Jump to content
Gunia

Anekdotai...

Recommended Posts

Vaikinas laiko veterinarijos egzamina, paskutinis klausimas-

-Ar galima padaryti karvei aborta?

Apmastymams turi puse valandos, gali betko klaust. Na vaikinukas isbega i lauka mato netoliese vaistine, nubega ten ir klausia vaistininkes Ar galima karvei padaryt aborta? Vastininke sako: Nezinau, eik paklausk chirurgo. Prieeina vaikinukas prie chirurgo klausia to paties, Chirurgas atsako: Na nezinau moteriai tai galima padaryt aborta bet karvei tai nezinau.

Na iseina i lauka vaikinukas nusymynes nezino ka cia daryt, ziuri narkomas zolyte ruko, priejna prie to narkomano ir klausia jo:

Ar galima karvei padaryt aborta? narkomanas padaro duma ir sako:

Na vaikinuk tu ir papuolei (Rusiskai ZALICIEL) :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertrauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė.. Per antrą dalį Petka šikt užsinorėjo.. Čiapajevas sako: -Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą. Palaukė Petka kiek laiko, mato kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot.. Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja... Žvilgt į kitą - ten tas pats... Staiga pajuto kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris, ir prišiko į kažkokį vazoną... Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai: -Nu Petka, nu tu duodi... Kada tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė... Kada tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė. Bet kada iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė "..Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...

Share this post


Link to post
Share on other sites

Dievo duoti gyvenimo metai

Pirma diena

Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai: "Tu visas dienas leisi laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus ir fermerio šeimą. Už tai aš tau dovanoju 60 gyvenimo metų."

"Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas!" - supyko karvė, -"Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!". Dievas sutiko.

Antra diena

Dievas sukurė šunį ir jam pasakė: "Tu visą laiką sėdėsi prie savo namo vartų ir aplosi visus preivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų."

"M-taip, daugoka lojimui", - nusivyle šuo, -" man užteks ir 10 metų, o likusius pasiimk atgal..." Dievas ir vėl sutiko.

Trečia diena

Dievas sukūrė žmogų ir tarė jam: "Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu, skiriu tam 20 metų."

Žmogus supyko: " Kaip?! Tik 20 metų! Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų, kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidave šuo. Septyniasdešimties man pakaks, susitarėm?"

"Na, tebunie kaip tu nori..." - atsiduso Dievas.

Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam, valgom ir linksminamės, kitus 40 metu ariam, kad išmaitintumę šeimą, o paskutinius 10 - sėdim ant suoliuko ir aplojam kiekvieną praeinantį pro šalį....

Share this post


Link to post
Share on other sites

Tikras atsitikimas. Vaikštau turguje, kur paršelius pardavinėja. Žiuriu vieni gražus, kiti. Pas vienus paklausiu:

— Kokios veislės kuilio sėkla sėklino kiaulę?

— Nežinau, čia Petraitis sėklino jeigu ką sako...

:icon-eek::lol:

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sniegas

Pradėjo snigti, pirmas sniegas ši sezoną.

Aš su savo žmona, Išsinešėm kokteilius į lauką ir atsisėdę prie lango

ilgai žiurėjom į Sniegą krentanti iš dangaus, didelėm snaigėm, kaip iš

rojaus vaizdas. Taip romantiška, mes pasijautėm, lyg būtume tik ką

apsivedę.

Aš myliu sniegą.

Gruodžio 9

Atsikėlę, pamatėm kad sniegas padengė visa kraštovaizdį. Koks Nuostabus

vaizdas. Ar yra įmanoma, kad būtu gražesne vieta VISAM PASAULĮ?

Geriausia mano idėja gyvenime buvo, kad mes čia atsikraustytume. Kasiau

sniegą šiandien pirmą kartą, ir pasijaučiau kaip vaikystėj. Nukasiau

savo įvažiavimą, ir gretimus takelius. Po pietų, pravažiavo Sniegą

valanti mašina ir užvertė takelius ir mano įvažiavimą sniegu. Ech,

reikės dar karteli nukasti.

Koks nuostabus yra gyvenimas.

