Sveiki, kalbant apie kombaino žemėlapių naudą, pirmiausiai reiktų išskirti pačio ūkio technologinį lygį ir kokios kokybės yra formuojami derlingumo žemėlapiai.
Pirmiausiai išskirčiau tai ar ūkis yra pakankamai modernus kad galėtų pritaikyti tam tikrus sprendimus, pagal derlingumo žemėlapių analizes.
Antra ar yra žmogus kuris gali giliai analizuoti gautus duomenis lauko lygyje ir rasti priežastingumą dėl ko gautas vienoks ar kitoks rezultatas. Čia jau reikėtų analitinių sugebėjimų.
Trečia kokia duomenų kokybė, kaip pvz Claas duomenys yra per daug netikslūs kad būtų galima daryti tikslesnias išvadas. Aš šiuo metu nežinau ar Claas patobulino svėrimo metodiką, bet iki 2015 metų gamykla traktuoja iki 20 proc. pak
Pernai analizavome John deere S klasės kombainų duomenis. Kokybė jau buvo priimtina, ir paklaidos minimalios.
Pagrinde kombainų duomenis būtų galima naudoti esperimentų metu kada yra sėjama sėkla kintama norma, ir norima pasižiūrėti ar lauko derlingumas nepriklausomai nuo dirvožemio yra išsilyginęs.
Kitu atvėju turint ūkio valdymo sistemą galima pagal derlingumo žemėlapį ir gautą derlių tam tikrose vietose perskaičiuoti maisto medžiagų poreikį ir suformuoti tęšimo kintama norma planą pagal išneštų maisto medžiagų balansą laukui.
Problema kad visi šie žemėlapiai yra kombainų atstovų sistemose kurios dar kainuoja papildomai. Tada iškyla klausimas ar tikrai pavyks suformuoti tam tikras išvadas pagal kurias priimti sprendimai leis uždirbti daugiau.
Aš kaip technologijų pionierius manau kad būtų galima pradėti nuo kitų sprendimų ūkiui kurie padės ūkininkui sugeneruoti geresnį rezultatą ir palaipsniui turint pamatus pereiti prie tokių sprendimų analizavimo kaip derlingumo žemėlapis.
Patarčiau labai nesiskubint su trašų pirkimais, dujos šiuo metu ~35% vidutiniškai pigesnės nei pernai, karbamidas biržoje irgi slenka žemyn ir bent jau iš techninės pusės"grafikas" užsakinėja paskutines mišias. Tačiau visada naudokitės savo galva.
Tai tiesiog šiokia tokia informacija kuri gali būti kažkam naudinga, o ne rašinėlis norintis surinkti piktus komentarus
Horsch Avatar – šiuolaikiniams augalininkystės sprendimams
Žemės ūkio technologijos sukurtos remiantis tyrimų rezultatais, gali žemės ūkį iš tradicinio sektoriaus paversti aukštų technologijų sektoriumi. Esminiams pokyčiams reikalingos trys dedamosios: 1. Mokslo ir mokymo įstaigų gebėjimas kurti naujas technologijas ir perteikti žinias; 2. Verslo įmonių gebėjimas parduoti naujas technologijas; 3. Ūkininkų gebėjimas įsavinti naujas žinias ir efektyviai panaudoti įsigytus resursus. Išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad išgyvena ūkiai galintys sumažinti gamybos išlaidas ir padidinti darbo efektyvumą. Išsivysčiusių šalių žemdirbiai daug dėmesio pastaruoju metu skiria dirvožemio ir vandens išsaugojimui. Kokius sprendinius reikėtų priimti mūsų šalies žemdirbiams?
Pastaruoju metu didėja žemdirbių susidomėjimas augalininkystės technologijomis be žemės dirbimo (No-till). Kartais žemdirbiai nuogąstauja, kad bandė šią technologiją, bet kažkas nepasisekė ir grįžta prie dirvožemį alinančių technologijų. Didžiausia problema, kad inovatyvi technologija pradedama taikyti neturint teorinio pasirengimo ir praktinės patirties, dėl nežinojimo padaromos klaidos gali sumažinti technologijos efektyvumą. Pirmiausiai reikia suprasti kas yra tiesioginė sėja, kaip teisingai ją suprasti ir pritaikyti, nes nuo to priklauso tolimesni jos diegimo rezultatai. Daugelis pagalvoja, kad tai žemės dirbimo būdas ir pakanka tik ūkyje taikomoje technologijoje atsisakyti žemės dirbimo, ir bus gaunamas norimas rezultatas. Net bandymuose dažnai daroma klaida: laukas dalijamas į tris dalis, viena dalis suariama, kita – supurenama kultivatoriumi, o trečioje nieko nedaroma. Parenkami tie patys augalai ir sėjama su paprasta sėjamąja nepritaikyta tiesioginei sėjai. Rezultatas dažnai būna toks: lauko dalis be žemės dirbimo apauga piktžolėmis, gaunamas mažesnis derlingumas. Tada daromos mokslinės išvados apie tiesioginės sėjos netikslingumą. Tačiau tiesioginės sėjos lauko dalį dažniausiai būtų galima įvardinti – užleistu lauku, nes jis neturėjo nieko bendro su šia technologija. Bandant kartoti „tiesioginę“ sėją sekančiais metais, lauke dažniausiai išplinta daugiametės piktžolės. Kai kas dar šią technologiją vadina nuline, t.y. gauti derlių nieko nedarant, tačiau nulį galima dauginti iš bet ko, vis vien gausim nulį. Ir vieni, ir antri visiškai nesupranta kas yra No-till technologija. Ruošiantis diegti pažangią technologiją, reikia turėti pradinį supratimą apie pagrindinius reikalavimus bei svarbiausias taisykles.
