jawax

Gaudant tas bangas galima pražilt svarbu geras galutinis vidurkis

Dėkui, artėja laikas parduot, bus aiškesnės ribos

Kur čia tokią gerą formulę užgaudei?

Vamzdelius prapūst nepamaišytų, siurblys, purkštukai, reikėtų patikrint. Bet pradžiai nuo paprastų dalykų reikia pradėt, patikrint turbinos vamzdyną, turbinos slėgį pamatuot ir kompresiją cilindruose, gal sudilus grupė jau. Gal vožtuvai pareguliuot reikėtų, bet kažin ar labai padėtų.

Draugas prieš 2 ar 3 metus iš anykščių krašto tokio modelio mf nupirko. Tokie pat simptomai parsivarius pasirodė, didesniais bėgiais pradėjo savęs net nebepavežt. Ko tik nedarė, visokių meistrų buvo, bet gal pagaliau šį pavasarį jau galės dirbt žemę. Gal žinomas aparatas?

Kvepia labai....Kare nėra nugalėtojų ir aš net užjaučiu rusų siunčiamus jaunuolius, kurie turi vykdyti įsakymus ir keliaut tiesiai į mirtį. Dauguma patys nežino, už ką kovoja, tai geriau galėtų visi vatalando ir putino fanai, mūsiškiai diversantaisusivienyti ir savanoriškai užsirašyti į rusų armiją. Utopija, bet pasvajokim, būtų švariau be visų paleckių, juraičių, lekstucių ir visų kitų prijaučiančių koloradam.

Ir valdžia taip pat iš tautos, nes visi ją kartu išrinkom, tiek aš, tiek tu.

Scandagra, LA irgi atsisakys importuot ru trąšas? Nes kol kas tik Ramūno pareiškimą skaičiau - vienas portalas rašo, kad nutraukia visai prekybą, suprask ir neįvykdytus sudarytus sandėrius, o jo FB poste parašyta: " nevykdys ir neplanuoja naujų sandorių su šalies agresorės verslu". Tai man atrodo, pagal seniau sudarytas sutartis prisiveš trąšų, kiek jos įpareigoja. Kainom tikrai bus įtaka, bet turim vienytis prieš okupantus, nes galbūt kiti būtume mes

Nežinau kaip dabar, bet pernai draugas pirko 16.9r38, nors ir brangesnės gavosi, ėmė aliance, protektorius didelis, tie iškilimai platūs, slėgį mažą galima laikyt, džiaugiasi. Ilgai ir nuobodžiai dirbs, kol sudils, o rusiškos visos su mažesne dylančia dalim. Kiek pabandę, visi patenkinti gri tyre padangomis, kaina jų buvo irgi žema, dar pigiau už aliance, gamina malaizijoj, atrodo ilgai turi laikyt. Jei susispaudus išeina paimt kitų gamintojų padangas, susilaikykim nuo ruskio gaminių. Greičiai sudėjus 11.2 ir 16.9 bei 13.6 ir 15.5 netinka.

Būsimo derliaus ar dabar seno derliaus realų pirkimą?

2020 sezonas. Kasas 450kg (220e/t) - 100e Sulfatas 200kg (185e/t) - 37e, Npk įvairiom normom, bet min 200kg 10-26-26 ( 335e/t) - 67e Viso 204e. 2022 atitinkamai: Kasas - (680e/t) - 306e, Sulfatas - (590e/t) - 118e, Npk rudenį dėtos, tai (450/t) - 90e, Degalai, tepalai žymiai brangesni, bet tebūnie 40e hektarui daugiau. Viso 554e. Pastovios išlaidos sakykim nesikeičia. Skirtumas 554-204=350e Dabar įdomioji matematika su prognozėm. 2020 derlius parduotas po 205e vidutiniškai. Dabar spėjant 6t vidutinį 2022 derlingumą, 350e/6t = 58e/t skirtumas. Tiek turi būti brangesnė parduodamų kviečių tona, kad būtų išlaikytas toks pat pelningumas. Vidutinė kaina, kuri būtų pageidaujama - 263e. Visų grūdų iš anksto niekas nefiksuoja, buvo metai, kai pusės vidutinio kiekio realiai nepasiekėm, kainos per javapjūtę šoko ir teko žmonėm su baudomis vartytis, nes nebeturėjo iš kur trūkstamą kiekį pristatyti, negi pamiršot...visur rizika, o sudegint didesnį indėlį skaudžiau. Sutinku, kas vasarą ar rudenį viską susipirko, tai 240-260 kaina gera buvo fiksuot, kitu atveju nelabai.

