Jump to content
valstietis

Žalinimo programa.Kokia jūsų nuomonė apie šį išmislą?

Recommended Posts

Normali ta programa gal tik nepatiko tai kad ziemkenciu turi buti paseta daugiau nei vasarojaus

Aš maniau, kad šis reikalas dar tik svarstomas. Ar jau yra priimta kas ir kaip kad žinot kiek ko reiks sėti?

Kiek suprantu tai svarstomas,bet gairės kaip ir aiškėja.Todėl ir norėčiau api tai ne vienas samprotaut...Ir jeigu sakot kad ten viskas OK,tai pasidalinkit informacija ir su kitais,reikalavimais tos programos ir pnš.,nes aš ten nelabai ką susigaudau :icon-redface:

Share this post


Link to post
Share on other sites
Normali ta programa gal tik nepatiko tai kad ziemkenciu turi buti paseta daugiau nei vasarojaus

Aš maniau, kad šis reikalas dar tik svarstomas. Ar jau yra priimta kas ir kaip kad žinot kiek ko reiks sėti?

Kiek suprantu tai svarstomas,bet gairės kaip ir aiškėja.Todėl ir norėčiau api tai ne vienas samprotaut...Ir jeigu sakot kad ten viskas OK,tai pasidalinkit informacija ir su kitais,reikalavimais tos programos ir pnš.,nes aš ten nelabai ką susigaudau :icon-redface:

na as buvau seminare apie ta zalinima,tai kaip cia kas raso kad zieminiu reiks daugiau set,tai tikrai to neminejo,bet apie tarpinius augalus,kazkokias apsaugines zalias zonas apie lauka,tai kalbejo ir dar kad visas tas reikalas ysigalios nuo 2015m,bet taip konkreciai dar nieko nepapasakojo,nes dar visa tai delioja,dar vienas ydomus dalykas jei lauke auga medis jis patenka y lauko zalinima,nuo medzio tures buti 4m apsaugine zona,na ir seip visokiu niekaliuku kurie isklausius netelpa y galva :icon-eek::eusa-think:

Share this post


Link to post
Share on other sites
Normali ta programa gal tik nepatiko tai kad ziemkenciu turi buti paseta daugiau nei vasarojaus

Aš maniau, kad šis reikalas dar tik svarstomas. Ar jau yra priimta kas ir kaip kad žinot kiek ko reiks sėti?

Kiek suprantu tai svarstomas,bet gairės kaip ir aiškėja.Todėl ir norėčiau api tai ne vienas samprotaut...Ir jeigu sakot kad ten viskas OK,tai pasidalinkit informacija ir su kitais,reikalavimais tos programos ir pnš.,nes aš ten nelabai ką susigaudau :icon-redface:

Sakai gairės aiškėja, tai būtų gerai kad parašytum kokios tos gairės, nes daugumas manau tik girdėjom kad bus žalinimas, bet nieko nežinom konkretesnio kas po tuo slypi.

Kiek suprantu senoji ES seniai tą daro su tarpinėm kultūrom, sėjomainoj daugiametės ir panašiai. Ar tai bus ir pas mus ir kaip kolkas ko gero neaišku. Prisibijau tik vieno dalyko, kad kaip visada ES rekomendacijas LT čynovnikai priims kaip reikalavimus ir bus dar vienas kvailas durnių išmyslas kaip kad sakykim su ražieniniais, nuo kurių turėjo padaugėti lyg ir pelių kuriomis minta sakalai ir kitokie panašūs paukščiai, bet ko tai nepastebiu tų paukščių pagausėjimo, bet piktžolių pagausėjimas laukuose tai jau tikrai pastebimas.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Kiek žinau tai tik iš spaudos.Gal mūsų forumo anglakalbiai daugiau ką išskaitę.Man su ta kalba nekaip.O lietuviškai rašo kad reikės laikytis sėjomainų(kokių konkrečiai neradau),buvo 7,dabar lyg apsistojo ties 3 procentais dirbamos žemės palikti veistis dulkintojam(čia augalų,ne tautos),tą žemę užsėti kažkokiais pastoviai žydinčių augalų mišiniais.Jeigu to nedarysim,tada būsim begėdžiai ir negausim 30 procentų išmokų.Aš savo valstietiška galva taip supratau,gal aš labai klystu? :icon-redface: .Taigi gal kas daugiau žino apie tai.O apie vasarojaus ir žiemkenčių santykį nieko neradau,kaip ir kolega ceck rašė.

