Jump to content

Neariminis zemes dirbimas. Pasidalinkime patirtimi.


Guest varstelis

Recommended Posts

Kokio plocio ir kokiu traktoriumi traukiate?

O tie "eziai" nelabai suprantu kokie?

skutika pirkom is dotnuvos projektu http://www.dotpro.lt/index.php?id=178&cid=260&pcat=46 kverneland CLM 4 metru darbinio plocio jam reikia traktoriaus apie 150 Ag. T-150 su maz V8 laisvai tempia. gale stovi du volai su dantimis kurie sukasi bei dar prapurena zeme. juo galima zeme isdirbti iki 30 cm gylio.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kokio plocio ir kokiu traktoriumi traukiate?

O tie "eziai" nelabai suprantu kokie?

skutika pirkom is dotnuvos projektu http://www.dotpro.lt/index.php?id=178&cid=260&pcat=46 kverneland CLM 4 metru darbinio plocio jam reikia traktoriaus apie 150 Ag. T-150 su maz V8 laisvai tempia. gale stovi du volai su dantimis kurie sukasi bei dar prapurena zeme. juo galima zeme isdirbti iki 30 cm gylio.

Tai ten tokie volai kaip nuotraukoj (nes ten tipo kaip diskinio skutiko). Kokios kuro sanaudos dirbant 10 cm gyliu, ir tada traukia 4 darbiniu? Kokia tokio kaina? Kelinta sezona dirbat ir gal dabar kazka geriau kita pirktumete?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kokio plocio ir kokiu traktoriumi traukiate?

O tie "eziai" nelabai suprantu kokie?

skutika pirkom is dotnuvos projektu http://www.dotpro.lt/index.php?id=178&cid=260&pcat=46 kverneland CLM 4 metru darbinio plocio jam reikia traktoriaus apie 150 Ag. T-150 su maz V8 laisvai tempia. gale stovi du volai su dantimis kurie sukasi bei dar prapurena zeme. juo galima zeme isdirbti iki 30 cm gylio.

Tai ten tokie volai kaip nuotraukoj (nes ten tipo kaip diskinio skutiko). Kokios kuro sanaudos dirbant 10 cm gyliu, ir tada traukia 4 darbiniu? Kokia tokio kaina? Kelinta sezona dirbat ir gal dabar kazka geriau kita pirktumete?

nea volai kitokie neradau ten nuotraukos tokios. taip T-150 traukia 4 darbiniu, o su JD 185 Ag tai dirbu apie 14 km/val greiciu o kuro apie 8 ltr/ha. pirkom pries 3 metus kaina kazkur apie 40 t berods. Yra tu skutiku nemazas pasirinkimas, bet is streliniu man sis labiausiai patiko nesikemsa jeigu ir daugiau siaudu yra. teko net ganykla skusti kur zoles iki keliu augo ir puikiausiai suskute, ti norageliai kai nudyla pakainuoja biski. jau karta keitem tai vienas netoli 100 lt kainuoja o reik 9

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

bandziau as ta bearimine ir zinokit nieko gero. kadangi seudus privaloma paliti jai noritureti gera dirva tai su siaudais neiseina gerai ir tolygei idirbti lauko . gaunasi netolygus paselis . plius tuose laukuose kur neariau buvo didesnis ligu paplitimas . vienu zodziu nieko nesutaupai o prisidirbi problemu . nors yra ir isimciu . pvz jai sausas ruduo arba veluoja arimas tada dar galima bandyti .

