Jump to content
Loreta

Ėriukų penėjimas avių šėrimas

Recommended Posts

Pasidalinsiu ir aš savo patirtimi - kai avis neprisileidžia ėriuko žįsti, pirmiausia dabar patikriname dantis - ar nėra labai aštrūs. Nes kai atsivedė 3, tai kai tik vienas, didžiausias, norėdavo žįst, avis nuo jo pabėgdavo. Kai truputį nestipriai padildėm su nagų dilde dantis, viskas susitvarkė. Šiaip stengiamės neatskirti ėriukų nuo avies, net jei matom, kad visiems pieno neužteks, tada visus po truputį primaitinam - alkanesnis daugiau išgeria.

Gal atradote pirkti specialiai ėriukams pieno pakaitalų? Nes kiek randu, tai skirti veršeliams. Prisiskaičiau internete, kad per liesi veršelių pieno milteliai ir vario ten būna nemažai. Kiek skaičiau, varis palaipsniui prisikaupia ir ne iš karto apsinuodija. Dar prisiskaičiau, kad negerai, kai nuo pieno ėriukai labai išsipučia, gali gaišti. Todėl patartina duoti kambario temperatūros ar netgi vėsesnį pieną, tada geria saikingiau ir iš reikalo, t. y. iš alkio, o ne iš malonumo. Na, bent taip rašoma užsienio forumuose...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Dantukų niekada netikrinau, reikas kitą kartą patikrinti!

Aš perku Dimelos mėlyną (nuo gimimo), kuris nors ir veršeliams, bet ne vienus metus naudojau, nieko blogo neatsitiko. Gal čia to vario nėra per daug? Atskirai ėriukams neteko matyti, o jei ir būtų, tikriausiai kaina būtų ohoho. Kai pirmą kartą prireikė pieno pakaitalo ir nieko apie jį neišmaniua, vet vaistinėje visada siūlydavo tik veršeliams skirtą.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

ieskodama informacijos apie pieno pakaitalus tinkancius eriukams radau sita SPEZIAL NEW IMUNINIS kompleksas premium klases pieno pakaitalas be GMO su Stabioplex apsaugantisnuo viduriavimo ir su imunoglobulinu eriukams 160/180g l vandens

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
ieskodama informacijos apie pieno pakaitalus tinkancius eriukams radau sita SPEZIAL NEW IMUNINIS kompleksas premium klases pieno pakaitalas be GMO su Stabioplex apsaugantisnuo viduriavimo ir su imunoglobulinu eriukams 160/180g l vandens

O kur matėte pirkti ir kokia maždaug kaina? Nes didmiesčių vet.vaistinėse dažniausiai pasiūlo pieno miltelių šunims... :)

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Aciu uz patarimus, del dantu dildinimo tai zinosiu ateiciai,o kas liecia pieno pakaitala, tai tikrai tie pieno milteliai sudety turi vario :icon-confused: tai siandien vyras vet.vaistinej uzsake ale spec. eriukams pieno pakaitalo. kazkaip jis ten susikalbejo ir is jo supratau, kad bus nemazas maisas, kuris kainuos apie 100lt, na zodziu kol jo neturiu nieko daugiau ir nezinau.gal cia bus vienas is tu apie kuriuos raset.... parasysiu kas per daiktas kai gausiu :icon-wink:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kadangi tai apieėriukų penėjimą, todėl rašau šioje temoje, ne pastatų ar įrangos.

Man labai pasiteisina ėriukų valgyklėlė. Ją atitveriu, kai pirmiesiems ėriukams būna jau 10 dienų. Jiems ten daugiau laisvės, jie ten ilsisi, žaidžia, kada nori grįžta pas motinas, gali pabėgti nuo tetų, kurios juos stumdo, kai tie maišosi po kojom.

Iš pradžių atitveriu kampą tame pačiame garde kaip ir motinos, o kai atsilaisvino vienas aptvaras šialia, padariau vartelius, pro kuriuos ėriukai gali landžioti. Pliusai didžiuliai: gali ėriukus šerti atskirai, jie tampa savarankiškesni, visi prieina paėsti (visi turi turėti galimybę prieiti prie pašaro VIENU METU!), man atrodo, kad nepalyginti geriau paėda, vėliau nujunkius juos lengviau atskirti nuo motinų.