Gruodžio 12

Saulė ištirpdė visa mūsų nuostabu sniegelį. Koks nusivylimas :( .

Mano kaimynas sakė, kad tikrai dar pasnigs ir mes turėsim baltas

Kalėdas. Be sniego, per Kalėdas būtu nesąmonė. Jonas, mano kaimynas,

sakė kad bus tiek sniego iki žiemos galo, kad aš nebenorėsiu žiūrėti į

tą sniegą. Bet tas tikrai yra neįmanoma. Jonas yra toks geras vyras, aš

džiaugiuosi kad jis yra mano kaimynas.

Gruodžio 14

Prisnigo 20 cm!! Atšalo iki minus 15.

Šaltukas padaro sniegą tokį gražu, jis visas blizga. Vėjukas pakilęs

labai mane atšaldė, bet aš sušilau bekasdamas sniegą. Vat čia tai

gyvenimas. Sniego valymo mašina vėl pravažiavo ir užkasė mano

įvažiavimą. Negalvojau, kad reikės tiek daug tą sniegą valyti, bet

nieko, sportas niekam nepakenkė.

Gruodžio 15

Pranėšė, kad prisnigs iki puses metro.

Pardaviau savo Mikroautobusiuką ir nusipirkau džipą 4x4.

Nupirkau žmonai naujas sniego padangas,ir du kastuvus. Žmona prašo kad

nusipirkčiau krosnį, jeigu elektra dingtų. Tai kvailoka, negi mes Sibire

gyvenam.

Gruodžio 16

Ledinė vėtra šiandien.

Apsivožiau ant šiknos bepildamas druskos ant įvažiavimo. Žmona žvengė

pusę valandos. Aš galvoju, kad tai buvo labai negražu iš jos pusės.

Gruodžio 17

Vis dar minusinė temperatūra. Keliai per daug slidus, kad kur nors

važiuoti butu galima.

Elektra dingo jau kokios 5 valandas. Susirinkom visas kaldras, kad butu

šilta. Nėra ką veikti, tik žiūrėti i žmoną, ir bandyti jos nenervuoti.

Gal ir reikėjo nusipirkti tą krosnį, bet aš to jai nesakysiu. Kaip aš

nekenčiu, kai jinai būna teisi. Nesitiki, kad baigiu sušalti savo

miegamajam.

Gruodžio 20

Atsirado elektra, bet prikrito to šlamšto dar 35 cm.

Vėl tas kasimas.Užėmė visą dieną. Sušikta, sniego valymo mašina

pravažiavo 2 kartus.Bandžiau susirasti kaimynu vaiką, kad nukastu

sniegą, bet sakė, kad jie žaidžia hokėju. Aš galvoju, kad jie

meluoja.Paskambinau į vieninteles buitines prekes, paklausti ar jie

neturi sniego valymo mašinos, sakė,kad visos išparduotos, ir kad gaus

tik Kova. Aš galvoju, kad jie meluoja. Jonas sakė, kad man reikia

nukasti sniegą, nes kitu atveju,miestelis tą padarys, ir paskui atsius

man sąskaitą. Aš galvoju, kad jis meluoja.

Gruodžio 22

Jonas buvo teisus apie baltas Kalėdas, nes prikrito dar 30 cm to Balto

šūdo, greičiausiai neištirps iki Rugpjūčio.

Užėmė 45 minutes apsirengti,kad galėčiau eiti nukasti to šlamšto, bet

užsimaniau myžti.

Kol nusirengiau, išsimyžau, ir vėl apsirengiau, buvau per daug pavargęs

eiti kasti. Bandžiau pasamdyti Joną, kad jisai nukastu, nes jis turi tą

geldą užsidėjęs ant savo visureigio, bet jis pasakė,

kad yra per daug užsiėmęs. Galvoju, kad svolačius meluoja.

Gruodžio

23

Prisnigo tik 5 cm šiandien. Ir atšilo iki minus 10.

Žmona nori, kad aš eičiau papoušti lauke namus Kalėdom. Vobšė nukvaišo.

Dėl ko jinai to man negalėjo pasakyti prieš mėnesį. Sakė kad ji minėjo

prieš mėnesi, bet aš galvoju kad ji meluoja.

