miškas

Turėjau panašaus galingumo ir dydžio Yanmarą 14 AG. Nežinau, kaip pas Kubotą, bet Yanmarui pakeisti ratų plotį buvo 5 min darbas- Pakeli už sparno galinį ratą, paspiri su koja kaladę, kad paremti ir beleika tik kaištį nuo rato ašies ištraukti ir užfiksuoti ratą kaiščiu norimoje padėtyje. 30 metų 1 ha eglyne šis traktoriukas atliko visą darbą- puikiai tiko siaurose eilėse tarp medžių manevruoti ištempinėjant rąstelius. Nors rimtesnių medžių nepavyks ištraukti. Puikiai tinka toks traktoriukas kai reikia jį kur nors vežiotis- lengvas transportavimui. Kol turėjau tokį- džiaugiausi, kai įsigijau kiek galingesnį- džiaugiuosi dar labiau. Visgi šis traktoriukas yra lengvas, plūgą dvivagį tempia tik mažą ir purioje žemėje be velėnos. Aparti mėšlo napavyks. Normalesnė 2-3 metrų mašininė priekaba užkrovus jau tampo traktoriuką. Pradžiai toks nedidukas atrodo padaro viską, tačiau vėliau norai nebesutaps su galimybėmis. Vien dėl agregatų naudojimo verta turėti apie 20 AG traktoriuką, nes smulkintuvai, žoliapjovės ar kiti agregatai reikalauja daugiau galios. O dėl Litechnijos, tai būsiu dar vienas patyręs jų stačiokiškumą, kai net ko nors paklausus, pirmiausia jie klausinėja ar nesu pas juos pirkęs. Vienareikšmiškai važiuok Į Uteną į Gringrasą. Pats pirkau, tėvukas, draugai, svainis jau esam iš ten 5 traktoriukus nupirkę. Nesiskundžiu ir kai reikia tepalo, filtro ar patartimo, tai drąsiai ten kreipiamės. Vien kainos skirtumas bus toks, kad Litechnijos Kubota 15 AG kainuos tiek, kiek Grigrase 25 AG traktoriukas.

Gal kas turite parduoti išverčiamą priekabėlę šiam traktoriukui?

Teko keisti riebokslius mano ankstesniam 14 AG Yanmarui, taip pat tėvukas savo 16 AG Yanmarui keitė. Jei dideli išgraušti grioveliai, galima įdėti 2 plonesnius riebokšlius vietoje vieno ir bus 2 vietose užsandarinimo sijonėlis ir skirtingose vietose negu senasis. Kitas variantas, kai grioveliai buvo gerokai padilę- nutekinti nedidelį sluoksnį nuo tos detalės kartu su grioveliais ir toje vietoje užmauti analogiško skersmens naują nutekintą žiedą- taip tėvukas buvo padaręs savo Yanmarui. Taip darydavo seniau rusiškai technikai. Vasarą uždėjau savo Hinomoto 19 AG frontalinį krautuvą, tai neužilgo teko pakeisti priekinio tilto priekinius guolius ir riebokšlius. Išardžius pamačiau, kad ten jau nėra paprasti riebokšliai sudėti. Ten jau padaryta rimtai- sudėti kasetiniai riebokšliai- ant veleno maunasi riebokšlis ne tiesiogiai, bet per metalinį žiedą, kurio viena pusė yra su guma, kad sandariai užsimautų ant veleno, o kita pusė ir remiasi į riebokšlio sijonėlį, kuris ir graužia griovelį tame žiede, bet išsaugo veleną. Yra galimybė nusipirkti tokių įvorių ir atskirai ir atitinkamai padidinus vidinį skersmenį uždėti paprastą riebokšlį. Utenos "Gringrase" mačiau pardavime tokių, bet ten pritaikyti Yanmarams, o manąjam Hinomoto buvo per maži, tad teko atsisiųsti. Kaina didoka- vokiški pi 80 Lt (palyginimui- guolis po 40 Lt), nors ten nieko stebuklingo-įprastas riebokšlis tik su tuo papildomu žiedu, kurio viena pusė su guma.

Dėl ašmenų nuvalymo nuo lanolino (riebalų) labai pasiteisino vieno kirpėjo patarimas įmerkti ašmenis į karštą ar verdantį vandenį. Tada belieka tik su šepetėliu nubraukti ir švaru. Tad dabar kerpant pasistatau elektrinę plytelę su vandens puodu ir po kiekvienos avies nukirpimo įmerkiu žirklių ašmenis, kad nusivalytų. Taip pat įmetu ir kanopų žirkles. Ir nuplauna ir dezinfekuoja.