Gal čia galvoje turėjo visus pasaulio fermerius... šiaip net jei visų ūkių finansinė padėtis būtų ideali, nelįstų į skolas su atidėjimais ir pan, nepardavinėtų būsimų derlių ir vieningai, kaip kartelis pradėtų parduoti tik už kažkokią aukštą tinkamą kainą ( taip taip, žinau, kad čia skamba labai utopiškai), reikėtų viską pradėti nuo 0, be sukauptų atsargų ir pan... realiai neįmanoma. O dabar grįžkim į realybę, biržoje veikia didžiulė masė ateities sandorių spekuliantų( visokie investiciniai, pencijų fondai, dideli pavieniai investuotojai ir t.t.), kurie supirkdami ir parduodami dar neegzistuojantį dalyką, šiuo atveju būsimą derlių programuoja jo kainą. Jie vieni nėra visagaliai. Matėm kas prieš 2 metus buvo su nafta, kai kaina vieną dieną buvo perėjus net į minusą. Tada vartojimas dėl kovid buvo kritęs, saugyklos užpildytos, bet čia pagrinde ne paklausos dėl vartojimo ir natūralios pasiūlos dėsnis suveikė, o viskas dėl ateities sandorių spekuliantų, kuriems kilo grėsmė likt nepardavus nupirktų kontraktų ir vykdyti įsipareigojimą priimti naftą, o kaip priimsi dangoraižio ofise... Tas pats ir su grūdais, kažkas augina, kažkas superka, perdirba bei vartoja, bet šalia dar makleriai, nekuriantys jokio produkto, o tik perkantys ir parduodantys sandorius taip darydami rimtą įtaką rinkai. Nežinau, kokia prekybos tvarka future sandėriams Paryžiaus ir Čikagos biržose, bet jei per sesiją galima ne vieną kartą nupirkti ir parduoti, tai taip skalpuojant( scalping, tokia metodika, stengiatis kuo daugiau uždirbt iš mažų kainos svyravimų) išeina brokeriams gražaus pinigo pasidaryti,nes pastaruoju metu kaina labai svyruoja. Birža kainos nenustato. Ją nustato visi joje veikiantys pardavėjai ir pirkėjai.

P- pressure(padavimas), t - tank (nupylimas į baką). Dar gali būti trečia jungtis, p2, tai per ją slėgis pasiduoda į papildomą skirstytuvą ar kitą hidraulinį komponentą, jeigu reikalinga. A1, A2, B1, B2, C1... - išėjimai

Pogrindžio platintojai jau trina rankom ir sveikina tokią sistemą

O tai čia man vienam kyla klausimas, kodėl statytojai nuomojasi tokiam terminui už, pripažinkim, šiai dienai labai labai aukštą kainą, vietoj to, kad už tebūnie 15metų nuomos kainą nupirktų bet kokį norimą sklypą? Nebus taip, kad nesėkmės atveju turėsi sklypą su krūva svetimo šlamšto, kurį pats turėsi utilizuot? Dar nėra taip, kad žiauriai trūktų tinkamų sklypų saulės eletrinėms, vėjo jėgainėms šiek tiek kita situacija, bet vis tiek. Pasiūlius tokias pirkimo kainas tuoj prisirinktų sklypų net mūsų krašte, kur laisvos žemės nėra, bet čia kažkur šuo pakastas. Jei pati jėgainių savinkė nenori susigadint ROI prieš investuotojus, yra gi dar nt fondai. Visokie pseudo žemės fondai seniau pirko aplink mus žemes ir dabar žemdirbiams nuomoja už rinkos kainą, tai palygimus už kiek pirko ir kokia jų dabar grąža, jiems dabar nupirkt vos ne bet kokį pageidaujamoj vietovėj sklypą ir išnuomot jėgainėms būtų dar pelningiau, bet kodėl tada taip nedaro?

