Vėjo pamušalas

partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyviai 1944–1953 m. Panašūs antisovietinio pasipriešinimo judėjimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susidarė ir kitose sovietų okupuotose valstybėse ir teritorijose – Estijoje, Latvijoje, taip pat Lenkijoje, Rumunijoje ir Galicijoje. Skaičiuojama, kad partizaninės kovos laikotarpiu žuvo 30 000 Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų
Į aktyvų ginkluotą pasipriešinimą per visą partizaninio karo laikotarpį įsitraukę apie 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Partizanus rėmė apie 100 tūkstančių neginkluotame pasipriešinime dalyvavusių gyventojų
Už pagalbą partizanams rėmėjams grėsė mirtis, kalėjimas, tremtis. Dažnai po rėmėjų suėmimo jų šeimos patektdavo į sekančios trėmimų bangos sąrašus.[9] Iš 120–150 tūkst. ištremtųjų Lietuvos gyventojų apie 1/3 buvo partizanų ir partizanų rėmėjų šeimų nariai.[10] Už partizanų aprūpinimą medžiagomis spaudai 1946-51 m. suimti 29 valstybinių leidyklų ir spaustuvių darbuotojai, už antisovietinės spaudos platinimą vien 1947 m. suimti 640 žmonių.[11] 1944–1953 m. mirties bausme ir kitomis, daugiausia 25 m. laisvės atėmimo bausmėmis, buvo nuteisti apie 16 tūkst. partizanų rėmėjų.[12] Už pagalbą partizanams buvo teisiami ir nieko bendro su partizaniniu judėjimu neturėję asmenys, kurie buvo apkaltinti turtą pasisavinti norinčių kaimynų ar giminių, pasirodyti norinčių stribų
 
Lietuvoje 1944–1952 m. laikotarpiu buvo suimta 18 819 pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių, iš kurių 12 459 buvo pogrindžio kovotojų rėmėjai.[16] Per visą partizaninio karo laiką, Lietuvoje žuvo 20 101 partizanas (apie pusę 16-21 metų amžiaus). Per šį laikotarpį legalizavosi 8 493 kovotojai[17].
Istorikų duomenimis 1944 m. rudenį veikė apie 12 tūkst. Lietuvos partizanų, 1945 m. pavasarį apie 30 tūkst., 1946 m. vasarą – apie 4,5 tūkst., 1950 m. rudenį apie 1,2 tūkst. Lietuvos partizanų.[18] Partizanai kovojo su žymiai gausesnėmis sovietų pajėgomis. CŽV vertinimu, Lietuvoje 1948 m. buvo 60 000 sovietų karių, o tiesiogiai prieš partizanus kovojo 30 tūkst. MGB karių ir 30 tūkst. stribų

Kaip aš ekonomikoje nesigaudau? 
Trėmė inteligentiją, visus buvusius ir esamus karius, karininkus ir buožes. Ištisi kaimai buvo ištremti. Buvo kas grįžo į tuos kaimus po nepriklausomybės, kai savo turtą atgavo - nepasiliko niekas, viską pardavė ar dovanojo, gal skaudu buvo matyti tuos, kurie juos ištrėmė ir kurie žudė partizanus, o dabar yra ginami ir net susitaikymas siūlomas. 
Kaip vadinti, kvailas klausimas, nes visi, kurie padėjo okupantams yra valstybės išdavikai ir priešai.

Duodu kepure ..... kad per šią savaite nieko nepadarysi

Cia ne ukininkai o parazitai,isdauzo kelius,suniokoja drenaza,kai zeme nuomuojama galima ja niokot,netausot o tada verkiam kad uzseme,paslapo kitais metais bus isdziuvo.
Zeme reikia tausot o ne niokot.

