Smidre

Dėl skonio yra toks niuansas, kad tik pamėlynavusios šilauogės ne visos būna saldžios, bet jei leisti joms pakabėti ant šakų ir panokti, tai visos tampa skanios. Bet daugelis nuvalgo šilauoges iškart tik pamėlynavusias, dar "pusžales" ir būna patenkinti, nors gal net niekada neragavo pilno skanumo uogų.
Jei rinktis tik pagal skanumą, tai praktiškai beveik neįmanoma nepataikyti, visos jos skanios, ypač jei duoti panokti kaip minėjau.
Jei rinktis ne tik pagal skanumą, tai galiu paminėti kelias veisles:
1) Reka - derlingas gražus aukštas krūmas, uogos vidutinio dydžio, bet saldžios skanios, derėti ima labai anksti, krūmas viskam atsparus. Rekų didžiausias trūkumas, kad jos linkusios persikrauti derliumi ir jei jų neapgenėti, tai tada labai nusmulkėja uogos. Man jų uogos skanios ir labai gražus pats krūmas, va dabar vaikštau ir grožiuosi jų rausvomis šakomis su dideliais žiediniais pumpurais, man jų krūmai labai gražūs per visus sezonus,
2) Toro - uogos didelės ir pritraukia visų dėmesį. Man jų krūmai sunkiai auga į aukštį, vis leidžia šakas horizontaliai, bet su laiku vis tiek suformuosiu normalius krūmus.
3) Bluecrop - klasikinė veislė, uogos skanios.
4) Darrow - vėlyva veislė, galima valgyti visą rugsėjį normaliais metais, o šaltesniais net ne visos uogos prinoks. Jų kekės kažkiek primena vynuogių kekes, labai derlinga veislė. Tik pamėlynavusios jos būna nesaldžios, bet pakabėjusios tampa bene skaniausiomis.
5) Ką čia dar parekomenduoti? Sierra, Patriot, Duke, Draper, Hanah's Choice. Visos geros.

Šilauogės yra labai geras pasirinkimas, nes jos viskam atsparios ir kasmet stabiliai duoda didelius derlius. Be to, jų uogos skanios, sveikos ir lengvai ilgai saugomos šviežios. O dar koks augalų gražumas.  
Nuomonių visada yra visokių, todėl galvok kritiškai, visas nuomones analizuok ir daryk savo išvadas.
Daug straipsnių spaudoje, tinklapiuose ir visokiuose Senukuose dabar yra labai paviršutiniški - kažkas kažką surado, nukopijavo ar išvertė iš kitos kalbos ir nesigaudydami ar nesigilindami publikuoja. Yra daug netiesos, kurią perpublikuoja po tūkstantį kartų ir galų gale daugelis ima ja tikėti. Kodėl? Nes tai tūkstantį kartų parašyta. O kodėl taip parašyta? Niekas nežino ir niekada net nepagalvoja.
Jei manęs paklaustų, kuo pasižymi šilauogės, tai atsakyčiau, kad joms reikia rūgštaus substrato ir kad substratas būtų purus bei jame būtų daug oro. Taip, joms reikia oro, o ne vandens.
Kodėl galėtų šilauogėms reikti daug vandens? Jos vandenyje auga? Ne. Jos vandenį sugeria ir sukaupia kaip medžiai-buteliai? Ne. Jų lapeliai labai ploni ir išgarina daug vandens? Ne, netgi atvirkščiai - jų lapeliai stori, su oda ir turi savybę uždaryti žioteles ir sumažinti vandens garinimą. Iš esmės šilauogės tokios pačios kaip kiti mūsų sodo augalai ir poreikiu vandeniui neišsiskiria. Tai iš kur kilo mitas, kad joms reikia daug vandens? Manau, tai susiję su tuo, kad jas reikia sodinti į durpes ir jei durpės niekuo neuždengtos, tai jos greitai išdžiūna saulėje, o po to ir sodinukas gali nudžiūti. Ar šiuo atveju sodinukas nudžius dėl to, kad jam reikia daug vandens? Ne, jis nudžius dėl to, kad durpės saulėje greitai išdžiūsta.  Todėl sakau, kad šilauogių poreikis vandeniui yra niekuo neypatingas, bet jas visada reikia mulčiuoti. Pasodinus naujus sodinukus, jų šaknys mažos, jos gali paimti vandenį tik iš mažo sluoksnio, todėl jas reikia dažniau palaistyti, kad nenudžiūtų. Bet lygiai tas pats su braškių, aviečių ir kitais sodinukais. O vyresnės šilauogės išaugina dideles šaknis (pažiūrėk mano persodinamos šilauogės foto) ir dar mikorizės pagalba gauna vandenį iš didelių substrato sluoksnių, todėl jos daug atsparesnės.
Ką tau daryti, jei kartais vasarą gali nebūti po kelias savaites per sausrą ir per karščius? Pirma, drąsiai sodink šilauoges. Antra, jas būtinai iškart apmulčiuok ne plonesniu nei 5 cm sluoksniu. Trečia, sodink ne ant kaupo, o negilioje plačioje duobutėje, į kurią galėsi supilti kibirą vandens.
P.S.: Ketvirta, sodink ne 1-2 metų, o kuo didesnius sodinukus, kad greitai gautum gerą derlių. Penkta, sodink derlingas aukštaūges veisles didelėmis uogomis. Šešta, numatyk vietos, kur dar sodinsi šilauogių, kai geri rezultatai nudžiugins. Septinta, planuok įsigyti šaldiklį šilauogių šaldymui žiemai. 