Oseip kita met darisiu taip . po nukulimo per 24 val nuskutu su skutiku gal dar ir papurskiu su KASU paskui ziuriu pagal situacija Jai stipriai suzels pabiros ir piktzoles gal dar karta skusiu po kokiu dvieju triju savaiciu ir iskarto arsiu bet su PAKOMATU sekliai iki 10 cm max ir butinai su tankintuvu . sesiu negreiciau kaip po triju savaiciu. aisku jai isipasisiu i laika O skutikas manu turi buti diskinis ir su volais

seip jai kas nori skutiko nuoraginio su siaudu iterpimo volu galiu parduoti savo uz kokius 6000 Jis yra firmoje perdaritas is cizelio Tai turesite ir skutika ir jai reiks kurmintuoja

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 1 mėnesio...

nearimine daug kas bando, bet ne visiems iseina....

tiems kas sneka apie siaudus, papriestarausiu- siaudai yra nereikalingas balastas dirvai arba tiksliau, ligu saltinis. geriausia siaudus is lauko isvezt(pasiskaitykit dotnuvos mokslininku bandymus).

antras dalykas, tai kombainu smulkintuvu peiliai. uzsienieciai juos perka tonom ir keicia kas 3 diena, todel siaudai smulkinami 5cm gabaliukais.

vieno ukininko laukuose plugo nemaciau jau gal kokie 5 metai. skuta su diskiniu skutiku po pjuties, antra karta pries seja, ir sėjamoji pas ji kazkokia sustra(be jokio idirbimo, bet gali set tiesiai i raziena).

po zieminio rapso kviecius sejo neares, tik dukart nuskuto...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 1 metų...

Jau poros metu ta bearimines technologijos patirtis.: Pirma tai vaderis tokia knyga nemokamai dalijo "Augalininkystes sekme" as ja katik perskaites tai per tuos 2 mano metus bandymai ir tos knygos medziaga sutampa. Pirma Smelius reikia tik arti be jokiu neariminiu techologiju, nes arimas pigus smelio 1-2 dirbimai padargais turimais ir seja grikiai isimtis puikiai auga ir smelio razienose. Su kitom zemem pravartu viska daryti pagal situaciją.

Siaudu smulkinimas ir paskleidimas yra pirmas zinksnis. As john dantytus peiliukus (15lt/vnt) verciu po 150-200ha ir paskui jau naujus.

jei laukas jau yra sukulturintas kuo skubiau ji reikia skusti gyliu 1t-3cm į gylį iki 15 cm. Jei pilna varpucio ar kitokių šaknų palikti kol atžels randoup iki pavasario nieko razienai nedaryti ir vasarinis rapsas pavasari po 1 skutimo nuostabiai auga. Arba ariminė technologija nesukultūrintam lauke tiek žieminiams tiek vasariniams

sukultūrinto lauko tescnologija skubus skutimas glifosatas skutimas prieš pat sėją kuo sekliaus kad sėkla atsigultų ant kieto pagrindo, sėja.

Pavykęs eksperimentas: per vieną dieną sudorojus miežius kita diena suskusti ir pasėti ž. rapsai, nes terminai labai gražiai sutampa: pjovimo ir sėjos, miežių mažai šiaudų (0,6) iš karto tai neįpatingai atrodė, bet paskui po 2 sav agilo tik 0,7l ir rudeni rapsu laukai buvo tikrai gražūs kas svarbiausia kad net ir molynų kalnai žaliuoja. Kitais metais visus ž. rapsus tik po vasarinių miežių sėsim. sėjamoji rapid su lekštėm + t150

Ražieninė technologija lietuvoje turėtų būti taikom tiksliai nes čia net mažiausias netikslumas atneša nuostolius. 32 ha vasarinio rapso įspudingai užaugo o 8 ha tik po 1,5 tonos davė dėl twechnologinių klaidų.

Pavasariui javams ariam rapsui paliekam ražienas...

