių punktas. Per jį, dėl lėšų stygiaus, visų 80balų rinkusių paraiškos buvo atmestos, o pagal rinkimo metu galiojųsį punktą turėjo pareiškėjams proporcingai mažinti skiriamą sumą. Skundai buvo iškart atmesti, tada teismuose ilgai žmonės bylinėjosi ir galiausiai laimėjo, bet dauguma vis tiek atsisakė paramos, nes komerciniai pasibaigę, ūkių rodikliai pakitę, technika pabrangusi, nes ne vieni metai praėjo.

Todėl ir rašiau, iki šiol buvo nes jau anksčiau buvo norų lengvatą panaikint, tai kada nors tikrai tokia diena išauš.

Priklauso nuo plano ir patikimumo kategorijos. Tokiam objektui greičiausiai bus 0.95eur/kw be pvm per mėnesį. 80x0.95=76eur, per metus būtų 912eur. Plius dar reikia už patikimumo kategoriją kas mėnesį mokestį mokėti, tai dar 0,18-0,72eur/kw. Bet iki šiol buvo lengvata ūkininkams, kurie iš ž.ū. veiklos gauna daugiau nei 50% pajamų, kai pateikus edv ir pajamas įrodančius dokumentus, galios mokesčio iki 14edv subjektam išsvis nereikia mokėt ir gali atsiskaityti kaip buitiniai vartotojai, o virš 14edv, galios ir patikimumo dedamąsias reikia mokėti tik už 3 mėnesius per metus.

Nemažai kas peikia bogballe, dalis ją turėjusių neatsisukdami bėga, bet dalis perka vėl naują bogballe, tokių aplink matau. Sklando kalbos, kad trąšų malūnai, pats tikėjau tom kalbom, kol nepapuolė į kiemą naudota m2. Jei prieš pakraunant reikia trąšų maišus į žemę daužyt ir iš maišo pilat miltus, tada nėr ko norėt, galas bus daugiau apdulkėjęs, nes jų diskai sukasi į centrą, o ne kaip daugumos į šonus, bet su kokybiškom granulėm nematau skirtumo. Iškart perspėju, čia tik mano nuomonė ir ji nebūtinai turi sutapt su kitų. Dairėmės kuo pakeist barstyklę ieškojom naudotos amazonės zam'o su svarstyklėm, kompiuteriu ir limiteriu. Pasirinkimas jų buvo mažas, o gerų variantų kaip paaiškėjo išvis retenybė, dauguma labai paveikti korozijos, keli po 5 metų net jau perdažytų pilnai buvo. Net donderį naują komplektavomės, bet kai galutinė kaina visai atbaidė ir artėjo pavasaris, pasitaikė bogblalle m2, be jokio pribumbasų, visiškai paprasta. Metų dvigubai daugiau, o rudžių minimaliai. Ankstesnis savininkas davė du komplektus menčių, e2t ir e6t. Mes uždėjom e2t - iki 24m, nes mūsų vėžės 21m, tai latvišką sulfatą irgi jomis bėrėm ir viskas liuks, jokių ruožų, kaip būdavo su sena barstykle, bet smulkiam sulfatui pagal programėlę ir katalogą reikėtų didesnes menteles dėti. Manau e2t ir 24m sumestų šiek tiek aukščiau iškėlus patį barstytuvą ir darbiniam apsukas padidinus. M2 tuos 12-42m su skirtingomis mentėmis meta, mažiausios e1t, didžiausios e8t berods. Ten jų gal 6 modeliai pagal pločius yra. Senoms l2 diskai ir mentės mažesnės būdavo, jei gali, palygink su m2, gal dabar panašaus dydžio Buvau skeptiškas, kaip čia reiks normą gaudyti be svarstyklių, tai labai patiko apsas, pasirenki tik trąšas, nes daug jau gamintojo atrinktų yra, barstymo plotį, greitį ir parodo, kokioje padėtyne pastatyti sklendės fiksatorių ir viskas, jokių mentelių kraipymų, liežuvėlių kilnojimų ir kitokių reguliavimų, nes jų paprasčiausiai nėra. Dabar suprantu, kad ir nereikia, genialu,kas paprasta, dengia gražiai, o norma į 10kg paklaidą telpa. Posėlį irgi su ja išbėrėm,tai atkalus poros kg skirtumas Kalbos kalbom, bet kai išbandėm, neatmetam varianto, kad kita irgi bus bogballe, tik jau nauja.

Čia ta mažoji bendrija? Kaip apstūmė?

Kviečiai Čikagos biržoje pramušė palaikymo liniją ir jau mažiau 800ct už bušhelį kainuoja... bet visai nenuostabu, kai viskas biržose raudonuoja ir šitaip krenta. Matifas irgi matuojasi sesijos antirekordus. Prisidedu prie tų, kur laukėm laukė ir pralaukėm, o dabar norisi bent kokį atšokimą pamatyt. Per mažai žinių turiu prekyboje, tuo labiau biržų duomenyse, todėl irgi laukiu @gerasukis komentaro Jau senai aišku, kad grūdų kaina nebčpriklauso tik nuo derliaus dydžio(pasiūlos) ir vartojimo(paklausos). Dabar grūdai yra spekuliacinis įrankis, visokie fondai perka fjūčerius, kiša milžiniškus pinigus ir dirbtinai didina paklausą, jei mato galimybe uždirbt. Dabar dėl daugybės veiksnių( pvz USA naftos rezervo atlaisvinimo, omicron covid,infliacijos, Brazilijos derliaus prognozių, ir t.t.) ateities prognozės tapo niūresnės ir logiška, kad šitiek užkopus kainai, laikas užsidirbt, tai investuotojai parduoda savo kontraktus, šortina ir gražaus pinigo užkals iš kritimo, o po to nukritus kainai vėl užsipirks ir iš naujo kainai kopiant lauks target point. Tai natūraliai kyla klausimai: Kada pasieksim dugną? Kokią įtaką dujų trūkumas Europoje turės grūdų kainai, pvz vasario mėn. Ar pamatysim tokias ar didesnes kainas pusmečio bėgyje? Čia būtina įvertint vyriausybių pastangas ribot infliaciją.