Jei neklystu tai čia vieno mūsų berniuko, nu žinot ką tas žodis reiškia jau visi manau. Ūkis kaip ir jo ir kaip ir ne, nes pinigai tai kažkur iš viršunėlių byra, tai nesukit galvos dėl to kombaino, jau ryt stovės naujas dar geresnis. Ne iš žemės ūkio gi pinigai, o iš valdžios pinigų plovimų. Bėdos tokiems tik tiek, kad mažiau nelegalių pinigų bus išplauta ir paversta grynais ir nieko daugiau. Jei būčiau labai jau tikras lietuvis, tai palinkėčiau kuo daugiau tokių nesąmonių tokiems, nes per juos ir nuomos kaina nesveikai sukilus ir šiaip konkurencijos iškraipymas gaunasi, kai pinigai eina iš pašalės, o ne iš žemės ūkio.

Taip, užgaulus. Aš apie jūsų žmoną nieko nesakiau, ir jūsų neprašiau apie mano kalbėt. Bet mes čia apie sąramas. Tas senas ūkinis, manau jo gegnės yra trumpesnės nei 6m? Viršuje gal dar ir styga yra? O tarp murlotų 8m būti negali. Čia kažką ne tuo vardu šaukiam. dabar pasitaisau, visų atsiprašau, iš tiesų tai aš esu šunsnukiškai pigus niekšas. bet leiskite išpirkti nuodėme patarimu. jau kažkas rašė, kad atramos turi būti "viduje" o ne prie gegnės šono. Gamindami bet kokią konstrukciją vadovaukimės paprasta logika. Yra jėga, kuri veiks statinį. Ir tą jėgą ( vadinamą - jėgos vektorių ) reikia nuvesti į žemę. Ją nuvedame per konstrukciją ( o ne per jungimo elementus tokius kaip kabės, varžtai, kniedės ir pan. ) O kalbant apie savos gamybos sąramą, ta kur nuotraukoje, varžtu o greičiausiai net ne varžtu o vadinama smeige, negalima. Varžtas ar smeigė gali atlaikyti tik tempimo jėgas o ne kirpimo jėgą. Todėl atramos tik viduje konstrukcijos ( tokiu būdu gunasi monolitinė konstrukcija ) ir tvirtinimas plokštelėmis. Deje, kiek yra bandyta kalti plokšteles rankiniu būdu, tai sunkiai pavyksta. Netikslus judesys plaktuku ir dantukai sulinko. Geriausiai pavyko sukalti su sunkiu ir plačiu kūjumi kalant iš lėto. Jei daug reikia kalti, gal galima prigalvoti su plačiu padu presą tolygaus spaudimo. Bet labai svarbu horizontalumas.
O tam žmogui, kuris pats pasigamino sąramas, patarimas mano toks: susukti po antrą smeigę. Bus išlošta šiek tiek stabilumo ir konstrukcijos tvirtumo.
Ir dar, kodėl skeptiški vertinu tokį projektą, nešančiosioms konstrukcijoms reikia naudoti graduotą medieną. C24 bent jau C18 O jei savo medieną naudosime, konstrukcijai rinktis turinčią kuo mažiau šakų. ( pirma lenta esanti šalia šerdies ) Mediena - eglė.
O sąramos naudojamos tada kai reikia didelio tarpatraminio ploto be kolonų. Kitu atveju visada pigiausia -gegnės.

Toliaregiškai akylus kolega esate. Toli eisite o sąramos dėl manęs tai visos geros. Jei geresnių nebūtų. Sekant mintį, galima ir plūgą susivirinti žiūrint į garsų gamintoją. Visas detalės sumontuoti taip kaip pačiam lengviau, svarbu pigiau. O aiškintis inžinerinės ir fizikinės prasmės konstrukcijose tai "v padlu" bet jei tai priimtina tai visokeriopos sėkmės kuriant "kolhozus"

Cebra...norit nudziuginsiu visus...Davai susitinkam kur nors ant griovio kraso kokioj lapkricio pabaigoj ir pasikalbam apie buvusia javapjute ir rudenine seja.Garantuoju kad visi busim laimingesni ir siandienienines problemos bus praeityje.Noriu pasakyti kad kelkim galvas aukstyn ir viskas bus gerai.