Share this post


Link to post
Share on other sites

As kiek zinau tai daugiametes zoles arba medingieji augalai (bitems tipo)

Isesmes tai neisgasdino nei vienas punktas tik idomu kaip miestieciai nuoma suskaiciuos, juk sitaip mego prie ismoku ristis, o dabar gi ta ismoka priklausys nuo to kaip tvarkais o ne vienas dydis ir viskas

Share this post


Link to post
Share on other sites
As kiek zinau tai daugiametes zoles arba medingieji augalai (bitems tipo)

Isesmes tai neisgasdino nei vienas punktas tik idomu kaip miestieciai nuoma suskaiciuos, juk sitaip mego prie ismoku ristis, o dabar gi ta ismoka priklausys nuo to kaip tvarkais o ne vienas dydis ir viskas

Risis prie didziausios ismokos. Jei nesugebi tvarkytis isnuomosim tam kas sugeba, tokia logika turetu vadovautis.

Share this post


Link to post
Share on other sites

prieš savaite UP buvo straipsniukas apie žalinima, dabar skaičiau MANO ŪKIO straipsni ir visur nieko konkretaus. Reiks ŽŪ skyriuje pasidomėti, manau seminarai info dar bus nemažai, laukime. Nors girdėjau kad žalinimo juostos priklausys skirtingai nuo vandens telkiniu, grioviu ir kitu pakraščiu.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Tikėkimės, kad nebūsim eilinį kartą atpirkimo ožiais, o turėsim nors kokios naudos. Kitaip sakant, būtų gerai, kad tai būtų mums ne vien iš kišenės ir vargas, o nors minimali nauda. Nuo to kad prisėsim kokių facelijų, vargu ar atsiras daugiau laikančių bites todėl vargu ar padaugės bičių. Na nebent kalbant apie laukines. Iš tikro, kiek pamenu iš tų laikų kai išmokau su dalgiu sukiotis, tai būdavo vien kol papiauni kiaulėms kokį kesalį žolės, jau užsirauni ant laukinių bičių lizdo ir tik spėk išnešt kudašių. :D Dabar gi net nepamenu kada pievoj būčiau matęs laukinių bičių lizdą. Pasikeitė stipriai tuo klausimu, bet ir metų prabėgo bent keturios dešimtys.

Ir jei iš tikro tie dulkintojai apsprendžia iki 30% rapsų derliaus ir gal ne vien rapsų, tai aš sutikčiau paaukoti tuos 3% ploto tom bitėm. Tuo pačiu juk ir sėjomaina pagerėtų.

Svarbu, kad tai nebūtų taip, kad kokia kontoros žiurkė susapnavo, o visa LT ar visa ES daro. Juk panašiai atsitiko su biodegalais, kurių nauda jau stipriai abejojama ir nebeketinama didint jų naudojimo, o gal ir teks mažint jei OPEK padidintų naftos gavybą. Labai abejotina nauda ir iš AdBlue naudojimo, nes manau ištirta tas dalykas tik vienpusiškai-kaip paveiks aplinką. O ar kas ištyrė kaip tai paveiks pačius vartotojus. Kas turi traktorius su AdBlue matyt ne kartą uostė amoniako kvapą, ypač užsikūrus variklį patalpoj. Kaip tai paveiks ūkininkų sveikatą ar manot kas tyrė? Pasvajokim tik. Kiek per apsirikimą bus sugadinta variklių supylus AdBlue į kuro baką? Kiek kainuos remontas ir kiek užteršim orą kol uždirbsim babkes ant to remonto, ar kas manot skaičiavo? Ar skaičiavo kas kiek vartotojų neteks regėjimo ar stipriai susižalos akis, veidą apsipylę tuo AdBlue? Net neabejoju, kad per milijonus vartotojų bus net ir išgėrusių šio skysčio ir kokios to pasekmės? Ką noriu pasakyt šita savo kvaila litanija. O noriu pasakyt tai, kad pasaulis kažkaip labai įtemptai pradėjo ieškoti kažkokių stebuklingų panacėjų, kažkokių išganymų nuo visokių problemų kurias patys sukūrėm. Koks moksliukas apsigynė disertaciją ir puolama ją taikyti vos ne visam pasauliui realiai įvertinus tik už, bet neįvertinus ir neištyrus visų PRIEŠ.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Darnusis vystymasis, kaip mokslo kryptis yra kudikystes stadijoje, jis jungia tris esminius poziurius i ekonomija, aplinkosauga ir socialine aplinka. Kaip kuriomis, kaip drapox sake, panacejomis naudojames ir jau nei nebepastebim.

Albertas Einšteinas: „Išnykus bitėms, žmonės tegyvens ketverius metus“.

Nedaug yra kas jam priestarauja. :lol:

Po nauju tikiuosi gauti apie tuos zalinimus siek tiek info. Kas zino, gal kokiai pasirinktai priemonei igyvendint reikes pasiruosimo, planavimo ir laiko, tad butu gerai zinot gerokai is anksto kas ir kaip.

