Jump to content

Česnaku auginimas


alvydass

Recommended Posts

Algi, papraščiausiai turiu nemažai karbamido namuose, o česnakus aš tręščiau ištirpinęs karbamidą vandenyje, galbūt taip įsisavins greičiau.

Jei turit mintį ištirpintu karnamidu purksti per lapus tada gaerai, nes per lapus karbamida labai gerai isisavina, o jei ištirpintu laistyti tai nieko gero,. Nes karbamide azotas yra tokioje formoje, kad yra nerieinamas augalams, jis patekes į žeme turi chemiškai pakeisti forma, o tai užtrunka nuo 4iki 6 savaičių. Todėl jis yra beriamas į žemę idirbinėjant, kad paskui pasėjus augalą, kol augalas sudygsta ir išleidžia tvirtesnes šaknis, kad karbamidas spetu pakeisti forma ir butu augalui prieinamas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Jums reikėtų patręšti per lapus skystom trąšom su mikroelementais, nes dėl kai kurių mikroelementų trūkumo gali nepasisavinti azoto,o dar žemė priesmėlis ir gal mėšlo nedavėt, o jei ir davėt tokia žemė jį greit suėda.

 

 

Kai tik oras leis butinai tai padarysiu, nes dabar labai šlapia.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Mes vis dar svarstymuose. Turim dar kokį mėnesiuką pagalvot, o tada pastoges turbūt statysim. Aišku reikia ir patalpą pasiruošti, jei orai būtų nedėkingi. Nelabai aš įsivaizduoju kaip tas kiekis turėtų atrodyti. Pamatysim. 

 

 

kiek teko skaityneti literatura tai, 1m3 cesnaku be lapu ir saknu - +/- 500 kg. bet cia jau labai apytiksliai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveiki visi. Nera oru normaliu gamtoje.Ir cesnakai stresuoja ir kiti paseliai....   Atiduodu jusu teismui savo eksperimentus su siaudais,komentuokit ,peikit, girkit....

Gražiai atrodo, labai gražiai, bet kiek darbelio įdėta ir su meile darbui padaryta :eusa-clap: .

 

Jei turit mintį ištirpintu karnamidu purksti per lapus tada gaerai, nes per lapus karbamida labai gerai isisavina, o jei ištirpintu laistyti tai nieko gero,. Nes karbamide azotas yra tokioje formoje, kad yra nerieinamas augalams, jis patekes į žeme turi chemiškai pakeisti forma, o tai užtrunka nuo 4iki 6 savaičių. Todėl jis yra beriamas į žemę idirbinėjant, kad paskui pasėjus augalą, kol augalas sudygsta ir išleidžia tvirtesnes šaknis, kad karbamidas spetu pakeisti forma ir butu augalui prieinamas.

Aš niekaip nesuprantu to, kad karbamidas pradeda veikti tik po 4-6 savaičių.Visaip esam darę  ir į žemę terpę ir purškę ištirpintu ir šiaip barstę, ir grūdinėm ir daržovėm naudojom.Mums tuoj būna efektas.Į žemę kai terpi sėjant tai ir neina efekto iškart  pajust, nes dar augalai nėra sudygę.Aš ne agronomė, bet daug ką savo kailiu išbandžius.

 

Naudingai čia parašėt, kad ir apytiksliai, bet bent jau kažkiek įsivaizduosiu. 

Česnakų negalima storai supylus laikyt, turi prasivėdinti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/cesnakai-jautrus-ir-paslaptingi-bet-ne-nuostolingi.d?id=43140345

 

Čia radau, kad geriasia džiovint pakabinus, o ne paskleidus. Kaip darote jūs?

Nedaug as auginu,tai butent taip ir dziovinu :) Siemet truputi daugiau sodines esu ir siauresnemis vagelemis(40 cm),perziemojo geriau,bet del salto oro kol kas nelabai nori augti.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

 

 

Aš niekaip nesuprantu to, kad karbamidas pradeda veikti tik po 4-6 savaičių.Visaip esam darę  ir į žemę terpę ir purškę ištirpintu ir šiaip barstę, ir grūdinėm ir daržovėm naudojom.Mums tuoj būna efektas.Į žemę kai terpi sėjant tai ir neina efekto iškart  pajust, nes dar augalai nėra sudygę.Aš ne agronomė, bet daug ką savo kailiu išbandžius.

