Arvekas

Praėjusį rudenį su 3 m pasėjau apie 400 ha. Rapso apie 180 ha ir kviečių apie 200 ha. buvo tik kelios dienos, kad dirbčiau ilgiau nei kokias 8 valandas. jei normaliai dirbant tai net ir ant mažų laukelių galima 15-18 ha per dieną pasėt. O dėl sėjimo spartos tai striptilas ir notilas lenkia visu kitus būdus. Kol kaimynai su plūgais ir skutikais ruošia dirvą ją džiovindami (ypač paskutiniais metais) tu sau neskubėdamas 1-1,5 ha/h sėji ir vargo nematai. Praėjusį sezoną traktorius su kuriui vežu grūdus, skutu ražienas ir sėju, įsukau apie 350 motoh. Mano manymų sparta nebloga, aišku dar pridėkim tai, kad visas sėjimo procesas apsiėjo su dviem rankom ir viena subine ant sėdynės. Seniau su broliu 2-3 savaites neišlipdavom iš traktorių, dabar po javapjūtės brolis sėda į fūrą ir padeda kitiem taip pildydamas savo ir mano piniginę

Man kaip tik dabar baigia atrestauruot pusantrini. Bus su v8 varikliu. Ateinanciam rudeniui planuoju ikinkyt 3,5 prikabinama noraginį. Kaip ukiui iki 200 ha manau rentabilus sprendimas. Kai reikia greitai apsėt laukus tai pigi galia trumpuoju laikotarpiu tikrai praverčia. Kol puma horsch sejama traukia lygiagrečiai galima ruošt dirvą su noraginiu. Nekalbu apie tuos ūkius kurie finansiškai pakile į kitą lygą. 

Grean bridge vis dar turim glifosatą  manau, kad jį turėsim dar labai ilgai, ypač nūdienos kontekste.
Susidėliosim kiekvienas savo sėjomainą, svarbu būtų su kuo pasidalint įspūdžiais, sėkmėm ir nesėkmėm.
Čia viešai rašyt tai dažnu atveju savižudybė, nes reakcija vos ne 100%, kad cha, cha, cha ot gerai, nepaėjo, o jei paėjo tada reakcija pizdiec melagis ir tt

Cituoju viena jauna vadybinka kuris netyciom atvaziavo i musu uki . Paklause kokia tecnologija taikem rapsam .. Sakau priesselis kviecei skurimas tesiogine seja su 40 kg startines trasos , dirvinis su 10 vm azoto ir bakterija . Kontrolinis nuo pabiru ir reguletorius .  Tai tas debilas pamates technologija ir islaidu kalkuliacija palinkejo bankrutuoti. Nu uzvire kraujas . Kiek gali mus durninti ir siuerbti musu pelna . Daba tai susinervinau . Tikslingai dirbsiu kat tokios firmos neturetu pelno ir tokųa vqdibininkai su ASU diplomu dingtu  is akiu kurnirs i Kazachstana .

Niekaip netelpa galvoje kaip imanoma LAIKU o tai yra esminus pelningumo dedamoji atliktu ukio darbus jei dar dirbama samdoma darba . Tikrai neesu pries ukininkavima durbant iki 10 ha bet sutikit kad tai labiau hobis nei verslas . (Turiu galvoje isimtinai augalininkiste) Tikrai skaiciavome ir ne viena karta .  Dirbti apsimoka   ,  dirbti tol kol dar yra biski judantos technikos ir galma nesilaikyti daugelio reikalavimu . Is hobio investuoti nelabai isena . Dirbant tik augalininkiste imanoma isgyventi is 50 ha o verslas prasideda nuo 100 . Tikrai esu stambesnis bet as uz tai kad smulkiem parama turi buti bent du kartus didesne . Bet esu realistas ir suprantu kad stambiuju lobistai to niekada nedaleis .