Gruodžio 24

15 cm.

Kai pravažiavo sniego valymo mašina suspaudė taip sniegą, kad aš

sulaužiau kastuvą.

Vienu metu galvojau, kad gavau širdies smūgį. Jeigu aš pagausiu tą

sniego valymo mašinistą aš jį nutempsiu per sniegą už jo kiaušinių.

Žinau, kad pideras laukia už kampo pasislėpęs ir žiuri kada aš baigsiu

kasti sniegą, ir tada pravaro varydamas ant kokiu 160 km/h, kad stipriau

užverstu man sniegą ant įvažiavimo. Sučka. Žmona norėjo,kad aš su ja

eičiau padainuoti Kalėdiniu daineliu, bet aš laukiau kol tas mašinistas

pasirodys.

Gruodžio 25

Su Šventom Kalėdom!

Užvertė dar 30 cm !@#$@!^%$^ sniego.

Vien mintis,kad reikės eiti valyti tą sniegą, kraują taip užkaitiną.

Blyn kaip nekenčiu sušikto sniego. Vakare atėjo sniego valymo

mašinistas, ir paprašė donuoti pinigu. Sulaužiau kita kastuvą trenkdamas

jam per galvą. Žmona sako, kad turiu bloga charakterį. Aš galvoju, kad

jinai Turi daunišką snukį. Jeigu, ji mane privers žiūrėti dar vieną

Kalėdinį filmą aš stopudovai ją užmušiu.

Gruodžio 26

Vėl prisnigo.

Kokio velnio mes čia kraustėmes. Tai buvo tik JOS idėja. Mane jinai

žiauriai nervuoja.

Gruodžio 27

Temperatūra nukrito iki - 30 C.

Užšalo vamzdžiai.

Gruodžio 28

Pakilo temperatūra iki minus 5 C. Vėl prisnigo.

ŽIURKĖ baigia mane užknisti!!!!

Gruodžio 29

Dar 25 cm.

Jonas sakė, kad reikia nuvalyti stogą, nes įlūš. Pats durniausias

dalykas kuri teko girdėti. Ką, jis galvoja, kad esu Visiškas idiotas.

Gruodžio 30

Įlūžo stogas.

Sniego valymo mašinistas padavė mane į teismą, ir nori prisiteisti visus

mano pinigus.

Žmona išvažiavo pas uošvienę.

Pranešė, dar 20 cm.

Gruodžio 31

Padegiau kas liko iš namo.

Hehe, nebereikės kasti sniego.

Sausio 8

Jaučiuosi puikiai.

Labai pamilau tas baltas tabletytes kurias Jie man duoda.

Dėl ko jie pririšo mane prie lovos?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Krizė:

Žmona sako sutuoktiniui:- dabar krizė, tai už viską teks mokėt..

Sutuoktinis: - gerai..

Grįžta iš darbo vyras, žmona: - valgysi?

Vyras: -Taip. Žmona: - 50 lt... Vyras susimoka...

Vakare apsižiūri vyras, kad Saga ištrūkus. Sako žmonai: - gal įsiūsi? Žmona: - 20 lt...

Vyras Susimoka... Naktis..

Žmona: - Jei ko nors prisigalvosi, 100 lt... Vyras: - Oj NE... Turiu tik 70 lt... Atsigula Abu, nusisuka ir miega...

Naktį Vyras prabunda nuo šurmulio.. Atsisuka į žmoną, o ta atsisėdus rausiasi Po rankinuką..

Vyras: - ką ten darai? Ko nemiegi?

Žmona: - ieškau 30 lt Tau paskolint...

Share this post


Link to post
Share on other sites

Vieną dieną būrys politikų važiavo į kaimą autobusu. Staiga autobusas paslydo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį privačiame ūkyje.

Po poros dienų į kaimą atvyko policinkas ir klausė ūkininko: "Ar čia įvyko autobuso avarija"?

"Čia", patvirtino ūkininkas.

"O kas atsitiko su politikais, kurie važiavo autobusu"? teiravosi policininkas.

"Palaidojau juos".

"Ar visi buvo mirę"?

"Na, keli sakė, kad dar gyvi, bet žinai kaip politikai meluoja"!!!