Taip, 820 su 2200 apsukom ir originaliu žeminančiu reduktorium važiuoja apie 33km/h. Bet kad su greitinančiu kardanai nelaiko ar garsas didesnis tai nesąmonė. Jei viskas tvarkinga, jokio skirtumo dėl laikymo ir garsas nesiskiria nuo lėtesnio max apsukom važiuojant. Šalia belarusas 892 greitaeigis jau devintą tūkstantį suka ir viskas laiko. @Rikis258 viską teisingai surašei. Dabar tik pats turi nuspręst, nori greičio ar ne. Jei su kokiais bulvių kombainais nesiruoši dirbt, aš būčiau už greitinantį redukorių. Turim 892 ir 820, abu su turbinom. Pas vieną greitinantis, pas kitą lėtinantis reduktorius, esam vienas paskui kitą arę su vienodais plūgais, vienodai sureguliuotais, vienodu greičiu važiuojant pavara aišku skiriasi, bet nepasakytum, kad trūksta mažesnių pavarų 892. Prie žemesnių bėgių skirtumas tarp abiejų traktorių minimalus, va 9 bėgyje pasijaučia, kad 892 jis gaunasi ilgesnis. Pas mus 820 vasarą purškia, tai labai knieti išgreitint, nes laukai toli ir nemažai laiko susitaupytų kelyje. Be to purškiant optimalesnis greiti būtų, nes dabar 8 greitintas kaip ir per lėtas tiesiojoj gaunasi, o 9 lėtintas galulaukėse per greitas. Dėl kardanų, pakabimamo laikymo, jei viskas prižiūrima, tai nebyra. Svarbiausia kokybiškos kryžmės ir patikrint alyvos lygį pakabinamame guolyje nepamiršt, jei per salniką tepaluojasi. O dėl ramybės, galima kardano atjungimo movą prie priekinio tilto įdėti, ištrauki kaištuką ir nebesuka nieko nuo tilto. Tada baigiasi nebalansuotų kardanų vibracijos ir kitos bėdos. Mes abiems belarusams įdėje trumpintus kardanus su tomis movomis, jau kokius 6-7 metus. https://parts.keletagro.com/en/belarus-mtz-cardanshaft-82-freewheel-id2781

Taip, tada net su 80 balų nepraėjo, kiek daug norinčių su aukštesniais balais buvo.

Resiveriai tam ir yra, kad sukauptų suspaustą orą kaip energiją, o kuo jie didesni, tuo ilgiau tos energijos užtenka ir daugiau stabdymų iš eilės atlikt gali. Didesni resiveriai dalinai kompensuoja mažesnio kompresoriaus debitą. Dabar apie resiverio dydžio reikšmę. Tiek traktoriui, tiek priekabai jie abu lemia, kiek kartų paspausi stabdį. Imkim vieno kontūro sistemą, Pvz priekaboje 30l resiveris, stovi 4 stabdžių kameros, tūrio nežinau, bet imkim 1,5l kiekvienos, tai atlikus vieną stabdžių paspaudimą, iš resiverio 30l tūrio sunaudosim 6l suspausto oro( +stabdžių linijų vamzdžių tūris). Nuspaudus du kartus jau 12l, tris kartus paspaudus bent 18l, o slėgis kaskart krenta ir tarp stabdžių paspaudimų jį pakelt priekabos resiveryje gali tik paduodamas suspaustas oras iš traktoriaus resiverio(tik atleidus pedalą). Bet, kadangi mus supa fizika, tai tokioje vietoje galioja Boilio dėsnis, todėl jei priekabos stabdžių sistema pradžioje buvo pripumpuota iki 8 barų, atliekant 3 stabdžio paspaudimą joje lieka mažiau nei 4 barai(atminkim, kad iš traktoriaus ji papildoma, bet ne tiek sparčiai ir tik atleidus pedalą) todėl net atleidus stabdžio pedalą, jei iš traktoriaus tiekiamo oro slėgis irgi kris mažiau 4 ar 4.5 baro, stabdžių kranas iš karto jau neatleis stabdžių kamerų. Dabar priėjom iki tos vietos, kur matome traktoriaus resiverio dydžio reikšmingumą - kuo jis didesnis, tuo daugiau ir greičiau suspausto oro paduodama į ištuštėjusį priekabos balioną, nes net ir didelis kompresorius neturės tokio momentinio debito,o jei kokia situacija, kad traktoriaus variklis netikėtai užges... nors ir tas pildymas iš traktoriaus resiverio į priekabos resiverį neįvyksta per akimirką, nes pralaidumas ribotas. Norint turėti daugiau stabdžio paspaudimo kiekių pirmiausia reikia didesnių resiverių ant priekabų(kad kuo lėčiau kristų slėgis), o iš to išplaukia, kad turint didelį jų tūrį ar prikabinus dvi priekabas, nepamaišytų ir papildomas ar didesnis balionas traktoriuje, greitesniam slėgio atstatymui. Su dviejų kontūrų sistema viskas panašiai, tik ten oro tiekimas vyksta kita linija nei valdymas, todėl priekabos sistema visada pildoma, nepriklausomai nuo pedalo padėties. Iš Vokietijos atvežtiems kai kuriems belarusams ne šiaip sau antras balionas vietoj raktų dėžės ant pusrėmio puikuodavosi. P.S. Kažkaip paprastai paaiškinti šįvakar nepavyko, bet manau įmanoma suprast, ką norėjau pasakyti. P.P.S. @agronoms, aš nereplikuoju jums asmeniškai, tiesiog pamaniau, kad kažkam galbūt tai bus naudinga ir prie posto tinka.