Tai kad 95% krapų plotų dar visai neseniai buvo tik išmokoms pasiimti, pernai moliūgai buvo "on fire", tai toks ir know how. 

Atsisėdi nuogų užpakaliu ant žemės,jei nešalta- gali sodinti.
Prieš spragšius -kultivatorius ir būrys talkininkų-varnenu ir varnų. Šiaip  tai ateičiai išsinaikinti varputi ir šabakstynus palaukėse

Bulve įmesta į šaltą žemę vistiek nedygs. Velyvas bulves +-sodina  geguzes pradzioj. 

koki 3 ha sltnamiu ,itariu didelis ir dar buoze liaudis vadintu .  

kiek žinau vakar ŽŪM vyko posėdis, kuriame nutarta skirti papildomai lėšų ir finansuoti visas 60 balų rinkusias paraiškas, nes lig šiol ne visoms užteko.
Kas svarbiausia, tai ši paramos priemonė parama smulkiems ūkiams, sumušė visus rekordus, paraiškų pateiktą virš 160 %, o piinigų skirta trupiniai. Va taip gyvename ŽŪM šiais metais jau du kartus rems stambius ūkius ir jiems skirs milžiniškas sumas, o va smulkiems ūkias keli milijonai skiriami, nors populiarumas rodo jog labiau remti reikia smulkius ūkius. Prisiminkit pernai smulkiems ūkiams jokių paramų išvis nebuvo, smulkūs tyli, tad jie visas lėšas stambiems ūkiams remti nukreipia, nes jokios priešpriešos nejaučia iš smulkiųjų..

Cia juk ne tvartas, tad gali ir mandagiau. Klausimas: ar toj savo metodikoj skaitei apie terminą "butelio kakliukas"? Jei ne, tai pasiskaityk ir galbūt rasi/išmastysi atsakymą, kodėl grūdininkams reikalingi keli traktoriai net ir tuo atveju jei per metus jie įsuka mažai valandų.
PAPILDAU: a bottleneck is a phenomenon by which the performance or capacity of an entire system is severely limited by a single component

Matavo tas kuris toliau makles daro. Pazeista ne tik plotas, bet ir abrisas, konkreciai nupjautas lauko galas, net pagal vietos unikumus - seni medziai ir t.t. Man tas ha kaip ir dideles skriaudos nepadarys, bet sistemini broka reikia kazkada taisyti. Nes brokas istatyme leidzia ir toliau elgtis nesaziningai.

Ne, tam ir citavau - tikrino tik kartą dėl pranešimo.
Vat blogai kai visi žiūri tik savo rūpestį. Juk jei leisite girtam vairuoti - galite patys pakliūti po girtuoklio ratais, jei leisite valdžiai būti korumpuotai, vogti - patys kentėsite dėl neveikiančių institucijų, kitų garantijų. Baimė rūpintis valstybės valdymų ir bendruomenės gerove bei lygiomis galimybėmis ir yra sovietinis palikimas. 

Čia daugumos siūlymai įdomūs, gal ir teisingi būtų, bet jie kertasi su ES žemės ūkio rėmimo politika. Gamybos skatinimas ( kas daugumos pasiūlymuose figūruoja) yra draudžiamas pagal PPO nuostatas. Tiesioginės išmokos mokamos už naudmenų geros agrarinės būklės palaikyma, susietoji parama už esamo gamybos lygio palaikyma ( išmokos už mėsinius galvijus, kas beje ES jau pradeda kliūti, nes jų sparčiai daugėja, reiškia skatinama gamyba). Jei šį faktorių ( gamybos neskatinimą) gerai įsisamonintume ir perprastume, tada jį galima apauginti visokiomis taisyklėmis ir schemomis, kad išmokas bent jau didžiąja dalimi gautų realiai ūkininkaujantys, kitiems tai paprasčiausia neapsimokėtų. Manau šis  ŽŪM žingsnis yra neblogas, greit pamatysim ar jis pasiteisins. 
Jei važiuoji chalymint sofinikui paskaičiuok PVM išrašyk sąskaitą, ir visiems nuo to bus tik geriau, visi liks patenkinti