Kiek supratau, tiesiogines naudos pinigais, kaip kad razienos per ziema, tikrai nebus.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Darnusis vystymasis, kaip mokslo kryptis yra kudikystes stadijoje, jis jungia tris esminius poziurius i ekonomija, aplinkosauga ir socialine aplinka. Kaip kuriomis, kaip drapox sake, panacejomis naudojames ir jau nei nebepastebim.

Albertas Einšteinas: „Išnykus bitėms, žmonės tegyvens ketverius metus“.

Nedaug yra kas jam priestarauja. :lol:

Po nauju tikiuosi gauti apie tuos zalinimus siek tiek info. Kas zino, gal kokiai pasirinktai priemonei igyvendint reikes pasiruosimo, planavimo ir laiko, tad butu gerai zinot gerokai is anksto kas ir kaip.

Kiek supratau, tiesiogines naudos pinigais, kaip kad razienos per ziema, tikrai nebus.

Na dėl ražienų naudos finansinės drįsčiau prieštarauti. Ką gaunam pinigais aišku. Bet man atrodo, kad prarandam daugiau nei gaunam. Piktžolių paplitimas, ligų paplitimas, kenkėjų mažiau išsinaikina. Pavasarį, kai ir taip darbas darbą veja padaugėja darbų, nusitempia sėja, pavasarinis arimas tikrai neatstoja rudeninio, nespėja susigulėti žemė ir tt. Dėl viso to mažėja derlius. Visa tai įvertinus pinigine išraiška, net neabejoju kad daugiau į minusą nei į pliusą. Dėl to šiemet ir baigiu su ražienom, nebent priverstinai priverstų, kaip rusai sako dobrovolno-prinuditelno. :)

Share this post


Link to post
Share on other sites
Darnusis vystymasis, kaip mokslo kryptis yra kudikystes stadijoje, jis jungia tris esminius poziurius i ekonomija, aplinkosauga ir socialine aplinka. Kaip kuriomis, kaip drapox sake, panacejomis naudojames ir jau nei nebepastebim.

Albertas Einšteinas: „Išnykus bitėms, žmonės tegyvens ketverius metus“.

Nedaug yra kas jam priestarauja. :lol:

Po nauju tikiuosi gauti apie tuos zalinimus siek tiek info. Kas zino, gal kokiai pasirinktai priemonei igyvendint reikes pasiruosimo, planavimo ir laiko, tad butu gerai zinot gerokai is anksto kas ir kaip.

Kiek supratau, tiesiogines naudos pinigais, kaip kad razienos per ziema, tikrai nebus.

Na dėl ražienų naudos finansinės drįsčiau prieštarauti. Ką gaunam pinigais aišku. Bet man atrodo, kad prarandam daugiau nei gaunam. Piktžolių paplitimas, ligų paplitimas, kenkėjų mažiau išsinaikina. Pavasarį, kai ir taip darbas darbą veja padaugėja darbų, nusitempia sėja, pavasarinis arimas tikrai neatstoja rudeninio, nespėja susigulėti žemė ir tt. Dėl viso to mažėja derlius. Visa tai įvertinus pinigine išraiška, net neabejoju kad daugiau į minusą nei į pliusą. Dėl to šiemet ir baigiu su ražienom, nebent priverstinai priverstų, kaip rusai sako dobrovolno-prinuditelno. :)

Drįsčiau paneigti, kad su ražienom per žiemą gaunasi daugiau minusas nei pliusas, Na bent jau mūsų ūkyje tai tikrai gaunasi daugiau pliusas nei minusas. Per šią programą pastebėjom, jog skustuose plotuose vasarojaus derlius mum gaunasi geresnis nei arime. Todėl pastaruosius metus ir ražienom paliktus plotus ir visus likusius vasarojui skirtus plotus tik skutam su Kockerlink quadro. Pavarį sekliai prakultivuoji ir sėji. Augalam tai labai patinka. Aišku, mes dar nupurškiam anksti pavasarį, kai tik eina įvažiuot į laukus taspabiras su glifosatais. Rezultate gaunasi švaresnis psėlis, sutaupytas didelis kiekis drėgmės, tolygus pasėlio dygimas, lygus žemės paviršius ir mano galva tikrai geras derlius tiek miežių, tiek vasarinių kviečių, tiek rapso (piu,piu,piu :eusa-shhh: ) Ypač rapsui patinka tas skutimas :)) Rapso skutime beveik visada ant 400 kg/ha gaunam daugiau nei arime :eusa-hand:

Share this post


Link to post
Share on other sites
Darnusis vystymasis, kaip mokslo kryptis yra kudikystes stadijoje, jis jungia tris esminius poziurius i ekonomija, aplinkosauga ir socialine aplinka. Kaip kuriomis, kaip drapox sake, panacejomis naudojames ir jau nei nebepastebim.