Vis pasidairom į tokius, pasidalink patirtim, man įdomu, o ir kitiems bus naudinga.

Dps 6.8. John deerinis

O ar egzistuoja per didelis pelnas?

Pakelkit akis aukščiau ir rasit pilną lentelę kainų ankstesniam @axe pranešime. Kaina Lenkijoj. O @Virgis. ar tik nesuklydai skaičiuodamas

Prieš kelias dienas biržoje atpigo dujos, o kol sumažės rinkoje trąšų kaina tai turės praeiti ne viena savaitė. Dabar parduodamos trąšos pagamintos iš seniau kontraktais pirktų dujų, tai tuo metu buvusių dujų kainų dabartinė biržos kaina dar tikriausiai nepasiekė, nes kai tokį staigų šuolį turėjom, tas 50% atpigimas skamba labai patraukliai, nors realiai dujos vis tiek brangios. Kitas dalykas, dabar pardavėjai naudojasi pvm lygintojais bei trūkumu sandėliuose, tai gali laikyt pakeltas trąšų kainas, bet kol dar europoje žiema nesibaigė ir dujų tiekimu iš rytų daroma įtaka, galim išvis turėt brangių trąšų deficitą. Tikiuosi į klausimą neatsakiau, nes tik pats nuspręsi, kaip geriau pasielgti

Kad ir kaip norėtume, grūdų kainas ne augintojai diktuoja, o rinka - pasiūla, paklausa(reali vartojimui) dirbtinė paklausa (maklerių, fondų superkama dalis, kuri trumpuoju momentu paima nemažą dalį kontraktų). Vartojimas labai stipriai per vienus metus nepasikeis, tai nebent pasiūla dėl visų veiksnių drąstiškai kristų, tada galbūt ir matysim dar aukštesnes kainas. Bet reikia atsimint, kad po pakilimų būna kritimai ir neišvengsim to. Kaip iš aplinkos matau, nemaža dalis trąšas, chemiją ima su atidėjimu, tai bus priversti produkciją parduoti dėl atsiskaitymu, o jei tuo metu bus biržose duobė... Kita kalba apie tuos, kurie niekam neįsirapeigoję ir gali dviejų metų derlių laikyti laukdami pakilimų, bet tokių dar vienetai. Kas dabar perka brangias trąšas ir galvoja, jog kitais metais grūdai bus 300+, tai tiesiog rizikuojat, gali išlošt, bet didžiulė tikimybė ir pralošti. Prie tokių išlaidų reikėtų dalį grūdų užfiksuot, tada bent kažkiek galima skaičius dėliot. Visad tręšdavom apie 200 kg v.m. azoto, bet dabar man atrodo per didelė rizika tiek stengtis. Net jei grūdų kainos garantuotai atpirktų, visada lieka gamtos, orų klausimas, o rizikuoti 700 indėliu į hą ir 1100 skirtumas yra.

Iš jų galima tikėtis visko. 2015 metais jau po jaunųjų įsikūrimo paraiškų rinkimo buvo pakeistas vienas administravimo taisyklių punktas. Per jį, dėl lėšų stygiaus, visų 80balų rinkusių paraiškos buvo atmestos, o pagal rinkimo metu galiojųsį punktą turėjo pareiškėjams proporcingai mažinti skiriamą sumą. Skundai buvo iškart atmesti, tada teismuose ilgai žmonės bylinėjosi ir galiausiai laimėjo, bet dauguma vis tiek atsisakė paramos, nes komerciniai pasibaigę, ūkių rodikliai pakitę, technika pabrangusi, nes ne vieni metai praėjo.