Galvoju tai ne del ismoku, o del supaprastintu leidimu statyboms???

na štai ir užkandau. Ačiū Dievui ir palankioms aplinkybėms, kad galiu šiuo malonumu mėgautis.
Apie ką aš norėjau parašyti? Na tarkim, kad ir apie tai:
Gerą dešimtmetį skaitau forumą. Stebiu ūkininkų ir ūkių evoliucijos raidą. Kreivė kaip kilo aukštyn, taip kyla ir šiandien.
Žvelgdamas į save, kolegas ir Lietuvos ūkio raidos istoriją nuo baudžiavos pabaigos laikų. T.y. 1863m. Ūkininkai dabar išgyvena švytintį aukso amžių. Tad su tuo reiškiniu visus jus nuoširdžiai ir sveikinu.
Bet per tą, dešimtmetį forumo skaitymo laikotarpį, niekada nepreskaičiau nieko panašaus į tai, kad bent vienas prakutęs šimtininkas, pustūkstantiniokas, ar koks multitūkstantinis ūkininkas imtų ir parašytų:
- Vyrai, man jau gana žemių. Dabar statysiu, o pastatęs išlaikysiu našlaičių vaikų namus!!! Na kad mažieji bėduliai ramybės ir šilumos ant tvarto ar šulinio dugne neieškotų.
Na lenkiu prie to, ką darė ponai Plechavičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Giedraičiai. Jie statė bažnyčias, išlaikė vienuolynus ( vienuolynai tuo metu buvo stiprūs švietimo sistemos plėtotojai ) bet mūsų laikais užtektų ir namelių vaikučiams, kurie augtų darnoje su gamta ir dvasioje su meile žemei ir darbui.
Tai klausiu dar kartą, nuo kelinto HA pasidaro gana? Nuo kada galima pradėti statyti vaikų namus?
O dabar apie ekonomiką ir kas, kur, kada ir ką sumažins.
Kaip žinia, rimtesni ir praktiškesni stipresnių vakarų šalių ekonomikos tyrinėjimai atsiskleidė ne bet kada o tamsiuosiuose vidurmažiuose. Pirmieji buvo fiziokratai o vėliau prisijungė ir juos kritikavo merkantilistai.
Gal ne visiems įdomu kaip jie atsirado, bet turi būti įdomu ir ateičiai naudinga žinoti, ką teigė tiek vieni ir kiti.
Tai va, niekas nežino kodėl, net ir savo prigimtimi nelabai artimam ekonomikai, šovė tokia mintis prancūzui - Pjierui Samueliui Diupontui. Nuo jo ir kilo fiziokratų judėjimas. Tai va, p. Pjieras sumąstė, kad visa valstybės ūkio ašis sukasi apie žemės ūkį ir apie apie Dievo valią! ( juk viduramžiai ) 
Jis teigė, kad ūkininkas iš žemės paima "pradą" kuri naudoja tolimesnė ekonomika ( perdirbėjai ir paskutinė grandis - vrtotojai ) ir ciklu apsisukusi žū produkcija grįžta atgal pas ūkininką su pinigine verte. Todėl reikia remti valstybiniu mąstu žemės ūkio veiklą ir jos privačią nuosavybę. Nes tai turtina valstybę.
Nieko stipraus jis daugiau ekonomikos mokslui nepateikė, bet baudžiavai ir vergovei tai buvo vilties spindulys. Bet jis suformulavo pakankamai aiškią tvarką ir dėsningumų raidą. Atskyrė privatinę nuosavybę kaip prioritetinį įrankį.
Diuponto mintis gyva ir šiais laikais. Visų šalių ekonomikos tą pateisina ir taiko. Remia subsidijomis savo žemės ūkį. Niekas nuo viduramžių nepakito. Žemės ūkis tapo yra ir bus šalies ekonominio vystymosi atskaitos taškas. Savo žemės ūkio rėmimo panaikinimas ekonomikoje reiškia - svetimos ekonomikos ir jos žemės ūkio rėmimą.
Tą suvokė merkantilistai. A. Smitas. Jis kritikavo nemažai Diupontą. Tai buvo priešinga filosofija fiziokratams. Bet Smitas akcentavo prioritetą žemės ūkiui bei rėmė eksporto augimą o importą vertino kaip neigiamybę.
Vėlesniu laikotarpiu ekonomikos mokslas stiprėjo ir plėtėsi savo apimtimi. Bet jo paraštėse ir pasąmonėje šių dviejų judėjimų dvasia liko.
Todėl, kiekvienas turite teisę su nuosavybe elgtis kaip tinkamas, bent jau kol kas.
O išmokos dingti negali. Jos gali transformuotis, teleportuotis ar paprasčiausiai kisti į kitą formą. Bet jos išliks. Be jų niekaip.
( pamenate, kaip SSSR nurašinėdavo penkmečio pabaigoje skolas šalies ūkiui. tai buvo ne kas kitą o tam tikros formos ūkio subsidija )
Linkiu sau ir jums, tegu purto krizės, sproginėja ekonomikos burbulai, ( bet tik ne parako ar urano užtaisai ) mes darbo turėsime visada, nes streso metu žmogus valgo daugiau
 