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kalbasi dvi karvės baltarusijoje:

- Klausyk bėgam per sieną į Lietuvą, ten už pieną daugiau moka, į Europos sąjungą neseniai įstojo, žolė žalesnė, žodžiu mums ten perspektyvos.

- Bėgam, bet aš kelio nežinau.

- Davai paklausiam bobiko iš mūsų kaimo, jis kelią tikrai turi žinoti, nes pas kales į Lietuvą per sieną tikrai laksto.

Susiranda bobiką, papasakoja savo planus ir pasiųlo bobikui kartu per sieną į Lietuvą bėgti. O bobikas ir sako:

- Jūs gal vienos bėkit aš jums papasakosiu kelią (per mišką, per upelį, grioviais, revais ir jūs Lietuvoje).

O karvė sako:

- Bobikai gal vis dėl to bėgam kartu, juk Lietuvoj vis tiek perspektyvos, ką čia Baltarusijoj.

O bobikas sako:

- Klystat mergaitės aš neseniai sužinojau, kad man Baltarusijoj greitai atsiras perspektyvos. Vakar netyčia išgirdau savo šeimininkų pokalbį, tai šeimininkas sako šeimininkei: jeigu Lukašenka dar kartč padidins maisto produktų kainas, tai galėsim šuniui b*%i čiulpt!

Share this post


Link to post
Share on other sites

Grįžta žmogus vakare iš medžioklės, ant peties šautuvas, rankose didžiulis maišas. Susitinka kaimyną ir kaimynas klausia:

- Ką čia parsineši?

- Va, medžioklėj buvau, ežių prišaudžiau!

- O kam tau tie ežiai???

-Žmonai bus apykaklė, o uošvei - paklodė!

Share this post


Link to post
Share on other sites

PAGIRIOS...

Nuostabus rugpjūčio vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.

Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į:

- Aaaa... uuu... ggg...

Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus sustiprintas šuns šūdo smarve.

Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į gatvę. Buvo sekmadienis.

Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau, kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas“ akimirksniu.

O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt... Todėl buvo nuspręsta pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių kelio.

Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta... Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode to padaryti, praktiškai, neįmanoma.

Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio baliuko,tačiau mano organizmą pasiekė pirmoji banga. Žmonės, jus kada nors yra pervažiavęs buldozeris? Jis užvažiavo man ant galvos ir lėtai pradėjo slinkti kojų link. Tai, ką stūmė buldozeris, galėjo įšeiti tik per vieną vietą, ir tai buvo mano subinė. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Mano subinė paklausė manęs:

- Klausyk, brolau, gal – pašikam?

Tačiau tuo momentu banga atslūgo ir išnyko visai. Na, net kvailiui būtų aišku, kad reiktų ramiai slinkt link namų. Bet iš kitos pusės – viskas baigėsi laimingai, gyvenimas vėl tapo nuostabus.

Todėl aš atsirėmiau į medį ir užsirūkiau.

Antroji banga atskriejo tarsi uraganas. Ji suspaudė mano organizmą aštriai ir galingai, viską iš jo išspausti bandydama vienu ypu. Aš, lygtai, net kriuktelėjau. Jau antrą kartą šį vakarą kūną išpylė šaltas prakaitas. Aš užsimaniau ne šiaip sau pašikti, ne. Supratau, kad dabar privalau arba pašikt arba pirštu užsikišt subinę. Tačiau ir antroji banga palengva atsitraukė.

Vėl ramiai užsirūkiau... Šuo kuo ramiausiai graužė medžio šaką, man buvo gera. Smegenys pradėjo siųsti neramius signalus: o ar ne geriau būtų eiti namo? Tačiau butelis alaus, cigaretės, ramus ir šiltas vakaras šią mintį nustūmė toli toli. Po truputį pradėjau valdyti nutirpusį kūną, pradėjau girdėt abejomis ausimis...

Trečioji banga atūžė tarsi cunamis.

Mano subinė jau nieko neklausinėjo, ji, paprasčiausia, rėkė:

- O štai dabar, vaikine, aš tiesiog šiksiu!

Ji ne klausė, ji tvirtai žadėjo.

