dumoju

Patys kalti, kad mums Venskiene gražino

Pas mane vanagų demografinio sprogimo nebenusimato, teks tenkintis tuo kas yra

faktiškai sujudina tik ten kur sėjama yra, o paskui tik išverčia ant nedirbtos žemės . taip su kviečiais yra problema, bet gal per daug imam į galva tiesiog. 
Bet vėl jeigu perki sėjamą už +100k eu tai nori gauti maksimumą ir kokybę, bet vėl šiais laikais įdomu ar tai suderinama  
viskas ok ten su ja, bet galvoju į ateitį tiesiog. per daug kalbėti negražu tiesiog. Plius kartais tikrai dirbom sunkiomis sąlygomis tai gedimų neišvengiama. 
Pats principas viskas okey, bet kai kurie sprendimai mūsų akei tiesiog netiko ir nepatiko kalbant iš techninės pusės. Iš augalų augimo pusės tikrai viskas labai gražu ir gerai  
O patys dar irgi nežinom į kurią pusę bėgti. kai gerai pasigilini visur problemų yra. Tai sėkla nukrenta gilyn, tai kažkas ne taip padaryta, tai nekopijuoja, tai šiaudai kemšasi ir tada žmogus nežinai į kurią pusę bėgti

jei traktorius ne iš pačios didžiosios serijos, tai 710 tokios galios traktoriui praktiškai dubliai nereikalingi

Skaitant liberalų ir laisvųjų programas, matosi, kad jie vis dar rinkimų kompanijos nebaigė. Makaronų kabinimas visu gražumu. Apie žemės ūkį tik "žalias kursas", atimt ir padidint.

ŠIMONYTĖS REPLIKA. Apie kitų metų biudžetą be gąsdinimų ir be panegirikos
Pagaliau sulaukėm kitų metų biudžetų projektų. Vyriausybė juos pateikė įprastai vėlai, tad kas čia neįprasto, sakytumėt? Neįprasta yra tai, kad šių metų faktiniai duomenys yra gerokai skirtingi nuo to, ką Seimas patvirtino praėjusį gruodį: pajamų surinkome bent milijardu mažiau nei planuota, o va išleista net keliais milijardais daugiau, nei Seimas buvo patvirtinęs. 
Tad šiek tiek glumina Vyriausybės retorinė ekvilibristika bandant rodyti kaži kokius milžiniškus išlaidų padidėjimus kitąmet, mat išlaidų padidėjimai visi daugiausia nuo 2020 m. plano, ne nuo fakto - pastarieji atrodytų gana santūrūs. Šis biudžetas jau net retorikos lygmeniu nei rekordinis, nei koks kitoks skambiai pavadintas. Bendromis apimtimis gana panašus į šiųmetinį, faktinį. 
Kas biudžete yra neginčytino? Įstatymais įtvirtinti įvairių dydžių pokyčiai (dėl pensijų, tiesa, įstatymą dar reikia truputį patikslinti, atsisakant nelogiškos sąsajos su BVP kritimu, nes darbo užmokesčio fondas, planuojama, augs ir toliau, vadinasi šaltinis pensijų indeksavimui – taip pat). Vaiko pinigai, bazinis dydis, minimali alga, pensijos – visa tai, kas bus vykdoma nepaisant to, kurios pusės Vyriausybė susiformuos. Ir niekingai skamba kai kurių politikų aimanos, kad dešinių partijų suformuota koalicija turėtų kažko nevykdyti ar netgi kažką mažinti – tam nėra jokio reikalo, gyvename ne praėjusią krizę, o šią, kurią pasitikome būdami eurozonoje ir dar su palankia ECB monetarine politika. Svarbu, kad nebūtų pagundos paskutinę minutę bandyti pakišti oponentams kokią nors neįvykdomą kiaulę, vien tam, kad paskui būtų galima iš opozicijos badytis pirštais. 
Biudžete nėra mokesčių keitimų ir dėl to taipogi nėra ginčo. Nelaikas ir nevieta kažką panašaus svarstyti. Nors kai kuriems vis dar kelia alergiją prisiminimai apie pokyčius 2008 m., kurių dauguma galioja ir šiandien, vadinasi, buvo reikalingi, praėjęs ruduo parodė, kad nereikia krizės tam, jog kažką ištiktų mokesčių kaitaliojimo šišas. Šįkart, tikėtina, apsieisime be jo. Finansų ministerijos prognozuojamos pajamos kai kur kelia antakį,  bet to optimizmo prielaidas dar aiškinsimės papildomai. 
Dėl ko ginčytis visgi teks? Ogi dėl to, ar nemažą kitų metų deficitą mes paskirsime savo ateities, ar visgi praeities DNR? Tenka tik eilinį kartą apgailestauti, kad ruošdama savo garsiai užvadintą planą Vyriausybė nematė reikalo tartis ne tik su platesniu politinių partijų ratu, bet ir su verslo bendruomene, akademia ar nevyriausybininkais. Tokiu būdu skambiai užvadintas planas labiau virto stalčiuose užsigulėjusių investicinių projektų ištraukimo ir greito įsisavinimo procesu, o juk mes nuo neatmenamų laikų dar ir šiaip nešiojame kelių milijardų neužbaigtų VIPinių projektų kuprą. 
Į kitų metų projektą Vyriausybės sukurptas planas yra siūlomas beapeliaciškai įtraukti, jo finansavimą susiejant su būsimuoju Ekonomikos gaivinimo planu, dėl kurio dar yra tik politiškai sutarta, nors jis jau įtrauktas į pajamas  Vadinasi, bent dalis projektų turės būti finansuojama skolon, nes naujojo ES fondo lėšos gali vėluoti, reikalavimai dėl žalumo ir skaitmeniškumo taipogi gali pakišti koją finansuoti konkrečius jau dabar surašytus projektus. Ar tai bus žalios trinkelės su USB jungtimi ir neskaidriai atrinkti keliukai?
Todėl yra būtinas itin atidus ir kruopštus projektų vertinimas tam, kad skolon, o ir iš naujai kuriamų ES finansinių instrumentų finansuojami sprendimai netaptų kaštais vietoje naudos. Ir tam, o ne beprasmiam špagavimuisi dėl jau de facto priimtų sprendimų dėl vaiko pinigų ar papildomų povandeninių minų kaišiojimui, turėtų būti skirtas biudžeto svarstymo laikas. 
Proga per daug reta, o rizikos pernelyg didelės, kad galima būtų vėl daryti kaip visada. O praėjusių kautynių karvedžiams siūlau nebekariauti seniai pasibaigusių kautynių – gyvenimas pasikeitė. Ir ačiū Dievui. Ir eurozonai.