Kita nuotrauka. Reiktų pasidaryti sunkesnį įrankį, nes jei per lengvas, tai neįkala pakankamai kuolo, reikia naudoti daugiau jėgos trenkiant žemyn. Kai didesnis svoris, tai daugiau jėgos pakelt, bet mažiau kalant žemyn, o tai yra racionaliau, nes jei per lengvas, tai reikia daugiau kartų kalti. O šiaip tas svoris tai yra labai skirtingai kiekvienam.

Nuotrauka

Geras įrankis kalti kuolams- vadinama "boba"- ... Jei kam reikės, galėsiu įkelti nuotraukas ir brėžinuką kaip pasidaryti reikia - parodyk be to gal kur kaimynas, netoli esi, aš iš Giedraičių... Na, aš iš kitos Molėtų pusės- Suginčių seniūnija. Siunčiu nuotraukas ir brėžinukus

Geras įrankis kalti kuolams- vadinama "boba"- metalinis vamzdis su rankenom, maunamas tiesiai ant kuolo ir ilgų rankenų pagalba pakėlus aukštyn metamas žemyn- taip ir kalama. Nesusidaužo kuolai, galima įkalti virš dviejų metrų kuolą neužsilipus ant paaukštinimo. Jei kam reikės, galėsiu įkelti nuotraukas ir brėžinuką kaip pasidaryti

As praeitą rudenį pasidariau kilnojamą lovelį dezinfekavimui. Tai karts nuo karto vis prie kito įėjimo avims nunešdavau, nes pas mane keletas atskirai laikomų bandų. Sukaliau lovelį, išklojau senu linoliaumu, įdėjau 7-8 cm. paralono gabalą ir ant viršaus užklojau plonu plastikiniu tinkleliu iš Senukų. Tinkliuką prispaudžiau medvarščiais ir plona lentele prie lovelio šonų.Tada vario sulfato tirpalo pripyliau ir avys vaikščiodamos įmina į prisigėrusį paraloną, o tinklelis sulaiko purvą, šiaudus ir kitus nešvarumus. Tiesa, per vienus kursus buvo minėta, jog per ilgesnį laiką tokios vario sulfato vonios gali išdžiovinti kanopas, tad reikia įmaišyti ir drėkinamų medžiagų, pvz. glicerino.

Taip, inbrydingas tik selekcininkystei su tikslu išsaugoti kokį požimį ar savybę, bet ne ūkininko tvarte tiesiog padauginti avių bandą. Čia truputį padiskutavome apie kraujomaišą, tik dėl nelabai mandagaus atsakymo į paprastą klausimą, bet, viskas baigėsi draugiškai ir, manau, savo ūkiuose šito metodo nenaudojame:-)

Inbrydingas- (kraujomaiša-kryžminimas tarp artimų giminaičių) selekcijoje yra naudojamas naujų veislių išvedimui, pageidaujamų savybių išlaikymui (kai norima atsiradusią naują mutaciją ar savybę perduoti palikuonims,kad ji nedingtų) arba jei nėra daug selekcinės medžiagos. Bet ir čia yra griežtos taisyklės. Tėvo- dukters, motinos- sūnaus kergimas yra selekciniu požiūriu geresnis, nei brolio- sesers, nes pastaruoju būdu yra didesnė tikimybė išsigimimams ir paveldimoms ligoms. Pavyzdžiui škudžių veislės avys vokietijoje inbrydingo metodu ir buvo dauginamos pusę amžiaus, nes tiesiog, nebuvo pakankamo kiekio negiminingų avių. Inbrydingas- kraujomaiša yra pavojinga dėl perduodamų ir užtvirtinamų paveldimume įvairių ligų, anomalijų, mutacijų, tad šis metodas gali būti naudojamas tik patyrusių selekcininkų. Tad kantrybės, gerb. avių augintojau Lambyland iš Marijos žemės ir prašom mandagiau bendrauti su kitais taip pat avių augintojais taip pat iš Marijos žemės. P.S. reiškia 8 klasės anatomijos pamokos neišmoktos pakankamai, jei žinai išimtinai tik neigiamas kraujomaišos savybes

Ar neragauja ėriukai siloso? Pas pažįstamą ėriukas buvo paėdęs siloso ir krito. Išskrodus kepenys buvo nekokios. Jauniems ėriukams rūgštus silosas netinka. Gal ta pati problema? Reikia skrosti ir žiūrėti.

buvau atsidares as ja tj pora riciu diodas ir viskas nzn kam ten gest gal tas diodas ir paziurejau ant savo didelio ne japono traktoriaus ten lb viskas panasu tad manau reik i turgu varyt ieskot Na vienas žmogus daug besikrapštantis su traktoriais tai pasakojo man, kad taip pat buvo atidaręs ir rado kažkokią pajuodusią detalę, ją išmetė, sulitavo takelį ir jam viskas veikė. Šiaip tai mašininis generatorius tikrai geriau, bet tik kad vietos jam nedaug, nebent išnešti kur į šoną.