Man iš orbitų iššoko akys, o liežuvis, rodos, išsprūdo iš burnos ir karojo lyg šlapias skuduras.

Titaniškomis pastangomis užspaudęs savo „pusrutulius“ ir smarkiai suglaudęs kelėnus, supratau, kad man liko „maksimum“ dvi – trys minutės, ilgiau išlaikyt nesugebėsiu. Prisegęs šuniui pavadėlį, puoliau, kur akys veda. Žmonės, ar jūs kada nors bėgote su stipriai suspaustais „pusrutuliais“ ir suglaustais keliais? O aš bėgau ir paskui save tempiau šunį.

Nubėgęs apie trisdešimt metrų, supratau, kad tai klaidinga kryptis ir ten priteršti aš negalėsiu. Todėl žaibiškai apsisukau ir jau nulėkiau priešinga kryptimi. Orientuotis trukdė TAI, kas bandė išsiveržt iš mano vidaus. Kažkokiu momentu užmečiau akį į paskui mane oru lekiantį šunį ir jo akyse išskaičiau tik vieną klausymą:

- Šeimininke, tau ką – kiaušius uždegė, kad taip lakstyt pradėjai?!

Spaudimas subinėje pasiekė kritinius parametrus.

Man jau viskas buvo iki lemputės. Buvau pasiruošęs sėsti ir pašikt ten, kur stovėjau. Tačiau tai atlikti trukdė išsiauklėjimas. Prie kūno prilipo marškinėliai.

Pradėjau silpti. Tiesiog mačiau, kaip mano subinė žiojasi. Sąmonė mane apleido, liko tik laukiniai instinktai. Ir – o, stebūklas! Nedidelė laukymė, apaugusi krūmais, saugančiais nuo pašalinių žvilgsnių! Kaip greit nusimoviau kelnes… Nusimečiau jas drąsiai,nei dėl nieko nesijaudindamas. Mano viduriai buvo nerealiai suskystėję.

Tikriausia žinote, kad šuns uoslė gal šimtą kartų jautresnė, nei žmogaus. Mano šuo keistai pakreipė nosį ir tvirtu žingsniu pasuko link mano užpakalio. Tačiau, porą kartų gavęs per nosį, suprato, kad jo sprendimas buvo ne visai teisingas.

- Oi, o kas čia pas mus toks gražutis...

Aš vos „neapšalau“. Dargi vos neleptelėjau, kad tas „gražutis“ – tai aš.

Tiesiai link mano šikimo vietos, vedina prancūzų buldogu, artėjo nuostabi moteriška būtybė.

Man liko tik du variantai.

Pirmas. Per porą sekundžių nusivalyt užpakalį, užsisegti kelnes ir pasirodyti visu savo gražumu. Tačiau mano subinė signalizavo, kad procesas tikrai dar ne galutinėje stadijoje.

Antras. Ir toliau likti esamoje padėtyje. Vaidinti, kad, paprasčiausia, pritūpiau pailsėti.

Išsirinkau antrąjį variantą. Tiksliu judesiu sau ant kojų užsimečiau striukę ir taip likau tupėt!

- Jūsų šuo berniukas ar mergaitė, o tai aš akinius namuos palikau, nelabai matau, - artėdama link manęs paaiškino gražuolė.

- Beeerniuuuukas, - išspaudžiau. Savo subinės kontroliuoti negalėjau, o kaip tik dabar mes gyvenom absoliučiai skirtingus gyvenimus.

Rašau šias eilutes ir verkiu. Kaip sunku šikt šalia gražios mergičkos ir vaidint, kad tik šiaip, pailsėt pritūpei.

Mano šuo linksmai laksto su buldogu, vardu Musė. Na, kaipgi galima buldogams duot tokius vardus?!

- Oi, o jūs žinote, mes neseniai čia atsikraustėme ir mes neturime draugų, - iščiulbėjo mergina.

Palauk, tuoj išsišiksiu ir tapsiu tavo artimu draugu, šmėkštelėjo mintis.

- Kas tie meeees, - blyn, mano subinė tuoj viska sugadins.

- Taigi mes, aš ir Musė, - krykštavo panelė.