Neistveriau ir as . Viska reik kalkuluotu kaip normalioje imoneje  iki toletinio popieriaus   , nebet zemes ukis kaip hobis . Turejau panase diskusija . Tai tas zmogelus i savikaina netraukia zemes nuomos nes neva jo nuosava , paskui savo darbo laiko neskaicuoja  tipo neturi ka veikt nu ir tt . Kai viska sudejom kad zeme paleistu nuomai savo laika paverstu pinigais dirbdamas samdoma darba plius rizikos ir infliacijos  . Zodziu is jo pliuso gavosi minusas . Bet jis manes nesuprato kaip ir daugelis nesupras .

Va va, pagaliau diskusija pradeda suktis kokius namu darbus žmones daro prieš striptill ar no till sejas. Kas bandė tas supranta, kad sejamoji nieko daug nesprendžia, turi ateiti į ūkį visa technologija. 
Kai dirvos gauna mėšlo, reguliariai rotuojamos pievos tikrai netikiu dirvos alinimu, kad ir ariant. mano nuomone dirvozemis geresnios bukles turėtų būti,  nei pas no tillininkus...

Ukis misrus augalai - galvijai
Ukis 200ha cia su pievom sienaut + ganyt,
Sejomaina, kvieciai, rapsai, kvieciai, avizos, liucerna kvieciai,
Kiti laukai kvieciai rapsai kvieciai dobilai, kvieciai, aviza
Kiti laukai kvieciai, misiniai silosiui, rapsai, kvieciai, avizos, rapsai.
Zemes darbai - arimas,  1 kart kompaktorius, seja, volavimas,
kitas budas  skutimas noraginiu 1kart,   1 kart kompaktoriu, seja, volavimas.
Kvieciu augimas -Purskimai nuo zoliu, 1 kart ccc 1 kart nuo ligu ir tai ne visi laukai, kulimas 
Rapso auginimas - purskimai nuo zoliu, nuo pabiru, pavasari trumpinimas, nuo vabalu 2 kart , nuo ligu 1 kart, kulimas.
Azoto tresimas kvieciam vm iki 150
Rapsui 200 +- vm atiduodu visada.
Dirvos tyrimai dirvos ph 6 6.5   fosforo trukumas nes jo randa 50 kalio uztektinai.
 

Skambinau - pries idirbant reikia kaip irodyma kad apskritai buvo paseta - per programele informuoti kad anksciau idirbi ir foto viso lauko ir is arciau augalu.

Negirdėjau, kad artojai kažkaip kritikuotų beariminius, bet jie kažkaip patapo didžiausiais dirvožemio niokotojais. Klausimas ar pelnytai.

Būtų daug lengviau diskutuot, jei ne kurie "užkietėję" no tilleriai, padarytų paprastesnį veidą ir išjungtų savo fanatizmą.

Tai gal ir paveiksla juodas kvadratas dabar vadinti afrokvadratu . Ruberoidas ir lieka ruberuoidu.

nezinau kas cia nepades,bet manau kad nuo meteo salygu labiau priklauso,gerom salygom   gero atselio laukas uzaugins daugiau,bet yr buve ,kad kaip jus sakot sulaukeje kvieciai duoda geresni rezultata,taip,kad ir kokia korta turesi rankoje svarbu kas dar iskris ant stalo

Po teisybe nemanau, kad taip jau greit tos dregmes nebeliks ir tresimas veltui bus, kad ir po savaites atliktas. Jei jau dabar kalbat apie dregmes trukuma, ir kad lietaus ilga laiko tarpa nerodo, tai ir set gaunas is vis neverta. Jei zemkenciai trasu nesugebes paimt, tai ka tas vasarojus sudygs ar augs isjudintoj zemej. Vakar  vakare praejau laukus, tai po salnos kai atleido, dregna zeme kaip turi but. Po naktu vistiek atitrauks dar ta zeme ir salietros, kad nepaimtu, tai pasakos manau. Jus per sausras beriat salietra ir fantazuojat, kad viskas bus ok, nuo santikines oro dregmes, rasos istirps. Kad istirps, tai faktas. Bet buna per visa saknu zona pelenai ir tikites kazkokio paemimo. Dabartinei dienai, nuo pavirsiaus per visa saknu zona i valias dregmes trasom paimt. Pernai pirma tresima daug labiau uzvelinau ir tikrai mates, kad per sausai ale beriu. Ir buvo viskas puikiai, nors lietaus laabai ilgai nebuvo. Niekam nieko netaikau asmeniskai, kas kaip nori, taip tresia. Tik mano nuomone perdedat, kad jau taip sausa. As po salnu isbersiu ir bus pats tas. Dar tik kaltis sakneles buvo pradeje, o pastorosiom dienom tikrai viskas sustojo kapitaliai.