Ten greičiausiai generatorius be šepetėlių ir nėra ten kam gest. Bus krovimo rėlė sugedus. Jei generatorius tik iš magnetų ir apvijų, be šepetėlių, tai ieškok šalia atskiros krovimo rėlės. Kažkada keičiau Yanmarui, tai kainavo ar tai 200 Lt. tiek uz krovimo rele ... nu kzn tai geriau nuo masinos generatoriu pritaikysiu Šiaip tai ta rėlė tikrai ne stebuklas. Vienas autoelektrikas žadėjo padaryti. Sakė, kad reikia diodo tiltelio ir dar kažką nebepamenu, suskaičiavo lyg ir 50 Lt, bet taip ir neprisiruošiau pas jį, nes už pusantro šimto km gyveno, tad pataupiau laiką ir nusipirkau kitą.

Ten greičiausiai generatorius be šepetėlių ir nėra ten kam gest. Bus krovimo rėlė sugedus. Jei generatorius tik iš magnetų ir apvijų, be šepetėlių, tai ieškok šalia atskiros krovimo rėlės. Kažkada keičiau Yanmarui, tai kainavo ar tai 200 Lt.

Sutinku, kaina yra didelė. Tikrai didelė. Bet daug kur ir nesutinku. Lyginti reikia ne "japonišką traktoriuką" su T-25 ar T-40, o konkretų japonišką traktoriuką su tokio pat dydžio rėmu ir svoriu kaip ir T-25 ar T-40. Tada tas japoniukas miške nei kiek nenusileis jokiai rusiškai technikai. Ir variklio galios ir dydžio santykis bus geresnis. Dabar dažniausiai būna taip, jog paimamas koks iseki su 22 AG darbinio veleno ir 25 AG variklio ir lyginamas su T-25, kuris vos ne 2 kartus sunkesnis ir nepatempia miške tokio pat dydžio rąsto. Naujesni japoniukai iš viso- AG turi daug, o svoris ir rėmas dar mažesni nei senesnių modelių su analogišku rėmo dydžiu. Niekaip nesuprantu ir teiginio, jog rusiški patikimesni. Kiek kartų kapitalinis būna padarytas 80-tų metų "pupsiui" ir tų pačių metų Yanmarui? O kaip su valdymu, patogumu? Tėvukas turi Yanmarą su pusiau automatine pavarų dėže. Nu fantastika kaip patogu tas išmislas. Pas mane Hinomoto. Bėgiai, reversas visų bėgių prie pat vairo, perjungti užtenka sekundės, hidraulo valdymas irgi patogioj vietoj. Tai ar galima lyginti su komfortu T-15, T-25? T-40 iš viso padarytas prieš žmones:-) Dėl detalių. Anksčiau kai japonai buvo egzotika ir jų mažai, detalių sunku buvo rasti, bet dabar tai juk nebėra bėdos. Prieš porą metų kalbėjau su vienu pardavėju. Minėjo, jog padėvėtą visą gerą variklį Yanmarui gali parvežti už 1,5-2,5 tūkst. Dėl salnikų. Turėjau Yanmarą 14 AG, tai dirbo labai daug ir prie ūkio ir miškelyje ir sezono metu prie apželdymo (frezos nagai per 2 sezonus sudildavo). Pradėjo leisti per priekinį tiltą. Tik 2 didžiuosius riebokšlius teko pirkti brangiai iš Litechnijos (berods po 30 Lt), kitus susirankiojau iš parduotuvių. Tėvukas nusipirko Yanmarą 16AG jau su lašančiu tepalu iš vienos tilto pusės. Jis taip pat susirinko mažuosius salnikus iš parduotuvių, negavo tik didžiųjų. Pasakė telefonu išmatavimus, aš internete suradau kažkur Panevėžy tokius salnikus (lyg ir po 7-8 Lt), užsakiau, tėvukas pasiėmė ir viskas. Tiek to ir remonto. Tiesa, geriau pirkti 2 plonesniu riebokšlius vietoj originalaus vieno plataus, nes dažnau būna, jog būna išgraužtas griovelis nuo seno riebokšlio ir 2 plonesni geriau užsandarins, nes jų sandarinimo "sijonėlis" bus kitoje vietoje, nei senojo. Šiaip pats turiu nediduką japoną, kad galėčiau nusivežti į objektą. Prieš tai turėjau dar mažesnį. Didžiausios problemos ir buvo tilto tepalo varvėjimas. Dirba pas mene tiek vasarą tiek ir žiemą (miškas, apie 800 m. keliuko valymas su sniegapūte), tai nepavedė ( tfiu, tfiu, tfiu ). Teko pabandyti ir T-25, bet turiu T-40. Tėvukas kapitalinį varikliui padarė. Nors naudoju mažai- miške didesnį rąstą partempti, arimui. Tai karts nuo karto reikia kažką padaryti- tai sankabą pareguliuoti, tai spyruokles prie pavarų svirties pakeisti, kad nemestų bėgių ir t.t. O kai miške reikia įlipti ir išlipti dažniau, tai ... Šiaip tai tie rusiški traktoriai sukasi, dirba, turi daug metalo, atlieka darbą ir viskas su jais gerai, bet kai pabandai ir pajauti skirtumą, tai tikrai nedrįsčiau pasakoti, kad rusiškas T-25 ar T-40 žymiai pranašesnis už japonišką patikimumu, galimybėm, ekonomija. Va, kad kaina rusiški pranašesni tai sutinku...