Man nutirpo kojos. Kalbėjomės jau dešimt minučių. Būtų gerai, kad ji nesijudintų, kitaip iškart pamatys mano nuogą užpakalį ir tai, kas po juo. O ten buvo ką pažiūrėti. Viso pokalbio metu jaučiau, kaip iš subinės,nors ir nedidelėmis porcijomis, tačiau nuolat, varvėjo šūdai.

- Oi, o jūs į parodas vaikštote?, - pramurkė tas baltas angelas.

- Vaaaaikštom, - išstenėjau.

- Oi, kaip įdomu, papasakokite!, - nekaltai mirksėdama čiulbėjo gražuolė.

Py..diec, tiesiog py...diec! Aš šiku šalia simpatiškos merginos ir ji dar prašo papasakot, kaip mes vaikštom į parodas.

- Na, mes, šitą, Balbieriškio čempioooonai, - dar pora tokių garselių ir ji pagalvos, kad man bloga. O man iš tikrųjų buvo nelabai gera. Bendraujame jau dvidešimt minučių. Ji čiauška apie Musės auklėjimą, o aš po truputį šiku.

Kojos nutirpo galutinai. Vieną koją pabandžiau iškišt į priekį, tačiau greit atsisakiau šios idėjos, nes vos neatsisėdau į savo šūdą. Būtų pats laikas viską baigt, tačiau kaip? Pasakyt, kad aš jau nusišikau ir dabar noriu nusivalyt užpakalį, o po to mes galėsim pratęst pokalbį? Ne, šis variantas atkrenta.

- Aš Andžela, o koks jūsų vardas? – paklausė mergina.

Tu man dar ranką pasisveikinimui ištiesk.

- Antaniuuuukas, - šakės, mano subinė galutinai nusprendė sugadint visą idiliją.

- Aš štai vaikštinėju rytais nuo dešimtos, o vakare nuo septynių valandų. Žiūrėkit, kaip mūsų šuneliai gražiai tarpusavy žaidžia, užsirašykit mano telefoną, galėsim kartu vaikščioti! – „pasidavė“ angeliukas.

Jei rimtai, tai labai norėjosi ją ir jos Musę pasiųst ant trijų raidžių. Tačiau iš striukės išsitraukiau popieriaus lapelį ir sąžiningai užsirašinėjau jos telefoną. Py...diec, šikdamas „nukabinau“ paną. Hu-hu-hu. Tačiau tada juokai man jau nerūpėjo...

Mano subinė išleido tokį bjaurų garsą, kad net neįmanoma aprašyti. Tai buvo kažkas panašaus į drėgną, pertraukiamą ir šaižų perdimą, kuriam antrino krintantis – čiurlenantis šūdo garsas. Šiuos garsus pabandžiau sušvelninti mandagiu kostelėjimu. Galbūt mergina nieko ir nesuprato, tačiau Musė tiksliai nustatė garsų šaltinį. Musė ristele pasileido link manęs. O mano šuo, padla, ramiai sau gulėjo ir griaužė kažkokį pagalį.

Galvoj buvo tik viena mintis: kaip nuvyti Musę. Jei dar priartės, būtinai užuos subtilų mano išmatų kvapą. Ir tada Musė tikrai nuspręs sužinoti tikslią kvapų kilmę. Subinė vėl išleido garsą, tačiau aš jau nieko nedariau – tiesiog sėdėjau, klausiausi merginos čiauškėjimo ir buvau pasiryžęs pasitikti savo graudų likimą.

Musė, atsargiai praėjusi šalia manęs, pasuko tiesiai link mano užpakalio. Nežinau, ką ji ten darė, tik šalia subinės jutau jos karštą alsavimą. Vos nepravirkau. Tačiau Musė tuo neapsiribojo. Ji pradėjo laižyti mano užpakalį, o jei tiksliau – pačią šiknaskylę. Šmėkštelėjo mintis: jei Musė laižo mano subinę, reiškia, mažiausia iki pusės ji įsibridusi į mano trizną. Pabandžiau įsivaizduoti, kaip Musė atrodys, kai baigs laižyti mano subinę. „Apšalau“ galutinai.