Tu dar kartą jo matematiką patikrink.

Po metų kitų nagrinėsim, kuris geras sliekas/grybas, kuris blogas. Kad kalbėt nenustosim tai jau tikrai

yra paprasta taisyklė: muša - bėk, duoda - imk. Neimsi eurų, ims kitas, bet skolą vis tiek mokėsi su visais. Čia nieko bendro su morale neturi, elementari gyvenimo realija.

Po metų kitų nagrinėsim, kuris geras sliekas/grybas, kuris blogas. Kad kalbėt nenustosim tai jau tikrai

Klausimas, ar išvis įmanoma tą trūkumą patenkinti ir ar tai tikslinga. Mano manymu, tręšimas bent jau pradžioje turi būti toks koks nurodytas vadovėliuose pagal numatomą gauti derlių, o vėliau atlieki korekcijas pagal išneštų medžiagų kiekį. 
Kalio užauginti derliui reikia daug, tačiau didžioji jo dalis lieka dirvoje, augalinių liekanų pavidalu, nebent ant tiek nekenčiam savo žemės ir išvežamm jas lauk. 
 

Klausimas, ar išvis įmanoma tą trūkumą patenkinti ir ar tai tikslinga. Mano manymu, tręšimas bent jau pradžioje turi būti toks koks nurodytas vadovėliuose pagal numatomą gauti derlių, o vėliau atlieki korekcijas pagal išneštų medžiagų kiekį. 
Kalio užauginti derliui reikia daug, tačiau didžioji jo dalis lieka dirvoje, augalinių liekanų pavidalu, nebent ant tiek nekenčiam savo žemės ir išvežamm jas lauk. 
 

Po metų kitų nagrinėsim, kuris geras sliekas/grybas, kuris blogas. Kad kalbėt nenustosim tai jau tikrai

Bulvinykai, jevgenijau, jūs rimtai????
Įmetu porą schemučių, paanalizavimui, tingiu aiškinti, patys jas paanalizavę suprasit kas prie ko ir kiek reikia dėti.
 