Ilgus metus naudojantys šią technologiją sako, kad be sėjamųjų diskiniais ar inkariniais noragėliais sėjančių į siaurą nedirbtos žemės griovelį, taikoma technologija yra optimalus sprendimas sėjant su lokaliu trąšų įterpimu į nedirbamą žemę. Suprantama bus reikalinga ir augalų apsaugos sistema ir kitos technologinės detalės (veislių parinkimas, sėjos laikas, sėjos gylis, sėklų norma), tačiau daug kas keičiasi, ūkininkai gali daugiau dėmesio skirti dirvožemio gerinimo technologijoms. Vienas iš veiksnių trukdančių diegti pažangias technologijas, dažnai įvardijamas sėjomainos nesilaikymas. Išsprendus sėjomainos problemas, atsirastų žemdirbystės be žemės dirbimo filosofija.
Atsisakius žemės dirbimo galima lengviau kontroliuoti drėgmę dirvožemyje lyginant su tradicine technologija. Kai kurie ūkininkai padaro klaidą, galvodami, kad pereinant prie tiesioginės sėjos kelis metus reikia naudoti minimalų žemės dirbimą ir išlyginti laukus. Įsigyja sunkias lėkštes ir galingą sunkų traktorių. Kelis kartus dirbant su sunkiomis lėkštėmis, ypač fiziškai nesubrendusią žemę, suformuojamas padas, niekuo nenusileidžiantis arimo padui. Perėjus prie tiesioginės sėjos, suformuotas padas blokuoja dirvožemio dujų ir vandens judėjimą, dėl to dažniausiai negaunamas norimas rezultatas. Žinoma nesigilinama į problemos esmę, o nuostoliai nurašomi tiesioginės sėjos technologijai, nors dirvožemio sutankinimui ji jokios įtakos neturi. Ūkininkų patirtis rodo, kad sutankintą dirvožemį galima atgaivinti sėjant augalus su skirtingomis šaknimis, tačiau rezultatų reikia laukti ilgiau. Geriau būtų dirvožemio nesutankinti, bet jei jau taip atsitiko, tai reikia įsitikinti, kokiame gylyje yra arimo padas ir kultivatoriumi Horsch Tiger jį suardyti, svarbu, kad kultivatorius paliks išlygintą lauką ir nereikės papildomos įrangos lyginimui. Įdiegus neariminę technologiją, arimo padas daugiau nesusidaro, ūkininkai sako, kad praėjus 5 – 6 metams dirvožemio kietis neviršija optimalios ribos. Ūkininkas iš Latvijos sakė, kad jau 11 metų dirvožemio kietis ir tankis jo laukuose – optimalūs.
Taip pat sutinkama nuomonė, kad sėjant tiesiogiai, dirvą galima metus arba du nedirbti, po to dirbti arba ilgą laiką nedirbti ir „esant reikalui“ dirbti, kad būtų galima „įvesti tvarką“ lauke. Pietinėse šalyse galima rasti ūkių, kuriuose prieš kukurūzų sėją aria, saulėgrąžoms giliai purena neverstuviniais padargais, o kviečius po šių priešsėlių sėja tiesiogiai. Tokia technologija priimtina, bet ji neturi nieko bendro su tiesiogine sėja, tai sėja į neparuoštą dirvą. Sėjant pavyzdžiui su Horsch Avatar jokio žemės dirbimo nereikia, nes nedirbamoje žemėje formuojasi optimalus dirvožemio tankis ir struktūra gebanti sugerti bet kokį kritulių kiekį, labai svarbu, kad šiuo atveju vanduo nenuteka dirvos paviršiumi.