Darant tokią tvorelę, atkreipkite dėmesį į horizontalų kuolą per vidurį - jis neleidžia avims palįsti. Jos labai landžios, po ėriavimosi būna sukritusios ir pralenda net ir pro siauriausius tarpus.

Įdedu nuotraukų, kur atitvertas vienas gardo galas, o kitose - varteliai į atskirą gardą.

riuk_valgykl_l_1.jpg

Varteliai.jpg

riuk_gardas.jpg

riukai_pietauja.jpg

O_u_tvorel_s_pietauja_j_motinos.jpg

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Siandien paskambino is vet.vaistines, kadagi vyras kalbejo, tai as mazai ka ir supratau, mintis buvo mazdaug tokia, kad misinukas spec.labai bragus ir neapsimoka, o ji pasikonsultavo su kazkuo :icon-eek: ir nusprede, kad verseliu misiukas irgi tinka. ir patikino, kad drasiai galim duoti . zodziu pasimetime esu dabar, bet is kitos puses tai truputi malonu, kad is musu nesiekia finansiskai pasipelnyt, o geranoriskai stengiasi padet. zodziu pasiliksiu prie to, kur dabar esu ir tai bus mano patirtis ateiciai.

P,s, aciu uz foto, man net saldu darosi, kai pamatau tokius vaizdelius :eusa-clap: o jau edziu grazumas, tokios labai naturalios.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Mes vakar nusipirkom Rutos užrodytą Joseros pieno pakaitalą. Visai patiko sudėtis ir ištirpsta gerai. Ir pigesnis už Energylac, kurį daugiausiai naudojom iki šiol. Sumaišom abu per pusę, kol senųjų neišbaigėm, nes sudėtis labai skiriasi, gavosi geriausias variantas. :) Buvom pirkę Joseros Supramil, bet nepatiko, kažkaip susisluoksniuoja ir kvapas nepatiko. Galiausiai neapsižiūrėję nupirkom Fe-Trank, taip ir liko nesunaudotas, nes ėriukai negėrė jo, o ir pabijojom daugiau duot.

O Loretos atitvaras ėriukams tikrai vertas dėmesio, nes dabar reikia saugot ėriukus nuo avių, kai juos girdom.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

mes padareme mazyliams atitvara vadiname darzeliu ten visada yra grudu ir kombikormo misinio ar jie negali persirytiki aisku norma didinau palaipsniui dabar lovelis visada pilnas mano damaitinama avele pradejo gerti maziau pieno turbut grudu paeda sociai nuo ryt tik du kartus girdysiu po 5ooml nes tris kartus po 500ml jau per daug vakare gal tik 300isgere balandzio 22d bus du menesiai

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Britai savo forume vėl diskutuoja apie geriausią laiką nujunkyti ir tai tiesiogiai sieja su ėriukų penėjimu (ne šėrimu, jei kas dar painiojate terminus :icon-wink:) :

Visi diskusijoje sutaria, kad nujunkymas priklauso nuo to, kiek ganykloje yra žolės - jei daug, tai vėlaiu (mažiau konkurencijos tarp avių ir ėriukų, avys nenuskriaudžia ėriukų), jei mažai - anksčiau.

Pasisakiusieji daugiausia kergia lapkričio mėn., balandį atvestus ėriukus nujunko 3-4 mėn, 4 mėn. leidžia avims pailsėti ir lapkritį vėl kergia. Kuo geriau avis pailsėjusi, atsistačiusi, tuo geresnius ėriukus atsiveda, lengviau ėriuojasi ir pan.

Vienas kivis (t.y. nzelandietis) dalijasi savo patirtimi su britais apie ėriukų nujunkymą ir penėjimą:

[laužtiniuose skliaustuose pastabėlės mano]

„Pagrindinis faktorius, padedantis apsispręsti, kada nujunkyti ėriukus, tai pašarų kiekis ir kokybė. Todėl kiekvienais metais nujunkymo laikas gali skirtis [turėkit minty NZ klimatą, gamtą]. Todėl kiekvieną sezoną tai vyksta skirtingai, nes svarbiausias tikslas – maksimaliai padidinti ėriukų augimą pasinaudojant tuo, ką tais metais siūlo gamta.