Su visa pagarba tavo entuziazmui, proceso nepaforsuosi, mąsčiau kaip tu, bet rezultato reijėjo vistiek išlaukti

ŠIMONYTĖS REPLIKA. Apie kitų metų biudžetą be gąsdinimų ir be panegirikos
Pagaliau sulaukėm kitų metų biudžetų projektų. Vyriausybė juos pateikė įprastai vėlai, tad kas čia neįprasto, sakytumėt? Neįprasta yra tai, kad šių metų faktiniai duomenys yra gerokai skirtingi nuo to, ką Seimas patvirtino praėjusį gruodį: pajamų surinkome bent milijardu mažiau nei planuota, o va išleista net keliais milijardais daugiau, nei Seimas buvo patvirtinęs. 
Tad šiek tiek glumina Vyriausybės retorinė ekvilibristika bandant rodyti kaži kokius milžiniškus išlaidų padidėjimus kitąmet, mat išlaidų padidėjimai visi daugiausia nuo 2020 m. plano, ne nuo fakto - pastarieji atrodytų gana santūrūs. Šis biudžetas jau net retorikos lygmeniu nei rekordinis, nei koks kitoks skambiai pavadintas. Bendromis apimtimis gana panašus į šiųmetinį, faktinį. 
Kas biudžete yra neginčytino? Įstatymais įtvirtinti įvairių dydžių pokyčiai (dėl pensijų, tiesa, įstatymą dar reikia truputį patikslinti, atsisakant nelogiškos sąsajos su BVP kritimu, nes darbo užmokesčio fondas, planuojama, augs ir toliau, vadinasi šaltinis pensijų indeksavimui – taip pat). Vaiko pinigai, bazinis dydis, minimali alga, pensijos – visa tai, kas bus vykdoma nepaisant to, kurios pusės Vyriausybė susiformuos. Ir niekingai skamba kai kurių politikų aimanos, kad dešinių partijų suformuota koalicija turėtų kažko nevykdyti ar netgi kažką mažinti – tam nėra jokio reikalo, gyvename ne praėjusią krizę, o šią, kurią pasitikome būdami eurozonoje ir dar su palankia ECB monetarine politika. Svarbu, kad nebūtų pagundos paskutinę minutę bandyti pakišti oponentams kokią nors neįvykdomą kiaulę, vien tam, kad paskui būtų galima iš opozicijos badytis pirštais. 
Biudžete nėra mokesčių keitimų ir dėl to taipogi nėra ginčo. Nelaikas ir nevieta kažką panašaus svarstyti. Nors kai kuriems vis dar kelia alergiją prisiminimai apie pokyčius 2008 m., kurių dauguma galioja ir šiandien, vadinasi, buvo reikalingi, praėjęs ruduo parodė, kad nereikia krizės tam, jog kažką ištiktų mokesčių kaitaliojimo šišas. Šįkart, tikėtina, apsieisime be jo. Finansų ministerijos prognozuojamos pajamos kai kur kelia antakį,  bet to optimizmo prielaidas dar aiškinsimės papildomai. 
Dėl ko ginčytis visgi teks? Ogi dėl to, ar nemažą kitų metų deficitą mes paskirsime savo ateities, ar visgi praeities DNR? Tenka tik eilinį kartą apgailestauti, kad ruošdama savo garsiai užvadintą planą Vyriausybė nematė reikalo tartis ne tik su platesniu politinių partijų ratu, bet ir su verslo bendruomene, akademia ar nevyriausybininkais. Tokiu būdu skambiai užvadintas planas labiau virto stalčiuose užsigulėjusių investicinių projektų ištraukimo ir greito įsisavinimo procesu, o juk mes nuo neatmenamų laikų dar ir šiaip nešiojame kelių milijardų neužbaigtų VIPinių projektų kuprą. 
Į kitų metų projektą Vyriausybės sukurptas planas yra siūlomas beapeliaciškai įtraukti, jo finansavimą susiejant su būsimuoju Ekonomikos gaivinimo planu, dėl kurio dar yra tik politiškai sutarta, nors jis jau įtrauktas į pajamas  Vadinasi, bent dalis projektų turės būti finansuojama skolon, nes naujojo ES fondo lėšos gali vėluoti, reikalavimai dėl žalumo ir skaitmeniškumo taipogi gali pakišti koją finansuoti konkrečius jau dabar surašytus projektus. Ar tai bus žalios trinkelės su USB jungtimi ir neskaidriai atrinkti keliukai?
Todėl yra būtinas itin atidus ir kruopštus projektų vertinimas tam, kad skolon, o ir iš naujai kuriamų ES finansinių instrumentų finansuojami sprendimai netaptų kaštais vietoje naudos. Ir tam, o ne beprasmiam špagavimuisi dėl jau de facto priimtų sprendimų dėl vaiko pinigų ar papildomų povandeninių minų kaišiojimui, turėtų būti skirtas biudžeto svarstymo laikas. 
Proga per daug reta, o rizikos pernelyg didelės, kad galima būtų vėl daryti kaip visada. O praėjusių kautynių karvedžiams siūlau nebekariauti seniai pasibaigusių kautynių – gyvenimas pasikeitė. Ir ačiū Dievui. Ir eurozonai.