Dar svarbus niuansas priešsėlio pabiros dažnai sėkmingai peržiemoja ir ž. miežiai būna su 30 proc v. kviečių :(

Beariminei techologijai reikia geresnės ir tikslesnės afrotechnikos racionalių priešsėlių tuomet prie arimo ir nebesinori grįžti kam viskas pavyksta kas padaro nors vieną klaidą keikia tecnologiją nors ji tik buvo netinkamai naudojama. Reikia rikstis tokius padargus kurie technologiškai geriausiai tinka tavo ūkiui :D

Jauciu jei kas cia viska perskaitys man daugiau neleis i forumą rašinelių kelti??? :(

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

As dar joks ponas kai jau nors 25m. bus tada.... :D jei rimtai tai kolega geriau skamba :D

Tresimas iki 300 lokaliai pavasari 16-16-16 ir azotinės jau pagal augalus paskui o žieminiam lokaliai iki 300 NPK rudenines nieko ipatingo... kaip ir visi

Skutimas rabe werk (4 m) - is principo kaip lemken 9 nagai po 50 cm irgi melynas paskui lekstes maisymui i volas. tos lekstes nelaabi nes vagutes padaro kad ir kaip sureguliuoji.

KALIDOS:

6 ha buvo vasarinių kviečių derlius sudorotas gerai žemė normali vienas skutimas+sėja ž. miežių tai v. kviečių pabiros neišalo ir rudeni apie 15-30 proc miežiuose kviečių buvo.

4 ha Smėlis priešsėlis sugulusios 4t/ha avižos vienas skutimas+sėja ž. kvietrugių. Rezultatas pavasarį šiaudai sugėrė visą azotą (250 kg KAS) nes po tręšimo visas laukas vistiek buvo gelsvas. Avižų pabiras "husar" sutvarkė derlius 2007 tik 3t.

2 ha priemolis prišsėlis v. kviečiai sėja tiesiogiai į ražieną ž. kvietrugiai v. kviečių buvo gal kaip ir miežiuose bet labaratorijoje nuejo kaip kvietrugiai nes sunku ten juos atskirti iš akies (kvietrugių veislė Fidelio tai labai panašūs grūdai i kviečius) kita nauja lauko dalis į normalaus dirbimo žemę sėta derlius visur po 6 buvo.

Čia tokia tecnologija gavosi nes pernai labai neturėjom laiko su tais keliai laukais viska gerai atlikti, o kitur geri priešsėliai (pupos žirniai rapsai) tai derliai kaip ir anksčiau be jokių nesamonių

Šiemet jau 2 kartus skutimas ir kur reikėjo glifosatai tai lyg tokių dalykų kaip pernai neturėtų būti :) tik vėl su tom avižom legvesnėj žemėj...

3 ha priemolis-smėlis priešsėlis 5t/ha sugulusių avižų (šiaudų apie 5*1,4 7t/ha) skutimas sudygimas skutimas sėja rugiai iš karto neblogai atrodė, bet vėl gali būti tas pats nes avižų daug pridygę, kurios kaip iš iššalę, bet rugių tankumas ne pats geriausias ir jei vėl visą azotą pavasarį tie šiaudai tai segers tai gali irgi prasčiau būti...

Iš 400 ha javų pasėlių per pernai ir dalį šių metų tokios klaidos dar tie 8 ha rapso kur minėjau...

Iš klaidųreikia pasimokyti ir jų nekartojant tai tik į ražieną kur įmanoma o kitur kaip ir anksčiau arimas...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Nzn. Skutimas po kombaino visuomet ar arsim ar ka darysim reikalingas dėl šio punkto visi sutiks?

O toliau reiki rinktis mažiausią blogybę iš visų.... blogybės atsiranda tik vienu atvėju javai po javų , nes kai priešsėli ankštiniai aliejiniai ar grikiai ž. javam tai jokių problemų. Ž. ir v. rapsui javai kaip priešsėlis sėjant i ražieną jokio pavojaus-pabiros lengvai naikinamos ir rapsai mėgsta ta šiūkšlyną(šiaudus paviršiui) :D:D

Blogybės javų sėjos variantuose rudeni:

Suarus jei sausas ruduo gali susidaryti grumstai ir sėja žieminių sunkai pavyksta o į skusta+glifosas+skutimas rizika pabiros bet tarkim kai kurias kultūras galima atsėliuoti kvietrugis-kvietrugis rugiai-rugiai v.miežai-ž.miežiai. v.kviečiai-ž.kviečiai (šiemet dalį laukų tai ir padarėm). O jei žemė lengva ir javai po javų tai tik arimas. smėlį tik po grikių į ražieną grikius ar javus po grikių verta sėti o visa kita arti. žirnių derlių sėja i ražieną gali iki 20 proc numušti... v miežių iki 10 nes šių kultūrų silpnos šaknys. Beariminei technologijai sėjant rapsus po javų ar po rapsų ir kitų javus lygių nėra o visur kitur reikia rinktis kas yra ne taip blogai...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Nzn. Skutimas po kombaino visuomet ar arsim ar ka darysim reikalingas dėl šio punkto visi sutiks?

O toliau reiki rinktis mažiausią blogybę iš visų.... blogybės atsiranda tik vienu atvėju javai po javų , nes kai priešsėli ankštiniai aliejiniai ar grikiai ž. javam tai jokių problemų. Ž. ir v. rapsui javai kaip priešsėlis sėjant i ražieną jokio pavojaus-pabiros lengvai naikinamos ir rapsai mėgsta ta šiūkšlyną(šiaudus paviršiui) :D:D

Blogybės javų sėjos variantuose rudeni:

Suarus jei sausas ruduo gali susidaryti grumstai ir sėja žieminių sunkai pavyksta o į skusta+glifosas+skutimas rizika pabiros bet tarkim kai kurias kultūras galima atsėliuoti kvietrugis-kvietrugis rugiai-rugiai v.miežai-ž.miežiai. v.kviečiai-ž.kviečiai (šiemet dalį laukų tai ir padarėm). O jei žemė lengva ir javai po javų tai tik arimas. smėlį tik po grikių į ražieną grikius ar javus po grikių verta sėti o visa kita arti. žirnių derlių sėja i ražieną gali iki 20 proc numušti... v miežių iki 10 nes šių kultūrų silpnos šaknys. Beariminei technologijai sėjant rapsus po javų ar po rapsų ir kitų javus lygių nėra o visur kitur reikia rinktis kas yra ne taip blogai...

aciu, viskas labai gerai paaiskinai kolega :icon-wink:

isaiskinta puikiai, bet cia kolegos pauliaus technologija, gal galetu daugiau kolegu pritarti, pakoreguoti ar gal but ir ispeikti sia technologija. As ir domiuosi ir siek tiek bandau, rezultatai idomus: du laukai abu po kvieciu kvieciai, viskas vienodai atlikta (dirbimas, veisle, tresimas, purskimas). Vienam derlius 5,2, kitam 3,8. Laukai sukulturinti vienodai, nasumo balas panasus. Kur problemos?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Nzn. Skutimas po kombaino visuomet ar arsim ar ka darysim reikalingas dėl šio punkto visi sutiks?

O toliau reiki rinktis mažiausią blogybę iš visų.... blogybės atsiranda tik vienu atvėju javai po javų , nes kai priešsėli ankštiniai aliejiniai ar grikiai ž. javam tai jokių problemų. Ž. ir v. rapsui javai kaip priešsėlis sėjant i ražieną jokio pavojaus-pabiros lengvai naikinamos ir rapsai mėgsta ta šiūkšlyną(šiaudus paviršiui) :D:D

Blogybės javų sėjos variantuose rudeni:

Suarus jei sausas ruduo gali susidaryti grumstai ir sėja žieminių sunkai pavyksta o į skusta+glifosas+skutimas rizika pabiros bet tarkim kai kurias kultūras galima atsėliuoti kvietrugis-kvietrugis rugiai-rugiai v.miežai-ž.miežiai. v.kviečiai-ž.kviečiai (šiemet dalį laukų tai ir padarėm). O jei žemė lengva ir javai po javų tai tik arimas. smėlį tik po grikių į ražieną grikius ar javus po grikių verta sėti o visa kita arti. žirnių derlių sėja i ražieną gali iki 20 proc numušti... v miežių iki 10 nes šių kultūrų silpnos šaknys. Beariminei technologijai sėjant rapsus po javų ar po rapsų ir kitų javus lygių nėra o visur kitur reikia rinktis kas yra ne taip blogai...