Šuns šeimininkė ir toliau čiulbėjo apie šunų auklėjimo ir šėrimo problemas, Musė ir toliau laižė mano subinę. Aš, paprasčiausia, užsirūkiau ir pravirkau...

Tačiau šiuo momentu šiai dangiškąjai idilijai atėjo galas. Ketvirtoji šūdų išsiveržimo banga priminė pasaulio pabaigą.

Nebekontroliavau nei savęs, nei savo subinės. Net nebandžiau šiai bangai priešintis. Pajutau, tarsi šiuo momentu iš manęs išsiveržė kokie du kilogramai šūdų. Musė keistai inkštelėjo ir nutilo. Aš jau net nebeprakaitavau, paprasčiausia, tik laukiau.

- Muse, Musyte, mergaite, ateik pas mane..., - sunerimo šeimininkė.

O anksčiau, padla, šuns pašaukti negalėjai? – dingtelėjo mintis.

Kai pamačiau Musę, supratau, kad tai, ko aš bijojau anksčiau, tebuvo vaikiški žaisliukai.

Nuolat kliūdama už šakų ir pagalių, Musė judėjo keistais zigzagais. Tuo pačiu ji keistai,kažkaip drėgnai kosėjo ir inkštė. Kai ji atsidūrė šalia manęs, ach..jelinau galutinai. Musę apšikau nuo galvos iki kojų. Apšikau viską: akis, ausis, burną, nosį ir , apskritai, visą kūną. Tai buvo didelis šūdo gabalas buldogo kojomis...

Jūsų šuo buvo baltas? Tai štai, dabar jis rudas. Namuose pamiršote akinius? Ką tokiu atveju jūs darote?

Teisingai, tam, kad apžiūrėti jūsų augintinio keistus pokyčius, jūs jį paimsite ant rankų. Musės šeimininkė taip ir padarė...

Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo „kliova“ mergička...

Share this post


Link to post
Share on other sites

Susitinka Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos premjerai.

Vokietijos sako :

- Pas mus žmonės gauna algos 2000 eurų, 200 sumoka mokesčiams. Kaip jie su 1800 pragyvena nelabai suprantu.

Lenkijos stebisi:

- Pas mus žmonės gauna algos 500 eurų, 200 sumoka mokesčiams. Kaip jie su 300 pragyvena nelabai suprantu.

Lietuvos garsiai masto:

- Pas mus riaušinink.., atsiprašau - žmonės, algos gauna 400 eurų, 450 sumoka mokesčiams, iš kur jie gauna tą papildomą 50, niekaip neįsivaizduoju, bet kai sužinosiu, tuos pasiskolintus būtinai apmokestinsim.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Motina turėjo tris nekaltas dukras. Visos trys ištekėjo beveik tuo pačiu metu ir išvyko medaus mėnesio. Motina labai krimtosi dėl dukrelių seksualinio gyvenimo pradžios, todėl paprašė jų atsiųsti atvirlaiškį ir brūkštelti bent kelis žodžius, kaip "viskas" einasi. Pirmoji atsiuntė atviruką iš Havajų, prėjus vos dviem dienom po vestuvių. Ant jo - tik vienas žodis - "Nestcafe". Motina nubėgo į virtuvę, spintelėje susirado Nestcafe kavos, ir ant etiketės perskaitė: "Palaima iki paskutinio lašo".. Motina nuraudo, bet buvo patenkinta savo dukros laime. Antroji dukra atsiunte atvirlaiškį iš Jamaikos po kelių dienų, motina perskaitė "Benson n Hedges" cigarai. Ji tuoj pat nuskubėjo į vyro kambarį, atsidarius stalčių ir radus jo "Benson n Hedges" cigarus perskaitė: "Extra Long. King Size"... Ji vėl droviai nuraudo, bet džiaugėsi už dukterį. Trečioji dukrelė išskrido medaus mėnesio į Karibus.. motina laukia savaitę - nieko. Antrą - nieko... Tik po mėnesio pagaliau gavo atvirlaiškį, ant kurio drebančia ranka buvo užkeverzota "British Airways". Motina greitai susirado žurnalą, kuriame versdama lapus drebančiom rankom ėmė ieškoti, tai ko bijojo labiausiai... Atradus "British Airways" oro skrydžių reklamą perskaitė: "Tris kartus per dieną, septynis kartus per savaitę, į abu galus!!!!" :icon-redface::D