Reikia nepamiršti, dirbimo technologija nepasiteisina ne tik dėl agronominių žinių trūkumo, bet ir netinkamos technikos pasirinkimo. Tad sakyti, kad notill nepasiteisino nurašant vien tik ant nepalankaus Lietuvos klimato ir žinių trūkumo - neteisinga.

Kamikadzės

Nu reikia skirti fokusa nuo avataro ir labai juokinga nebus.

Nežinau. Man Timac Agro vadybininkė guldė galvą atvažiavusi, kad žemę mėšlu rūgštinu 

Nežinau. Man Timac Agro vadybininkė guldė galvą atvažiavusi, kad žemę mėšlu rūgštinu 

Kai drėgmės režimas tinkamas, visos žemės dirbimo priemonės tinkamos ir savaip pateisinamos. Bėda tada, kai drėgmės režimas drąstiškai sumažėja ir bet koks žemės dirbimas esant aukštai aplinkos temperatūrai bei dideliam saulės aktyvumui degina anglį, lengvuose dirvožemiuose vyksta "dykumėjimas". Rugsėjis buvo šilčiausias per pastaruosius 60 metų, 2018 metų sausra, 2019 metai irgi pakankamai sausi. Nesunku nuspėti, kad ateityje situacija tikrai negerės, o tik prastės. Australai vakarinėje dalyje jau daug smėlio turi, bando dirbtiniu būdu grąžinti anglį. Pas juos striptill, notill jau daugybė metų ir kitaip jie savo darbo neįsivaizduoja. Natūralu, kad ir pas mums ateina supratimas apie derlingojo sluoksnio išsaugojimą, tačiau kaip ir kiekviena naujovė mūsų šalyje turi stiprų pasipriešinimą. Kodėl reikia priešintis tam aš niekaip nesuprantu.

Negaliu susilaikyti tai papezėsiu 
Didžiausia bėda visiems matau sėklos guolis, kapiliarai ir t.t. voluot, nevoluot, arti, kultivuoti bla bla bla... 
Bet juk viskas dirvoje yra kol nekišam nagų   Tik ikišus kažkokį padargą į dirvą pasipila aibės problemų - grumstai, per puru, per kieta - nelenda ir t.t. Geležių prekeiviai pudrina smegenis, kad kažkoks stebuklingas metalo gabalas sukuria dirvos struktūrą, atstato kapiliarus ir t.t. Jūs tuo tikit?  Kas met tos pačios bėdos ir visi čia dejuojat tą patį per tą patį, bet nieko nekeičiat, o tik galvojat, kad pakeitus padargo spalvą ar naujus kaltus, ar dar su kregždėm ar be, stebuklingi rezultatai ateis, bet taip nėra. Ar yra?
Chemijos gamintojai rodo savo achujienas gamyklas, seka pasakas apie stebuklingus eliksyrus, be kurių mes, pasak jų, neužauginsim maisto, neišmaitinsim žmonijos. Jūs tuo tikit? 
Aš tikėjau, bet jau nebetikiu. 
Klausit ką daryti? 
Think outside the box 
P.s. nebūtina skaityti ką rašau, tai tik mano nuomonė, galit vadinti mane durnium, man nuo to tik smagiau.
 

Svarbiausia dabar nepamiršt tas sudėtas sklendes atidaryt

Svarbiausia dabar nepamiršt tas sudėtas sklendes atidaryt