Kai pašaro maža, t.y. kai ganyklose žolės yra mažiau nei 1200 kg sausos masės/ha ( žolės aukštis - 2,5 cm), reikia kuo skubiau nujunkyti, kadangi avys konkuruoja su ėriukais, kurių augimas gali sulėtėti. [Kaip suprantu, jau atskyrus], ėriukai aplink save turi didesnį plotą [trumpesnės žolės, kad nereiktų toli jos ieškoti].

Lietingais metais, kai ganyklose auga daug žolės, svarbiausias tada klausimas – žolės kokybė ėriukams. Kai visos žolių rūšys (išskyrus motiejukus) perauga 25 dienas, jų suvirškinamumas smarkiai krinta tiek, kad ėriukų augimas gali sumažėti iki mažiau nei 80 g per dieną, o jeigu toje pačioje ganykloje žolė yra 20 dienų, ėriukai gali užaugti daugiau nei 300 g/dieną. Avys gali ėsti žemesnės kokybės žolę ir atgauti svorį [po žindymo], bet ėriukai žolės kokybei yra labai jautrūs. Niekada neleiskite žolei užaugti daugiau 10 cm aukščio.

Tais metais nujunkome vėlai ir stengiamės kiek įmanoma daugiau nuganyti, nes žolė perauga. Rotacinis plotų nuganymas [atskirais plotais] yra pati geriausia sistema, nes taip lengviau kontroliuoti žolės kokybę.

Teorija, kad ganyklai reikia leisti atsisėti [žolei leisti subrandinti sėklą?] yra visiška nesąmonė. Avims pačios produktyviausios, turtingos dobiliena ir geriausiomis daugiametėmis žolėmis, ganyklos yra tos, kurios palaikomos vegetacinės būklės, t.y. kai neleidžiama subrandinti sėklų, nebent retkarčiais nušienaujama šienui/silosui.

Pastarąjį atvejį sureguliuoti sudėtingiau.“

Diskusija yra čia, ji dar tęsiasi, bet šis kivio pasisakymas man labiausiai pamokantis -

http://farmingforum.co.uk/forums/showthread.php?t=71427

Priminimas sau (dar ir dar kartą) - reikia užsisėti atskirus plotus ėriukų penėjimui! : :icon-confused: , antraip nieko nebus :icon-rolleyes:

Taip pat reikia pasukti galvą, kaip pasiekti, kad ėriukai gautų tik 20 d. amžiaus žolę (gal taip tik N. Zelandijoje?, jeigu į tą patį plotą dėl helmintų profilaktikos rekomenduojama vesti ne anksčiau nei po 40 d.. Užsiimti "moksliniais" stebėjimais savo ganykloje ir stebėti kaip greitai auga žolė? :lol:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Nuo kada galima Eriukus leisti kartu su visaisi I banda?nesutryps?

Loreta,

norint suprasti kivi,reikia ten pabuti,musu gamta ir klimatas yra 3% tai ka turi jie,anglai 12% geriausiu atveju,todel diskutuoti,ka jie turi ir kokia zole,beprasmiska...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

N.Zelandijoje avininkystė- pati populiariausia ž.ū. šaka- 40 mln. avių. Antroj- elnininkystė. Tikrai sunkoka N. Zelandijos avių kiekius, jų laikymo, maitinimo, bei gamtines sąlygas priderinti prie lietuviškų. Toj šaly ž.ū. produkcija yra gana pigi, nes pigesnė savikaina- dėl klimato nereikia tvartų ir žiemą tik papildomas maitinimas šienu. Nors vasarą ten panaši temperatūra kaip ir pas mus, bet ten- jūrinis klimatas, tad ir vegetacijos pas juos kitokie tempai ir kokybė. Tad ir ganymo laukų rotacija pas juos kitaip- pagal avių kiekį, metų laiką, vegetacijos būklę, kritulių kiekį ir t.t.