tavo poziuris iš vadovo pozicijos yra labai geras, bet iš žmogaus, nežinau... Paklausk tų pačių žmonių mirties patale, ar jiem atnešė laimės žemė, o kelionės? Žemė yra turtas, darbo įrankis, mašinos, kelionės, komfortabili gyvenama vieta - dividendai, darbo vasiai. Reikia rasti balansą ir iš gyvenimo kuo daugiau pasiimti, kas suteiktų emocijų, atsiminimų, nes reikia sutikti, kad kad ir kiek ko bepirksi, kokį traktorių beturėsi, vis tiek niekada galo nebus. 

Stirnų daroma žala  graikiškiems riešutmedžiams didelė. Kiekvienais metais tenka atsodint po 20-40medelių. Žiemą įkanda pumpurus, bet turbūt nepatinka skonis tai jo visai nenukanda, o ima kitą ir taip kiek turi laiko:) Toliau matomai stipriau timptelėjus nusimauna nuo šakelės net žievė. Pavasarį nudrožia žievę ragais, tada jau reikalingas naujas medelis:) Auginu nuo 2005m. tai vieni jau duoda derlių, o kitus ir po šios žiemos turbūt  teks atsodinti. Įžūlumas neišpasakytas. Auginu vokiečių aviganį, tai kai jis laisvas, bėga vos pamatę, o kai voljere, tai eglutes nudrožia už trijų metrų, tai ateina paieškot obuolių. Teko šį atvejį stebėt, tai patikėkit, vaizdelis geras. Vilkas  voljere ir aršiai pradeda aiškint kieno teritorija ir ką jisai  išėjęs padarys. Voljeras net braška , o stirnos be jokios baimės eina prie pat jo  ir daro savo nešvarius darbelius. Tada vokietis užsisuka atsisėda į kenkėjas nugara ir viltingai, o gal sugniuždytas žiūri į mane,- tipo tai darom ką nors ar taip ir liksim pažeminti:). Toks gyvenimas.

Siuo metu kaip tik pradedu darytis sau keliuka kuris ant popieriaus yra - o faktiskai dirbama zeme. Is NZT gautas sutikimas "tiesti komunikacijas" tame valstybineme sklype (sklypas tai zemes gabaliukas paliktas keliui, tarp privaciu sklypu), aplinkiniu sklypu savininkus rastu ispejau apie numatomus darbus ir "sunkumus" patekti i ju sklypus (realiai per desimt metu nebuvau mates nei vieno). Procesas paprastas - nuimamas juodzemio sluoksnis, pilama zvyras, tankinama, toliau zvyras ir keliukas pradziai yra. Galima jeigu yra gruzo pilti pirma sluoksni gruzo, bet siuo metu deficitas. Kukli samata 700 metru ilgis, 5 metrai plotis - 15-20 K eur. Jei noresi darytis projekta (kelio, kaip statinio) - geriau ieskotis sklypo kur kitur, pigau bus, nes ten reikalavimai gruntui, dangai, slaitams ir t.t. Cia jei turi pinigu ir nori sau keliuko (aisku ir kitiems) darai savo pinigais pili kanori ir kiek nori, kad pravaziuotum.

Aš tikriausiai paskutinė Kaune pridaviau, 30d. apie 15 val. Šiandien jau iš EDS pažymą NMA pasiėmė. Turėtų praeinamumo balas ilgai nelaukus ir paaiškėt.
Nors, VBS agentūros duomenimis tas augimas apie 50 paraiškų 07 01 atsirado, nes Klaipėdos skyrius "netikėtai rado krūvą paraiškų užsilikusių". Tikiuosi tokių "netikėtai radusių" daugiau nepasitaikys.