 

 

Azoto trąšų ypatumai

Su azotu yra šiek tiek kebliau. Lietuvoje prekiaujama azoto trąšomis, kurios turi tris azoto formas: tai amidinė NH2, amonio NH4 ir nitrato NO3 formos. Augalai per lapus gerai įsavina tik NH2 formą, o per šaknis gali įsavinti tik NH4 ir NO3 formas. Tačiau NH4 forma patekusi į dirvą nejuda, todėl augalai ją įsisavina tik tada, kai šaknys įauga į šios medžiagos buvimo vietą. Tai reiškia, kad augalai vegetacijos pradžioje NH4 formos azotą įsisavina labai menkai ir šiek tiek daugiau įsisavinti pradeda tik antroje vegetacijos pusėje, kai jau būna išsivysčiusi šaknų sistema.

Pagrindinis azotas augalams yra nitratinės NO3 formos. Į dirvą įterptos NH2 ir NH4 azoto formos augalams tampa prieinamos tik tuomet, kai pavirsta nitratine NO3 forma. Šis procesas, tiesiogiai priklausantis nuo dirvos temperatūros, vyksta tokiu greičiu.

Bėda, jei peržiemojusius žiemkenčius pavasarį pirmąjį kartą tręšėte azoto trąšomis, kuriose nėra nitratinio NO3 azoto. Išbertos trąšos gulės dirvoje 4–6 savaites, kol augalai galės jas paimti. Tai reikštų, kad žiemkenčiai lieka be pirmojo ankstyvojo tręšimo!

Kita problema yra ta, kad augalams prieinama nitratinė NO3 azoto forma yra labai judri. Gilyn į dirvą (pajuda 30 cm) nitratai nusiplauna, kai molinguose dirvožemiuose iškrenta 100 mm kritulių, priemoliuose – 60 mm, smėliuose – 30 mm. Vadinasi, norint augalus gerai aprūpinti azotu, reikia atsižvelgti į kritulių kiekį (nuo to priklauso nitratų išsiplovimas) ir dirvos temperatūrą (nuo to priklauso nitratų atsiradimas iš kitų azoto formų ir kokį jų kiekį augalai sunaudoja).

 

bendrojo karbamidinio azoto (N-NH2) kiekis ne mažesnis kaip 46,5%.

 

http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=905&z=42

 

Aš taip pat ne agronomas :eusa-snooty: , tik bandau remtis literatūra

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Azoto trąšų ypatumai

Su azotu yra šiek tiek kebliau. Lietuvoje prekiaujama azoto trąšomis, kurios turi tris azoto formas: tai amidinė NH2, amonio NH4 ir nitrato NO3 formos. Augalai per lapus gerai įsavina tik NH2 formą, o per šaknis gali įsavinti tik NH4 ir NO3 formas. Tačiau NH4 forma patekusi į dirvą nejuda, todėl augalai ją įsisavina tik tada, kai šaknys įauga į šios medžiagos buvimo vietą. Tai reiškia, kad augalai vegetacijos pradžioje NH4 formos azotą įsisavina labai menkai ir šiek tiek daugiau įsisavinti pradeda tik antroje vegetacijos pusėje, kai jau būna išsivysčiusi šaknų sistema.

Pagrindinis azotas augalams yra nitratinės NO3 formos. Į dirvą įterptos NH2 ir NH4 azoto formos augalams tampa prieinamos tik tuomet, kai pavirsta nitratine NO3 forma. Šis procesas, tiesiogiai priklausantis nuo dirvos temperatūros, vyksta tokiu greičiu.

Bėda, jei peržiemojusius žiemkenčius pavasarį pirmąjį kartą tręšėte azoto trąšomis, kuriose nėra nitratinio NO3 azoto. Išbertos trąšos gulės dirvoje 4–6 savaites, kol augalai galės jas paimti. Tai reikštų, kad žiemkenčiai lieka be pirmojo ankstyvojo tręšimo!

Kita problema yra ta, kad augalams prieinama nitratinė NO3 azoto forma yra labai judri. Gilyn į dirvą (pajuda 30 cm) nitratai nusiplauna, kai molinguose dirvožemiuose iškrenta 100 mm kritulių, priemoliuose – 60 mm, smėliuose – 30 mm. Vadinasi, norint augalus gerai aprūpinti azotu, reikia atsižvelgti į kritulių kiekį (nuo to priklauso nitratų išsiplovimas) ir dirvos temperatūrą (nuo to priklauso nitratų atsiradimas iš kitų azoto formų ir kokį jų kiekį augalai sunaudoja).

 

bendrojo karbamidinio azoto (N-NH2) kiekis ne mažesnis kaip 46,5%.

 

http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=905&z=42

 

Aš taip pat ne agronomas :eusa-snooty: , tik bandau remtis literatūra

As irgi ne agronomas,bet tresiant per lapus gal geriau tresti ne karbamidu,o tirpiomis Kemira Ferticare trasomis NPK 14-11-25+mikro(yra ir kitokios sudeties) http://www.balticagro.lt/index.dsp?page=2677  bus didesne nauda,nes gaus visas medziagas kuriu augalui reikia,ne vien azota.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...