Dar viena pasitaikanti klaida – manoma, kad galima atsisakyti trąšų ir jų sąskaita pataupyti. Bent jau pirmus tris metus nerekomenduojama to daryti, nes augalinės liekanos mineralizuojasi lėtai ir augalai negaus reikiamo kiekio maisto medžiagų. Galima trąšų normas mažinti tuo atveju, jei naudojami biologiniai preparatai. Nuėmus derlių ant augalinių liekanų išpurškiami liekanų destruktoriai derinyje su huminėmis rūgštimis ir bakteriniais preparatais. Ūkininkų patirtis rodo, kad tokiais atvejais galima mažinti NPK trąšų normą sėjos metu iki 100 kg/ha, tuo labiau, kad lokaliai įterptos trąšos veikia daug efektyviau nei išbertos pakrikai. Taupyti trąšų bei dirvožemio gerintojų sąskaita tikrai neverta, nes pakankamai sutaupoma degalų (daugeliui pakanka 5,0 l/ha dyzelino) ir darbo laiko sąskaita.
Su Horsch Avatar galima gerinti dirvožemį visapusiškai. Nuėmus derlių, nieko nelaukiant pasėti posėlinius augalus. Pasėjus su Horsch Avatar posėlinių augalų sėklos greitai sudygsta ir augalai spėja suformuoti gausią antžeminę masę. Sėjant posėlinius augalus yra viena svarbi taisyklė – pasėti derliaus nuėmimo dieną. Posėliniai augalai neleidžia augti piktžolėms ir po kelių metų tokio darbo, dažniausiai neprireikia glifosatų.
Labai pažangi technologija kaupiant augalines liekanas ir saugant dirvožemį nuo erozijos – miglinių javų derliaus nuėmimas kombainu su pjaunamąja – šukuotuve. Privalumas – augalinės liekanos lauke pasisikirsto labai tolygiai, nuimant derlių tradiciniu būdu, mažiausias kombaino stabtelėjimas formuoja šiaudų krūveles, į kurias net pačios geriausios sėjamosios negali tinkamai įterpti sėklų. „Nušukuotos“ ražienos apipurškiamos destruktoriais, huminių rūgščių ir bakteriniais preparatais ir sėjami rapsai, geriausiai tai atlikti su Horsch Avatar. Augalai sudygsta labai greitai, nes likę stati stiebai saugo dirvos paviršių nuo saulės, neišgaruoja drėgmė, net sausringą rudenį vidutiniškai hektare buvo 170 m3 daugiau produktyvios drėgmės. Žiemą likę stiebai sulaiko sniegą, stebėtame lauke sniego danga buvo 2 kartus storesnė lyginant su 6 cm ražiena.
Apžvelgus tiesioginės sėjos reikalavimus, technologijos sėkmė priklauso nuo sėjamosios. Ūkininkai mėgsta, kad sėjamoji greitai riedėtų per lauką ir užtikrintų didelį darbo našumą. Tačiau sėjamoji nepritaikyta važinėjimui, šiam tikslui geriau tiktų volas, sėjamoji turi kokybiškai pasėti. Sėjamosios darbinės dalys turi išpurenti juostą į kurią reikiamu gyliu „gulasi“ sėklos ir trąšos, bei tinkamai užžerti, ir prispausti sėklas. Be abejo reikia parinkti tinkamos galios traktorius, nes lauke atliekamas svarbus darbas, o ne rengiamos lenktynės. Sėjos metu nereikalingas greitis, nes darbo našumas ne didėja, o atvirkščiai – mažėja, dėl nekokybiškos sėjos mažėja lauko augalų derlingumas ir savaime suprantama ekonominis augalininkystės efektyvumas, manome, kad tai labai svarbus darbo efektyvumo rodiklis. Neatsitiktinai kelis kartus minėjome Horsch Avatar. Tai – geriausiai šiuos rodiklius atitinkanti sėjamoji. Horsch Avatar sėklas įterpia reikiamu gyliu, labai tiksliai sureguliuojama sėklų norma, sėklos sėjos metu prispaudžiamos prie padaryto griovelio dugno, labai svarbu, kad sėjamoji nepažeidžia viršutinio dirvožemio sluoksnio.
UAB „Audrokesta“ informacija
Matai kaip. O juk prieš pusmeti reke seime, kad žemės ūkis neatneša daug pridėtinės vertės valstybei.....
Pridurku kompanija susirinke vilniu šneka jau pasauliniu mastu, kad ruoškitės krizei, o tie pridurkai dar didesnius mokesčius krauna ant mūsų pečių kiek ilgai dar lietuvis temps su jų nesamonėm.... Visgi ne i tema čia pavarėm.
Šiandien po pietų pradėjom trešti penkioliktuku, rytoj iki piet turėtume visus patrešt. Žemė dregna, bet trešti galima, juolab kad praneša beveik visa savaite lietu. Sausiau greitu metu nebus. Veiksmas Šakių lygumose.
Aivaras26 got a reaction from Gnytasis in Grūdų kainos?
Aivaras26 got a reaction from Sarunce1 in Grūdų kainos?
Aivaras26 got a reaction from axe in Grūdų kainos?
Aivaras26 got a reaction from Witalikas in Kada zadat pradet tresti zieminius kviecius azotinem trasom?
Aivaras26 got a reaction from edviuks in Skutikas: Strėlinis-noraginis, ar Diskinis .