Share this post


Link to post
Share on other sites
Motina turėjo tris nekaltas dukras. Visos trys ištekėjo beveik tuo pačiu metu ir išvyko medaus mėnesio. Motina labai krimtosi dėl dukrelių seksualinio gyvenimo pradžios, todėl paprašė jų atsiųsti atvirlaiškį ir brūkštelti bent kelis žodžius, kaip "viskas" einasi. Pirmoji atsiuntė atviruką iš Havajų, prėjus vos dviem dienom po vestuvių. Ant jo - tik vienas žodis - "Nestcafe". Motina nubėgo į virtuvę, spintelėje susirado Nestcafe kavos, ir ant etiketės perskaitė: "Palaima iki paskutinio lašo".. Motina nuraudo, bet buvo patenkinta savo dukros laime. Antroji dukra atsiunte atvirlaiškį iš Jamaikos po kelių dienų, motina perskaitė "Benson n Hedges" cigarai. Ji tuoj pat nuskubėjo į vyro kambarį, atsidarius stalčių ir radus jo "Benson n Hedges" cigarus perskaitė: "Extra Long. King Size"... Ji vėl droviai nuraudo, bet džiaugėsi už dukterį. Trečioji dukrelė išskrido medaus mėnesio į Karibus.. motina laukia savaitę - nieko. Antrą - nieko... Tik po mėnesio pagaliau gavo atvirlaiškį, ant kurio drebančia ranka buvo užkeverzota "British Airways". Motina greitai susirado žurnalą, kuriame versdama lapus drebančiom rankom ėmė ieškoti, tai ko bijojo labiausiai... Atradus "British Airways" oro skrydžių reklamą perskaitė: "Tris kartus per dieną, septynis kartus per savaitę, į abu galus!!!!" :icon-redface::D
Šitą anekdotą reiktų nominuoti metų anekdoto titului :lol:

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“

Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai. „Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.

Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“

Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“

Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“

„Amen.“ Tarė žmonės

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sekant mergaiciu grozio lygi:

10 naujų „Nebūk senmerge" įsakymų:

1. Eik ieškoti, nes daugiau neturėsi, kur eiti;

2. Mylėk visus vyrus, nes blogų vyrų nebūna, būna tik jų nesuprantančios moterys (svarbu vyriškas kvapas);

3. Neribok vyro laisvės, nebent (jei nori) gali riboti savąją;

4. Negeisk būti išlaikoma;

5. Nesvajok būti vienintele (ypač populiarėjantis „gyvenk su vyru šia diena" pamokymas);

6. Neturėk kitų tikslų, tik vienintelį – rasti vyrą;

7. Atleisk nusidėjusiam, nes liksi viena;

8. Nekalbėk, ko nedera, nes liksi viena;

9. Nejausk, kai nedera, nes liksi viena;

10. Sutik tik su vyro nuomone, nes išvadins feministe....

Share this post


Link to post
Share on other sites

Turėjo toks žmogelis sodą. Atsikelia vieną rytą, o jo sodas nusiaubtas. Susinervijo truputuką, bet nieko. Po kitos nakties sodas dar baisiau arodo. Susinervijo žmogelis kaip reikiant - galvoja, pabudėsiu aš naktį, vagį pagausiu. Kaip tarė, taip padarė, prisėdo po obelimi ir užsnūdo. Prabunda nuo triukšmo - akurat - kažkas medyje tupi. Jis tik capt už kiaušių ir sako:

- Pasakyk, kas esi, o tai apibėgsiu apie medį.

Tyla. Žmogelis apibėgo apie medį, kiaušus rankoje laikydamas.

- Sakyk, kas esi, o tai antrąkart apie medį apibėgsiu.

Tyla. Žmogelis vėl apibėgo apie medį. Apibėgo ir trečią kartą...

- Paskutinį kartą klausiu, kas toks esi, o jei ne, tai tuoj atsinešu peilį ir gali atsisveikinti su savo vyriškumu.

- Anupras aš, kurčnebylys...

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×