Teko skaityti apie žoliapjoves ( ne smulkintuvus), tai paprastai skaičiuojama, jog 4 AG yra 1 pėdai (30,5 cm) pločio žoliapjovei. Bet taip pat svarbu, kokia bus žolė. Jei skirta aukštai žolei, tai smulkintuvas turi būti dar siauresnis. Bet tas skaičiavimas smulkintuvui nelabai tiks, nes jis smarkiau apkrauna traktoriuką. Šiaip tai pačio smulkintuvo instrukcijoj turi būti gamintojo nurodyta, kokiai galiai jis skirtas.

Na, nušienavus kartą ir pradėjus avims ganytis, žolinė augalija pati susitvarkys. Bet jei pastoviai negyvenama, tai problematiška dėl dvikojų gyvūnų... Skubėk į Uteną į Gringrasą- ką tik nauja partija traktoriukų atvyko

Manyčiau - ne mažiau 25 Ag. Nes tiek pievų sumulčiuot su kokiu mažesniu traktoriuku ir 90 cm. pločio mulčeriu gerokai užtruktų. Ir šiaip padargai jau kažkiek rimtesni kabinasi prie traktoriuko, kuris tiek Ag turi: mulčiatorius, plūgas, šakų smulkintuvas, šienapjovė ir t.t. Tiesa, dėl tų 5 ha pievų smulkinimo- o kam tą žolę veltui gadint? Užveisei avių nedidelę bandą ir nereikia mulčiatoriaus pirkt. Dar ir mėsos ir vilnos bus. Ir deklaravus avis išmokos padengs dalį išlaikymo išlaidų

N.Zelandijoje avininkystė- pati populiariausia ž.ū. šaka- 40 mln. avių. Antroj- elnininkystė. Tikrai sunkoka N. Zelandijos avių kiekius, jų laikymo, maitinimo, bei gamtines sąlygas priderinti prie lietuviškų. Toj šaly ž.ū. produkcija yra gana pigi, nes pigesnė savikaina- dėl klimato nereikia tvartų ir žiemą tik papildomas maitinimas šienu. Nors vasarą ten panaši temperatūra kaip ir pas mus, bet ten- jūrinis klimatas, tad ir vegetacijos pas juos kitokie tempai ir kokybė. Tad ir ganymo laukų rotacija pas juos kitaip- pagal avių kiekį, metų laiką, vegetacijos būklę, kritulių kiekį ir t.t. Kadangi visąlaik avys yra lauke, o ėriuojasi anksti pavasarį ( pas mus tuo metu būna ruduo- žiema), ir tuo metu gali būti šlapdribos ar nedidelis sniegas, lietus ir žvarbus vėjas( pietinėj N.Zelandijos daly, kur vėsesnis klimatas), tai pagrindinis ėriukų išgyvenimo rodiklis yra priešvėjinės juostos. Jei laukai yra nauji ir be rimtų susivėrusių priešvėjinių juostų iš kiparisų, pušų ar eukaliptų, tai ir avininkystė neįmanoma. Todėl paprastai avių ūkių laukai yra seni, suskirstyti ir padalinti į laukus su tvarkingomis, periodiškai formuojamomis medžių priešvėjinėmis juostomis iš didelių medžių- jei nebus kur avims pasislėpti, tai ėriukų mirtingumas gali būti daugiau nei pusė atvesto kiekio. Tad avininkystė pas juos kiek kitaip. Ir pakankamai egzotiškai mums- tūkstantinės bandos kalnuose, susitikimas keliuose genant į kitus laukus, keturračiai, borderkoliai, pramoninis vilnos kirpimas ir tvoros dešimtimis kilometrų...