aciu, viskas labai gerai paaiskinai kolega :icon-wink:

isaiskinta puikiai, bet cia kolegos pauliuas technologija, gal galetu daugiau kolegu pritarti, pakoreguoti ar gal but ir ispeikti sia technologija. As ir domiuosi ir siek tiek bandau, rezultatai idomus: du laukai abu po kvieciu kvieiciai, viskas vienodai atlikta (dirbimas, veisle, tresimas, purskimas). Vienam derlius 5,2, kitam 3,8. Laukai sukulturinti vienodai, nasumo balas panasus. Kur problemos?

gal dirbimo laikas?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Nzn. Skutimas po kombaino visuomet ar arsim ar ka darysim reikalingas dėl šio punkto visi sutiks?

O toliau reiki rinktis mažiausią blogybę iš visų.... blogybės atsiranda tik vienu atvėju javai po javų , nes kai priešsėli ankštiniai aliejiniai ar grikiai ž. javam tai jokių problemų. Ž. ir v. rapsui javai kaip priešsėlis sėjant i ražieną jokio pavojaus-pabiros lengvai naikinamos ir rapsai mėgsta ta šiūkšlyną(šiaudus paviršiui) :D:D

Blogybės javų sėjos variantuose rudeni:

Suarus jei sausas ruduo gali susidaryti grumstai ir sėja žieminių sunkai pavyksta o į skusta+glifosas+skutimas rizika pabiros bet tarkim kai kurias kultūras galima atsėliuoti kvietrugis-kvietrugis rugiai-rugiai v.miežai-ž.miežiai. v.kviečiai-ž.kviečiai (šiemet dalį laukų tai ir padarėm). O jei žemė lengva ir javai po javų tai tik arimas. smėlį tik po grikių į ražieną grikius ar javus po grikių verta sėti o visa kita arti. žirnių derlių sėja i ražieną gali iki 20 proc numušti... v miežių iki 10 nes šių kultūrų silpnos šaknys. Beariminei technologijai sėjant rapsus po javų ar po rapsų ir kitų javus lygių nėra o visur kitur reikia rinktis kas yra ne taip blogai...

aciu, viskas labai gerai paaiskinai kolega :icon-wink:

isaiskinta puikiai, bet cia kolegos pauliaus technologija, gal galetu daugiau kolegu pritarti, pakoreguoti ar gal but ir ispeikti sia technologija. As ir domiuosi ir siek tiek bandau, rezultatai idomus: du laukai abu po kvieciu kvieciai, viskas vienodai atlikta (dirbimas, veisle, tresimas, purskimas). Vienam derlius 5,2, kitam 3,8. Laukai sukulturinti vienodai, nasumo balas panasus. Kur problemos?

gal dirbimo laikas?

Skutimas ta pacia, seja vienos dienos skirtumas. Visa kita irgi beveik tas pats laikas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

KALUSIMAS AR Tiek priesselio tiek poselio kviečių veislės vienodos buvo? , nes veislė labai kartais daug lemia del atsitiktinai ypac vienai nepalankiu o kitai palankiu augimo salygu? Kiek vienodi dirvozemiai ne pagal balus o pagal zemes struktura smelio priemolis molis kaip geografime padetis slaitas siaurinis, ar lyguma ar dar kokiu skitumų? rukstingumas ir manau ypac svarbu gali buti kaip melioracijos sitemos ar abiejuose yra ar tik vienam kuriam, gal aukstai ar žemai gruntiniai vandenys? rukstingumai lauku? ir panasus veiksniai????? :icon-question:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