Netikiu, kad internete rasi atsisiųst, nebent kažkas seniau nusipirkęs pasidalintų. O už pinigus gali nusipirkt iš standartizacijos departamento: https://eshop.lsd.lt/public#!/product/list/quick?filter={"page":1,"pageSize":50,"searchText":"lst 1524:2019","statusEnum":"VALID","exactRef":"lst 1524:2019","defaultAndOperator":false,"orderBy":"score","sortingOrder":"desc","resourceStatusEnum":"ACTIVE","privilegedAccess":false} Papildau: pažiūrėjau, kad ten paspaudus pirkti, atsiranda pasirinkimas už 3 eurus įsigyt galimybę 24 valandas skaityt tą standartą, tai per tiek laiko viską išsiaiškinsi ir sugalvosi, kaip pas save supumpuot visus puslapius

Žvėrelis maitinasi, kad išgyventų, čia jo pirminis instinktas - išlikti. Bet ką tenkina medžiotojai, kai važinėja laukais su džipais, keturračiais, šešiaratėm amfibijom ir dar velniais žino kuo. Čia ne tas atvejis, kai negali paeit, o balažin ko demonstravimas, kai kaskart apžiūrint laukus randu vis naujas vėžes išvažinėtas, šiukšlių, alaus skardinių ir t.t. Niekam nepasiskųsi, nes atsakyta bus: čia "brakonieriai" išvažinėjo, ne mes. Nesakau, kad visi būreliai tokie. Tikrai ne, dirbam žemes trijų būrelių plotuose, tai tik vieni tokie tragiški yra, bet bloga tendencija, kad jau tokių atvejų atsiranda ir kituose. Dar suprasčiau, jei tech vėžėmis važiuotų, bet tie vieni kaskart vis kitas mina, aplink mišką ratais, skersai, išilgai laikų, per dygstančius, plaukėjančius, jau subrendusius, nėra jiem skirtumo, pagarbos ir atsakomybės. Taip kad mūsų laukuose per tiek metų, kiek ūkininkaujam, daugiau žalos medžiotojai pridarę. Sorry, jei kam nepatinka, bet tokia realybė.

O man įdomu, kodėl kasmet vis pratęst turi? Lyg ir nebuvo kažkoks išskirtinis šis ruduo. Turbūt čia daugiau pačio ūkio problema, kodėl nespėjama į terminus ir reikėtų pagalvoti, kaip tą išspręsti. P.S. Vakar viena didelė bendrovė vis dar mėšlą kratė ir pagal krūvas neatrodo, kad greitai užbaigs...

Nesutinku, kad čia tinkamas pavyzdys. Čia ir 7 augalų sėjomaina nepadės, nes taviškėje lygtyje ne skirtingų augalų kiekis lemiantis, o jų tipas. Padarom lygtį iš intensyvių kultūrų, tokių kaip ž.rapsai, ž.kviečiai, runkeliai, kukurūzai, pupos, įmetam keletą tvaresnių - facelija, dobilai ir porą posėlių, dar žalią pudymą, bet vis tiek gausim didelį minusą lygtyje ir mažai pelno piniginėje, jau net nekalbant apie ekstensyvias kultūras, kurios žemei labai naudingos, bet ne augintojui trumpuoju laikotarpiu. Galima augint daug įdomių, ganėtinai tvarių kultūrų, bet tik iš idėjos, ne dėl pelno. Kad ir dabar, niekam nereikia kokybiškų garstyčių. Visokie prieskonių gamintojai labai domisi, bet kad siūlo mažiau nei išvalas dėl posėlio perkantys. Todėl reikia rast balansą tarp tvarumo ir ekonomijos.

Tikriausiai tombo

Su visa pagarba, bet trąšų gamyba pirmiausia yra tiesiog biznis, kur reikia jas pagaminus padengti visus gamybos kaštus ir dar gauti pelno, todėl dažniausiai gamintojas nori pagaminti jų kuo daugiau ir visada parduoti kuo brangiau. A_chema per įvairias medijos priemones išplatino pačių parengtą straipsnį/pranešimą, kaip jiems sunku, nuostolinga dabar gaminti ir apskritai gal paskutinioji atėjo. Pirmiausia turi kilt klausimas, koks tokios info tikslas? Valdžia pasiskaičiusi nuims SGD terminalo mokestį? Duos jiems lengvatų? Piliečiai solidarizuosis ir parems gamyklą? Ne, tikslas paprastas - parduoti dabar kuo brangiau ir kuo daugiau.

Jei galima, padaryk grafiką viešai matomą, nes dabar kitiems nerodo. Ačiū.

Kiekvienai kojai iš apačios yra spyruoklės, matosi foto padidinus. Galbūt ne pats geriausias patobulinimas, bet faktas, kad už sudilusius noragus žymiai geriau.