Skaitau ir matosi, kad klaidas darom ir darom kas met. Kai tokie metai reikia surikiuoti tinkamai kūlimo preoritetus ir drėgmės nėr ko laukti kol ant lauko išdžius. Žieminiai rapsai rizikinga kultūra, nes pakaktų krušos ar gero škvalo jei sausi ir nėr minimum pusė derliaus. Todėl kuliami pirmi. Žirniai bijo lietaus kaip velnias kryžiaus. Geriau jau nukulti su 10 proc. žalių bet stačius ir be nuostolių, ką aš ir padariau šiemet, nei po to sugulus vietoj 4,5 t/ha kulti kokią 1 t/ha bet jau gerai sunokusių.  Jei kviečiams negresia sugulimas po lietų, tik klasės pablogėjimas, manau miežius irgi reiktų statyti eilėj prieš kviečius. Aš šiemet tą riziką išdalinau į dvi dalis, nukūliau dalį miežių kur geresni ir dalį kviečių kur pagulę. Su miežiais yra buvę kad kūliau iki lietų po 6 t/ha, o po tokių lietų kaip dabar bekūliau tik 3,5 t/ha, nes buvo kaip privoluoti. Rikiuokim kaip kam išeina, bet klasės praradimas tikrai mažesnis nuostolis nei viso ar pusės derliaus praradimas. Ir nuoskaitos dėl keleto procentų žalių grūdų ar drėgmės irgi mažesnis nuostolis nei derliaus praradimai. šiai dienai kūlimo santykis 135/215. Jei būčiau laukęs kol normaliai sunoks, nei žalių stiebų nei žalių grūdų ir drėgmės 16, tai šiai dienai būčiau nukūlęs tik 22 ha rapsų.

Padejavai ir gana, dirbk su galva ir pats turesi, nereiks aplinkiniu kaltint, o tai ateis tie nelemti pienininkai ir tave numelz.

šlykštu skaityti apie beribį žmonių gobšumą,juk ir smetonos laikais brolis brolį dėl žemės pėdos užmušdavo.

Nėra čia labai kuo girtis. Geriau išsinaikinti žoles, nei purkšti tą šūdą, o paskui patiems valgyti.

Tą žemę kur vynuogėms augint paprastas prancūzas nelabai ir įpirktų, dažniausiai perka kinai arba kataras, žemė daugelyje Prancūzijos vietų lengvai prieinama, nes pati valstybė gana gerai viska reguliuoja. Pvz. Žmogus išėjo į pensiją ir jam leido augint tik 2 karves dėl savęs, ir iki 10ha turėti, visą kitą žemę privalomai parduoti pirmenybė teikiama jaunimui.
Bet tema, juk apie žemės kainas Lietuvoje. Va šią žiemą pirko pažįstamas žemę Molėtų raj. 8ha 38balai, pieva - durpynas, po 400eur ha, aplinkiniai kaimynai, niekas nenorėjo už tokią kainą pirkti, pats prieš 4 metus pirkau 17ha Utenos raj. 46balai, priesmolis ir priemolis, iš jos 6ha tik gyvulininkystei tinkamas po 4k litais, aplinkui nei vienas stambus ūkininkas už tokią kainą nenorėjo pirkti. Klausimas ar stipriai per tą laiką padidėjo derliai ir produkcijos kainos? Manau, jog ne... , tiesiog prasidėjo kažkoks tai masinis protų užtemimas, jog žemės laisvos žemės jau greit greit neliks ir nesvarbu už kiek tiesiog perku, nes dabar ji dar pigi, o po kelių metų va kaip vakarų Europoje kainuos ir aš jos išvis nebeįpirksiu. Brangioje žemėje gali auginti tik aukštos pridėtinės vertės produkciją, bet tokiai produkcijai mūsų rinkoje tiesiog per mažai pirkėjų ir tie baigia po pasaulį išsilakstyti. Kinai ar kokia kita valstybė supirkimo kainų nepakels ir Europos ūkių neišgelbės, teko lankytis Madagaskare vieninteliame ten veikiančiame salyklo ir alaus fabrike, tai visas žemes Madagaskare kinai išpirke ir net darbininkai iš Kinijos, kaip ir beveik visoje likusioje Afrikoje.
Ūkiams ir žemdirbiams visur nelengva......... Nesakau, jog nepirkit žemės už tokią kainą, puikiai suprantu daugelio baimes, jog jos tiesiog aplinkui neliks ir lūkesčius oriai gyventi.
Jeigu žiūrint, kaip karvės po dobilus braido širdis apsąla, pirkit. Jeigu šiuo metu žiūrint, kaip į pelną nešančią investiciją.................................................., auksiniame karste su visu turtu vistiek nepalaidos, tad gal geriau tuos pinigus šeimos ir artimųjų gerovei išleisti.