Grubu ir nelabai patikima, gal dar kas turi idėjų ? Belieka tik pas kunigą eiti, nes bet koks fizinis prisilietimas, pjaustymas, šlifavimas, virinimas, tekinimas gali būti nepatikima ir grubu:-)

Taip, manau teisingas sprendimas, nes, kad ir nedidelis ūkis, bet reikia technikos žemės ūkiui, o ne žoliapjovės, skirtos lygios vejos priežiūrai. Na, o tas smulkintuvas, dar vadinamas mulčiatoriu, nebijo nelygumų ir kliučių, nors piktnaudžiauti tuo nereiktų- gali ir nulėkti plaktukėliai. Ir kiek teko pabandyti, plaktukėliai lygiais kraštais yra geriau nei "y" formos.

Įdomu, visgi, kokie tie argumentai 2 ha ūkyje geriau naudoti T-25 nei japoniuką? Kaip sukiotis po sodą su kabina pjaunant žolę? Be to- vientiltis, kuro sąnaudos didesnės. Japonas tokios pat variklio galios bus mažesnių gabaritų, ekonomiškesnis. Na, dar patikimumo, ergonomikos, valdymo skirtumai vienašališkai japoniškos technikos naudai. Tokiam plote gal užtektų iki 20 AG traktoriuko. Paprastai perkant japonišką traktoriuką, freza jau būna komplekte.

Kadangi turiu ir japoną ir nediduką žoliapjovę- traktoriuką, tai vienareikšmiškai- japoniukas. Vejos traktorius- vejai. Tai jo pagrindinė paskirtis, o priedai jam- tik žaidimas. O jei dar ateity atsiras miškas, daržai, kokios avys... Net neįsivaizduoju kaip su žoliapjove -traktoriuku važiuot į mišką, nebent į parką su veja tarp medžių. Pjauti veją galima ir su japonu, tik reikia, kaip minėjo, kolega, pakeisti padangas į lygias, nebent tai nėra labai dekoratyvi veja ir esamas traktorinis protektorius nesudarkys vejos. Su tuo žoliapjove- traktoriuku, tai niekur ir nepavažiuosi normaliai, jis juk žemas. O dar benzinas... Įsigijus japoniuką, žoliapjovė kainuoja nuo kokių 2 tūkst. Už kokius 2-4 tūkst. galima nusipirkti ir atskirai traktoriuką- žoliapjovę tik žolei pjauti. O jei paskubėsi į Uteną "Gringrasą", tai dar ir spėsi kokį japoniuką gerą nusipirkti kokiais 30-50 procentų pigiau nei kokioj Litechnijoj:-) Kaip tik konteineris naujas atvykęs. Gal japoniuko kaina ten bus kaip žoliapjovės- traktoriuko

Sudėtinga tikrai nėra. Teko Yanmarui pakeisti. Susirinkau visus riebokšlius ir pavažinėjau po parduotuves. Negavau tik pagrindinių didžiųjų tokių su metalu. Litechnijoj teko juos pirkti. Tiesa, gali būti išgraužtas nuo riebokšlių griovelis. Jei jis nedidelis, tai uždėjus naują elastingą guminį riebokšlį viskas bus gerai. Jei gilus griovelis yra dvi išeitys. Pas gerą meistriuką apvirinti ir po to nutekinti tą išgraužą, arba nutekinti visą detalės paviršių kelių mm storiu ir toj vietoj užmauti naują nutekintą tokį pat lygų cilindrą. Arba dar man patarė, jog galima nuo riebokšlio nuimti suveržiamą spyruoklę ir šiek tiek ją sutrumpinti, kad labiau veržtų. Bet jei riebokšlis senas ir guma kieta, tai geriau jau naują pakeist- bus minkštas ir elastingas ir sulaikys tepalus.