Kadangi visąlaik avys yra lauke, o ėriuojasi anksti pavasarį ( pas mus tuo metu būna ruduo- žiema), ir tuo metu gali būti šlapdribos ar nedidelis sniegas, lietus ir žvarbus vėjas( pietinėj N.Zelandijos daly, kur vėsesnis klimatas), tai pagrindinis ėriukų išgyvenimo rodiklis yra priešvėjinės juostos. Jei laukai yra nauji ir be rimtų susivėrusių priešvėjinių juostų iš kiparisų, pušų ar eukaliptų, tai ir avininkystė neįmanoma. Todėl paprastai avių ūkių laukai yra seni, suskirstyti ir padalinti į laukus su tvarkingomis, periodiškai formuojamomis medžių priešvėjinėmis juostomis iš didelių medžių- jei nebus kur avims pasislėpti, tai ėriukų mirtingumas gali būti daugiau nei pusė atvesto kiekio. Tad avininkystė pas juos kiek kitaip. Ir pakankamai egzotiškai mums- tūkstantinės bandos kalnuose, susitikimas keliuose genant į kitus laukus, keturračiai, borderkoliai, pramoninis vilnos kirpimas ir tvoros dešimtimis kilometrų...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Pas britus panašiai su klimatu ir ganyklom. Britams veislininkystėj vienas svarbiausių kriterijų - išvesti avis, kurios lengvai ėriuotųsi lauko sąlygomis.

Kad ėriukams reikia paie 10-12 cm aukščio žolės, rašo ir lietuviškoj literatūroj. Ir karvėms panašiai. Taigi tai ne naujiena. Kad avininkystėje esame atsilikę, irgi ne naujiena.

Nemanau, kad beprasmiška pasižvalgyti į kitas šalis, nors ir klimatas kitoks. Yra dalykų kuriuos, pasukus galvą, galima prisitaikyti. Juolab, kad mūsuose gerų galvų tikrai yra. Taip juk ir vyksta pažanga:D.

Yra paskaičiuota, kad savo pažanga mes atsiliekame nuo Vakarų apie 40-50 metų ir šito atsilikimo neįveikiame jau kelis šimtmečius (labiausiai lemia klimatas, jo teikiamos galimybės žū, o iš to pareina visa kita). Bet negi dėl to dabar sėdėsime žagrę apsikabinę ir liūdėsime :icon-wink:, juolab, kad ir informacija, ir technologijos vis lengviau pasiekiamos, tik smegenis pajudinti reikia, eksperimentuoti nedideliuose ploteliuose. Kas nori greitų pinigų ir kuo mažiau apie tas avis tupinėti (jeigu Lietuvoj avininkystėj šie du dalykai išvis įmanomi ), toks žmogus, žinoma, nieko naujo nebandys, bet juk yra ir smalsuolių.

Pvz. pas vienus stambius avininkus mačiau užsėtus atskirus plotus ėriukams. Ir ką, sunku buvo tai padaryti?

Matyt esmė ne NZelandijos klimate, o tai klasikinė skeptikų ir optimistų, "realistų" ir "idealistų" diskusija :D

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Žinoma, yra bendrų zootechnikos, agrotechnikos dalykų, bet vis vien kiekvienas kuriame savo individualią ėriukų auginimo metodiką. Taip daro avininkai visose šalyse ir dalijasi savo atradimais.

Viena amerikonė iš Minesotos yra sau paskaičiavusi, kiek vienam ėriukui penėti reikia ganyklos, kad kuo pigiau gautųsi jį užauginti be grūdų:

svidrių ganykla 6-8 ėriukų / 0.4 ha 100 dienų

liucernos ganykla 8 ėriukų / 0.4 ha 90 dienų

Prieš tai šiuos plotus ji dar nusišienauja, tai tas ganyklas tikrai labia racionaliai išnaudoja. Žolė, ten, matyt, vėl kitokia, bet gal kas įžvelgsite tame raciją ir pasinaudosite tokia patirtim.

Sau aš daug naršau apie avininkystę, kai tik iškylą koks klausimėlis apie savo ar kitų avis. Kartais (ne visada) įdedu į forumą, nes būna gaila ją suradus vėl paleisti į interneto platybes.