Turiu draugų ten dirba truputį virš 150 ha, laiko apie 70 mėsinių limuzinų ir ančių pastoviai apie 8000 keičiasi, turi skerdykla, tai antis patys perdirba. Dirba dviese su žmona, nieko nesamdo.Traktorių tik vieną 50ag turi, visa kita technika naują iš kooperatyvo ima, pagal sudaryta grafiką. Susirašom el. paštu dažnai, tai kai papasakojau apie žemės kainas Lietuvoje netikėjo, pats Prancūzijoje iki 4k moka, aišku priduria, kad sklypus iki tokios kainos dažniausiai nedidelius išeina nupirkt iki 10ha. Kviečių vidutiniškai 7tonas užaugina, dar pvz. jo draugai braškes ir česnakus augina, tai braškės nuo 6 eur, česnakai žieminiai apie 10 EUR, aišku yra ispaniškų analogiškai pigiau, bet savus mieliau perka. Pvz. Žemės ūkiui dyzelino kiekis ten neribojamas, gali imti kiek nori, kol sugebi įrodyti, kad sunaudoji žemės ūkiui.
Prieš įkuriant ten ūki, tau reikia parašyti verslo planą, kurį įvertinę specialistai patikrins ar sugebėsi iš žemės ūkio veiklos išgyventi, trunka visas procesas apie metus. Žemės be problemų gausi, jeigu tilpsi į jaunojo ūkininko rėmus, bet kitataučių nelabai vietiniai ūkininkai mėgsta, pasakojo apie anglus, kaip vietiniai, net jų ūkius padega. Tai pat privalomai turėsi priklausoti panašiai, kaip pas mus žemės ūkio konsultavimo tarnybai, per kurią susikoperavę ūkininkai ir trąšas perka ir grūdus parduoda.
Reziumuojant ūkį įkurt ten netaip ir lengva, bet jeigu žemę čia pirkti čia už 4k, tai jau geriau gal ir ten pabandyti . Brangiausia žemė aplink Paryžių iki 10k, pagrinde cukrinius runkelius ten augina ir kviečius ten augina, pigiausiai Britanės regione, būna nuo 2k už ha prasideda, praktiškai ten vienam kiaules augina, nes prie jūros logistika, ten gera. Tad už mūsų žemeles tokius pinigus gali tik visiškas beprotis mokėti.

Reiketu vis delto kazkaip tuos mokescius tvarkyti nes tikrai juokingai atrodo kai ukis dirbantis 50 ha ir 1000 ha , mokesciu sumoka vienodai.

Palyginus juokas, visą pavasarį į ž. kvietrugius važiuota, tik prieš savaitę paaiškėjo, kad ten ž. kviečiai  tik nepažiūrėk ir chebra padarys savo. Svarbu pasėlis geras atrodė, nepagailėta priežiūros.
 

Na va. Atvėsote svetimus pelnus beskaičiuodami. Nežinau, kodėl taip visi sunerimote už 20 eu kainuojantį ritinį? Jei savikainos Jūsų svyruoja nuo 8 iki 11 eu, o tai pati žolė nekainuoja? O šieno ritinių sandėliavimas irgi nemokamas? Tokių kiekių perkrovimas irgi nekainuoja? O pelno mokesčio niekas nevertinote išskyrus Mattys. 
O kitų mokesčių jūs į savikainą netraukiate? 
Manau, kad juodais dirbdami daugiau žalos sau ir šaliai padarote nei aš parduodamas po 20 plius PVM.
P.s. labai patiko kažkurio mintis apie pigų darbo jėgos įvertinimą ir požiūrį į savo darbą. 
 