Albertas Einšteinas: „Išnykus bitėms, žmonės tegyvens ketverius metus“.

Nedaug yra kas jam priestarauja. :lol:

Po nauju tikiuosi gauti apie tuos zalinimus siek tiek info. Kas zino, gal kokiai pasirinktai priemonei igyvendint reikes pasiruosimo, planavimo ir laiko, tad butu gerai zinot gerokai is anksto kas ir kaip.

Kiek supratau, tiesiogines naudos pinigais, kaip kad razienos per ziema, tikrai nebus.

Na dėl ražienų naudos finansinės drįsčiau prieštarauti. Ką gaunam pinigais aišku. Bet man atrodo, kad prarandam daugiau nei gaunam. Piktžolių paplitimas, ligų paplitimas, kenkėjų mažiau išsinaikina. Pavasarį, kai ir taip darbas darbą veja padaugėja darbų, nusitempia sėja, pavasarinis arimas tikrai neatstoja rudeninio, nespėja susigulėti žemė ir tt. Dėl viso to mažėja derlius. Visa tai įvertinus pinigine išraiška, net neabejoju kad daugiau į minusą nei į pliusą. Dėl to šiemet ir baigiu su ražienom, nebent priverstinai priverstų, kaip rusai sako dobrovolno-prinuditelno. :)

Drįsčiau paneigti, kad su ražienom per žiemą gaunasi daugiau minusas nei pliusas, Na bent jau mūsų ūkyje tai tikrai gaunasi daugiau pliusas nei minusas. Per šią programą pastebėjom, jog skustuose plotuose vasarojaus derlius mum gaunasi geresnis nei arime. Todėl pastaruosius metus ir ražienom paliktus plotus ir visus likusius vasarojui skirtus plotus tik skutam su Kockerlink quadro. Pavarį sekliai prakultivuoji ir sėji. Augalam tai labai patinka. Aišku, mes dar nupurškiam anksti pavasarį, kai tik eina įvažiuot į laukus taspabiras su glifosatais. Rezultate gaunasi švaresnis psėlis, sutaupytas didelis kiekis drėgmės, tolygus pasėlio dygimas, lygus žemės paviršius ir mano galva tikrai geras derlius tiek miežių, tiek vasarinių kviečių, tiek rapso (piu,piu,piu :eusa-shhh: ) Ypač rapsui patinka tas skutimas :)) Rapso skutime beveik visada ant 400 kg/ha gaunam daugiau nei arime :eusa-hand:

Pilnai sutinku su tuo ką rašai, tik yra vienas bet. Bet su tavo minėtu padargu tikrai nepadarot minimalaus įdirbimo, kaip reikalauja minėta programa, o padarot normalų skutimą, po ko tikrai beveik nelieka ražienų. Aš net su diskiniu praktiškai pravažiuoju taip kad vos siektų diskai apie 1 cm ir kiek padaužo volai ir tai vaizdas toks, kad (ypač per kokius durpynus) beveik juoda žemė. Tai įdirbus su noraginiu... :icon-rolleyes: Ko gero tik neužsirovėt ant patikros ir tiek. Arba ne visi vienodai supratom tą leistiną įdirbimo lygį.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Męs tai su lėkštiniu pakeltu pravažinėjam. Gaunasi ražienos stačios ir žemė, kaip žąsino snapu pabaksnota.

Būtent ir aš taip suprantu tą minimalų įdirbimą. Bet gal galimas ir kitoks įdirbimas, kas žino, kai tas labai abstrakčiai apibrėžta.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Pilnai sutinku su tuo ką rašai, tik yra vienas bet. Bet su tavo minėtu padargu tikrai nepadarot minimalaus įdirbimo, kaip reikalauja minėta programa, o padarot normalų skutimą, po ko tikrai beveik nelieka ražienų. Aš net su diskiniu praktiškai pravažiuoju taip kad vos siektų diskai apie 1 cm ir kiek padaužo volai ir tai vaizdas toks, kad (ypač per kokius durpynus) beveik juoda žemė. Tai įdirbus su noraginiu... :icon-rolleyes: Ko gero tik neužsirovėt ant patikros ir tiek. Arba ne visi vienodai supratom tą leistiną įdirbimo lygį.

Šiemet mum buvo kompleksinė patikra ir kaip tik tikrino šituos ražienom paliktus ir "minimaliai" įdirbtus plotus :)) bet rado tų ražienų ant viršaus ir sakė, kad viskas ok :))

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti




×