Pirmiausiai dar Kasas nenupirktas !
O antra, zinom, kaip naudot !!!  Isoriniai vaistai, NE PER .....    .
Geriau padiskutuot, o ne  rodyt koks as protingas , o jus ....
Durnas ne tas kuris  diskutuoja ar paklausia ...
O pasiorodo atsirado ir kitokiu  nuomoniu, ir jos gerai !!!
Tam ir yra sis  forumas apie Zemes Uki

"Dugnas" pas kurmius ne cia klausi 

Turėjau tokį gedimą su traktorium, nu lietuvaičiai visokie ale meistrai pavedė, tai parašiau anglui į anglų forumą, po to davė savo asmeninį nr. ir konsultavo dėl kiekvieno šūdo, atsakė į visus kvailus ir rimtus klausimus ir nepriėmė jokios finansinės paramos, nors valandų man skyrė tikrai daug, o jo kvalifikacija tai dar dojaus mechanikam toli augt. Galiausiai nusiunčiau dėžę lietuviškų saldainių Lietuva dėžę, kad bent atsimintų, iš kur esu.
Ką tuo noriu pasakyti? Kad gal išmokime dalintis žiniomis. Aš jau išmokau, gavau iš kitų, todėl ką žinau, stengiuosi dalintis su mažiau už mane žinančiais. Jei tau niekas neatnešė ir nepadėjo, tai nėra argumentas kažką slėpti ar nusinešti užmarštin. Manau, kad gyvenime pakankamai susikūrei, kad galėtum užsiimti šiuo tuo daugiau, nei nauda sau.

Leisk paklaust o kas investuoja ar investuos į kitokio maisto gamybą? Kas? Ukininkai? Gal kasnors ir investuos, bet ne todėl kad kviečių tonos savikaina labai pakils, nebent dėl maisto trūkumo. Tik va bėda, maisto šiuo metu netrūksta, o yra perteklius. Beje akivaizdu kad nesi žvejys ir nesi dziku sau auginęs, iki grabo lentos nekeisi kumpio į dzikus ir vaikai tavo taip nedarys ir anūkai ir jų anūkai. Egzistencializmas kaip visada madoje. 

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Tas pats ir čia, nuo mažens traktorius, technika buvo viskas. Jei tėvas su traktorium nesiveža, stovėdavau ir verkdavau. Neduodavo šieno grėbt ar dar ko dirbt, tuoj mažam būnant ašaros kaupdavosi  Na dabar jau ašaru nebėra, bet vistiek patinka ir dirbu žemę. Iš po valdiško darbo tai lyg atotrūkis nuo visko  Aišku jei reiktų kokius 200ha apdirbt, gal kitaip kalbėčiau  

Uzpernai 8 t skagenas buvo iki pazastu ir ne kvadrato negulejo, nes tiesiog nebuvo aplinkybiu. O cia trumpink netrumpines, jeigu lyja ir gusiai iki 20m/s, priguls bile kokie. 
Na ir aplamai, lengviausia visada kritikuoti, bet lieka tik uzjausti ir tiketis, kad tu gulimu butu kuo maziau ir kad skvalai aplenktu kiekvieno lauka

Kviečiams vienai tonai  išauginti reikia min 22 kg N, vienam procentui baltymo 2 kg N, taigi vienai tonai extros jau reikia 30kg N.  Tad purkšti ar ne karbamido kiekvieno pasirinkimas įvertinus kiek duota N ,kokie jo nuostoliai buvo,koks derlius nusimato ir  kokios kokybės nori. 
 

Bet ,vyrai,svarbiausia paverkt dėl sausros,nesvarbu,kad javai liux ... 

Tą kuri pirkėjui nepadori