 

gal metames ant misiu uzpirkimo? Nes jau kaiskaip keista, kad is paseliu draudimo visa savaite gan ikyriai skambineja ir ikalbineja nuo sausros draustis.... Ytariu kad kaskas cia surista su auksciau...  

Horoskopai 
2017 m. uždraudžiama gerti alų lauko kavinėse. 
2018 m. iš mokyklos programų eliminuojami visi literatūros kūriniai, kuriuose minimas alkoholis. Uždraudžiami Dikenso „Didieji lūkesčiai“, Škėmos „Balta Drobulė“, taip pat – visi Šekspyro sonetai. Vietoje jų  įtraukiamas apsakymas apie Pilypuką, kuris pamatė alaus butelį ir jam išdegė akys. 
2019 m. uždraudžiama viskas, kas sukurta galimai vartojant alkoholį. Išlenda istorinis faktas, kad himną Kudirka parašė siurbtelėjęs obuolių vyno. Skelbiamas valstybinis konkursas naujam himnui sukurti. Jį laimi Amberlaifas. 
2020 m. Seimas reklamos agentūroms duoda užduotį sugalvoti naują pavadinimą Alytaus miestui, nes iš dabartinio pavadinimo raidžių susidėlioja žodis „Alus“, kas skatina alkoholizmą. 
2021 m. nuolat tikrinamas visų gyventojų blaivumas. Prie kiekvieno namo pastatomas pareigūnas su alkotesteriu. Už išėjimą į gatvę „su kvapeliu“ gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Tais pačiais metais grąžinama mirties bausmė. Priežastis – perpildyti kalėjimai. 
2022 m. parduotuvėse uždraudžiama prekiauti gira ir kefyru, vėliau – visais produktais, iš kurių rūgimo procese gali išeiti alkoholis. Po ilgų svarstymų Seimas leidžia prekiauti duona, bet tik lyginėmis mėnesio dienomis nuo 8 iki 11 valandos. 
2023 m.  uždraudžiamos stiklinės, buteliai, ąsočiai ir visos kitos talpos, kurios galėtų būti skirtos ir alkoholiui. Vandenį namo žmonės nešasi plastikiniuose maišeliuose. 
2024 m.  uždraudžiami balkonai. Priežastis – skundas, jog balkonas – tai beveik terasa, o terasa – beveik kavinė. Balkonai nudaužomi, vėliau vadovėliuose tai pavadinama Lietuvos architektūros pavasariu. 
2025 m. Uždraudžiami vaikai, kurie buvo pradėti apsvaigus nuo alkoholio. 
2026 m. Seimas renkasi į neeilinį posėdį dėl itin gausios lietuvių emigracijos į Baltarusiją ir Šiaurės Korėją. 
2027 m. susiprantama, kad Lietuvos Nepriklausomybės aktas surašytas „blaivumo normų neatitinkančiomis sąlygomis“. Lietuva patenka atgal į Rusijos sudėtį.

Emiai iš kart horscha ir bėdos nėra. Kam tas kopijas pirkt

Pukotuk, nemanai, kad kvailoka mokyti ukininka turinti 30 metu patirties kaip seti, kai pats nesugebi atsireguliuoti savo sejamosios seklos normos? Matau ne man vienam pabosta sifruoti tavo parasytus postus, pasistenk risliai ir su kuo maziau klaidu rasyti (zodziuose truksta net keliu raidziu), nes kartais ne tik zodzio bet ir sakinio prasmes nesuprantam. Atsiprasau uz posta ne i tema.

Aš nebūčiau toks kategoriškas yra ka ir pasižiurėti su kolegom pabendrauti o ir kotletas visada skanus būna tik paskutiniu metu kažko sausi tie kotletai.

Manau jog reikia rašyti Europos komisijai kad atšauktų variklių išmetamų dujų kiekio reikalavimus, nes globalinio atšilimo visai pas mus nesijaučia, net atvirkščiai-atšalimas
Norint kad ateitų pavasaris reikia išprogramuot visus adblue ir užvesti savaitei visą turimą rusišką techniką

Būna net ir juokų nesuprantančių
 

juokas juokais, bet galima ir per parama ikist truputi