KALUSIMAS AR Tiek priesselio tiek poselio kviečių veislės vienodos buvo? , nes veislė labai kartais daug lemia del atsitiktinai ypac vienai nepalankiu o kitai palankiu augimo salygu? Kiek vienodi dirvozemiai ne pagal balus o pagal zemes struktura smelio priemolis molis kaip geografime padetis slaitas siaurinis, ar lyguma ar dar kokiu skitumų? rukstingumas ir manau ypac svarbu gali buti kaip melioracijos sitemos ar abiejuose yra ar tik vienam kuriam, gal aukstai ar žemai gruntiniai vandenys? rukstingumai lauku? ir panasus veiksniai????? :icon-question:

Rugstingumo nezinau, visa kita tas pats.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Čia dėl tų skirtingų derlių. Tai dar reiktų išsiaiškint ne vienų, bet keletos metų priešsėlius, nes iš patirties žinau, kad reikšmės derliui turi bent 3 kokius metus, ypač jei buvo rapsas, o kitam lauke gal ne. :icon-rolleyes: O gal pH. :icon-question:

Rapso nebuvo nei viename lauke gal is vis, nebent kolukio laikais. Del ph kaip ir rasiau kad nezinau.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Čia dėl tų skirtingų derlių. Tai dar reiktų išsiaiškint ne vienų, bet keletos metų priešsėlius, nes iš patirties žinau, kad reikšmės derliui turi bent 3 kokius metus, ypač jei buvo rapsas, o kitam lauke gal ne. :icon-rolleyes: O gal pH. :icon-question:

Rapso nebuvo nei viename lauke gal is vis, nebent kolukio laikais. Del ph kaip ir rasiau kad nezinau.

Šiaip pradžioj ūkinionkavimo buvo mažesni laukai, dėl sėjomainos. Išplėtus ūkį ir stambinant laukus vietoj buvusių 2-jų ar 4 laukų pasidarė vienas. Tai tie buvę laukeliai labai išsiskyrė ir derlium, ir piktžolėtumu, dirvos struktūra ir pan. Ir taip keletą metų. Jei pvz keturlaukėj sėjomainoj bus nors vienas laukas rapso, žirnių, dobilų ar pūdymo, jau gerokai skirsis nuo vien javų sėjomainos. Mokslo šulai sako, kad bendras 4 metų derlius bus didesnis 2 t. Maždaug tą patį rodo ir mano 18 metų patirtis. Tai ir šiuo atveju tas skirtumas gali būti dėl sėjomaininių dalykų-žolėtumas, ligos ir pan.
Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

turiu lauku kuriu neariau jau 4 metus, nera ne kalbos apie derliaus mazejima, apie uzmirkima taip pat, dabar nesenai bandziau pravaziuoti per ziemini rapsa seta po skutimo i zieminiu mieziu vieta, su vw golf isvaziavau be veziu, na dabar kai vel palijo nepavyktu pakartot, bet jei gera para nelytu ir vejas pauzautu tai galeciau ir pademonstruoti kaip eina golfukas.

treshti dar netreshiu bet kad galima anksciau ivaziuoti tai tikrai faktas

technologija dar ne viskas, nereikia nurashyti skutimo jei is pirmo karto nepavyko

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 1 metų...

Kagi noreciau prikelt diskusija is letargo miego. Kas naudojat gilaus purenimo purentuvus pasidalinkit patirtimi. Va idomu kurie purentuvai reiklingesni vienai ar kitai technologijai. Pabandysiu nuroditi du ju tipus, tai purenantis nuo 30cm suardantis plugo pada (agrisem, he-va , sumo ir kt.) ir tie kurie purena iki 25cm.suardantis diskiniu skutiku padaryta pada(simba ST nagai, SL, wederstad top doun, ir kt.). Diskutuojam be zodzio plugas :icon-wink:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...