Jeigu tame įžvelgsite kokių galimybių, valio, jei ne, telieka nepanaudota, bet būtų įdomiau, jeigu daugiau diskutuotumėt.

Tik žinoma, jeigu herpesas ir kanopos laikinai užtemdo horizontą, tai nelabai ką ir matysi... Laikykis, Tarpežere! :(

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kalbant apie Minesotą - ten daug šalčiau nei pas mus, ganyklinis laikotarpis irgi l. trumpas.

Avininkė, kuri pateikė tokius skaičius - kokia žolė, kiek ėriukų 0,4 ha - juos pagal tokią sistemą užsiaugina l. pigiai.

Pagal tokią sistemą pradeda auginti 34 kg svorio ėriukus (nujunkytus, 4 mėn.?) ir užaugina iki 50-50,4 kg svorio. Tokį svorį pasiekia ant svidrės - per 100 d., ant liucernos - per 90 d.

Nešeria grūdais, kaip kiti amerikonai, ir jai taip daug pigiau atsieina. Prieš tai net ne vieną, o du kartus tą plotą nusišienauja (pas ją atitinkamai suderintas nujunkymo laikas).

Ji teigia, kad šaltuose šiauriniuose regionuose ėriukams reikia specialiai užsėti atskirus plotus "energetiniais" pašarais.

Čia visas jos str., pagal pavardę gal rastumėt ir daugiau jos publikacijų, kurias ji mini -

http://www.grazeonline.com/gainwograin

O rotuoti aš irgi rotuoju, ir ne aš viena. Avis laikau atskirai nuo prieauglio, nes prieauglis turi savo "progamą", o avys savo - ruošiasi priimti baroną.

Pernai atitverdavom didesnius plotus, manėm, kad taip bus mažiau vargo. Vienam plote išbūdavo iki 3 sav., bet pasirodė, kad ir ištrypia daugiau, kituose plotuose žolė perauga. Šiemet atitveriam mažesnius plotus, dažniau kilnojam, bet mažesnius plotelius atitverit daug greičiau gaunasi.

Kitą pavasarį pamėginsiu greičiau avis pervaryti per ganyklą, kad žolę aprytų (o ne nurytų) ir ji nespėtų peraugti, tuo metu ir ėriukai dar būna nenujunkyti. Kai kur, kur nėra ienių, pamėginti net ir nušienauti, kaip šįmet Mikus padarė - labai anskti pasigamino pašaro.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Nemažai apie tai rašyta forume, tačiau...

Pirmiausia, geriau traiškyti grūdai arba "cieli", nes miltai gali užkimšti knygenas, t.y. avių, ožkų skrandis nelabai tam pritaikytas, bet yrak, kas šeria miltais.

Antra, kodėl norite duoti avižų? Kokiu tikslu? Juk dabar yra žolės.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Nemažai apie tai rašyta forume, tačiau...

Pirmiausia, geriau traiškyti grūdai arba "cieli", nes miltai gali užkimšti knygenas, t.y. avių, ožkų skrandis nelabai tam pritaikytas, bet yrak, kas šeria miltais.

Antra, kodėl norite duoti avižų? Kokiu tikslu? Juk dabar yra žolės.

nju jos siumetes o as noreciau jas rudeni kergt,tai ir galvoju kuo jes papildomai pasert kad greiciau augt.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

O amžiaus, svorio joms užteks? Kokia veislė? - Tokios info galima susirasti internete, lietuviškai - Avių augintojų asoc svetainėje.

Aš savo ėriavedėms (ne jauniklėms) daviau miežinių grūdų (galima ir avižų) 1 mėn prieš kergimą po 300 g aviai, bet pradėti reikėtų nuo mažiau ir pamažu didinti. Paskui tiek pat duosiu apie 1 mėn, kai bus kartu su baronu.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

sveiki, esu naujokas siame forume. As anksciau girdydavau taip pat Joseros verseliu pieno miltais ir visi kiek teko girdyti augo lb normaliai. Tik simet isigijau aviu pieno miltu (pagaminta Airijoje) jeigu prireiktu,tikiuosi kad nereiks :) esu uz tai kad viskas butu kuo naturaliau.(aisku kaina lb didele).

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...