Pienmėgys

Kolega KAZE aš rašiau " jei pirko tikrai genetiškai vertingą bandos pakaitalą". Esmė žodyje "jei". Žmogus, kai kažką daro, paprastai galvoja kaip neprašauti ir imasi tam tikrų veiksmų... Tarp kurių ir tie, kuriuos kolega Kestoxs išvardino.. man, pvz, tie 1300 veršingoms telyčioms neatrodo labai daug, jei jos ir jų dukros duos virš 10000 kg per laktaciją. Nes per praeitus ir šiuos metus tikrai mačiau ne vieną ir ne du ūkius (bendroves) kurie tokia ir didesne kaina pirko ir pardavė telyčias. Ir Lietuvoje ir kaimynam.

Nei velnio... Aukštaitė teisingai padarė, jei pirko tikrai genetiškai vertingą bandos pakaitalą. Jos investicija ne vienai gyvulių kartai. Nes melš ne tik jas pačias, bet ir jų dukras, ir dukrų dukras. Vien bulių sėkla gerinant, bandos gerinimo (primilžių didinimo) procesas truks daug ilgiau. Įsivaizduokit, laikot karves, šeriat jas gerai, laukiat pajamų iš pieno, o jos lašinius augina ir problemas pačios sau didina.. Geriau jau painvestuoti iš kart ir gauti pajamas iš to, iš ko tikiesi.... Iš Rietavo pajamų negaunam.

O ko čia tą SM mokytis??? Pasiimat kiek įmanoma vienodesnį siloso pavyzdį, sakykim 1 kg (buitinės graminės svarstyklės kaip tik) kišat tą pavyzdį į grybų džiovyklę 60 laipsnių temperatūroje maždaug dviem parom. Po to laiko ištraukiat, pasveriat vėl ir maždaug žinot, kiek pašaras turi SM (sausos medžiagos) Maždaug todėl, kad su vandeniu išgaruos ir fermentaciniai spiritai, amoniakai ir laisvos riebalų rūgštys, kuriuos tikros laboratorijos turėtų įvertinti kaip sausas medžiagas. Na, bet buitiniam tikslumui tiks.. Bet ką geriau šerti sumaišytą.

Šersit vien tik kukurūzų silosu? Ne visai gerai... o kartais ir blogai.. Šiaip jau toks turėtų suėsti per parą apie 2,5 proc SM pašarų nuo savo kūno svorio.

Jei nuo kalcio atsikėlė, reiškia eilinė parezė (hypokalcemija) buvo... Ir vaistų pirkimas čia jūsų patirčiai nieko nepadės... Mokykitės šerti ėringas mamas teisingai, nes kitaip problema kartosis..

Aišku. aš suprantu, kad šis produktas tai eilinis trešimui skirtas karbamidas apdorotas fermento (enzimo) ureazės veikimą stabdančia medžiaga (medžiagomis). T.y . medžiagomis, stabdančiomis karbamido azoto atsipalaidavimą ne dirvoje. Šiaip jau tikrai nežinau, kaip karbamidas su tokiu priedu bus skaidomas karvės prieskrandyje, nes ten kaip tik reikia, kad azotas iš karbamido atsipalaiduotų pakankamai greitai.

urėjos apsaugojimas šėrimui yra apipurškimas arba riebalais (mikrogranulė riebalų kiaute) arba baltymais (mikrogranulė proteino kiaute).

Čia tas kur šerti stabilizuotas, ar tas kur tręšti?? Nes anksčiau tuos visokius Optigenus, Ntop'us, etc. kur skirti šėrimui, vadindavo apsaugotais, o ne stabilizuotais??

upss.. o kuo jie skiriasi?? Neturiu dabar laiko daug rašyti, gal ryt parašysiu..

Šėriau trašinį karbamidą ne viename ūkyje, o ir dabar tebešeriu..... tiesa, prekybinkų siūlomas ir trašinis vis tik skiriasi dažniausiai..

1,4 rapso sojos iš viso, ar po 1,4 kiekvieno..? Na, tyrimai (už kuriuos mokami pinigai) šiaip jau auksiniai, jei nevertinsim urėjos ir laktozės.. Laktozė maža greičiausiai todėl, kad mažai šviežiai apsiveršiavusių (nors rašot, kad padidėjo pieno kiekis) greičiausiai dauguma bandos karvių laktacija į antrą pusę.. Urėja maža todėl, kad visi racione esantys baltymai dėl teisingo (ar net perteklinio) krakmolo (energijos) padavimo nueina į pieno baltymus.. jei karvės Holšteinizuotos. Ką daryti, kad padidėtų? Sumažinkit palaipsniui puse kg grūdų miltus, bet dėl to gali sumažėti ir pieno. antras variantas- pakeiskit kilogramą grūdų miltų kilogramu maltų žirnių ar dar geriau pupų.. Trečias variantas sumažinę pusę kg miltų pridėkit 250 gr sojos.. Ketvirtas variantas (jei šienainis geras) pakeiskit kilogramą kukurūzų siloso kilogramu šienainio. Kuris variantas jums priimtiniausias, tą ir darykit... Viskas labai priklauso nuo fermos vietinių sąlygų ir apėmingų pašarų parametrų..

Trupintuvai būdavo kombinatuose..

Abu avižas labai nenoriai traiško.. Traiškytuvai dviejų "rolikų" sunkiai reguliuojasi, mūsų sąlygomis dėl reguliavimo klaidų labai greitai dyla (per porą metų intensyvesnio naudojimo). Lietuvoje iki 2013 niekas nerestauruodavo (dabar nežinau) o keitimas pas austrus ar vokiečius kainuoja ne tik pinigų, bet ir malūno prastovą... todėl ir taip gaunasi..

Gerai įsisavina... Jei tik sutraiškyti įmanoma- traiškykit... Tarp kitko, ir žirnių ir pupų labai vertingas krakmolas, labai tolygiai skylantis... Ko nepasakysi apie baltymus...

Aš turėjau omenyje malūnų gamintojus.. Lietuvoje tik dviejų gamintojų malūnai, austro JohanesoTroperio ir vokiečių Bušofų šeimos..

Mobilūs?? Tropper ir Buschoff malūnų traiškytuvai laaaabai nenoriai traiško avižas... Kažkaip nepavyksta sureguliuoti juos.. Jei netraiškys, tai bent tedul mala avižas stambiau...

Kolegos, nesipykit... Kolega Grazbek, atsiprašau, jei kažkuo užgavau jūsų jautrią dūšią. Galiu tik pasikartoti, kad rašau taip, kaip moku, ir tik tai, ką žinau. Neketinu specialiai paprastinti savo postų, manau suinteresuotieji ir ne su tokiomis jautriomis sielomis juos pakankamai gerai supranta. Jei nesupranta, perklausia. Jei turiu laiko, atsakau... Čia gi laisvų diskusijų ir nuomonių pasikeitimo forumas, ar ne?

Čia apie sausus kukurūzų grūdus?? Nepergyvenčiau.. turėtų įsisąvinti... pvz, nevisada, jei išmatuose matomi kukurūzų grūdai, ten ir yra grūdai... dažnai matomi tik kiautai..

Sakyčiau, kad atvirkščiai... Kukurūzų krakmolas lėčiau skyla, todėl jį reikėtų paduoti smulkesnį, tam pačiam energijos atsipalaidavimo efektui pasiekti.. Už kviečių krakmolą greičiau skyla tik avižų krakmolas, todėl šiuos grūdus geriau būtų traiškyti, o ne malti.. Ir tai bus gana per greitas krakmolo skaidymas prieskrandyje... Juk kalbam apie melžiamas karves, ar ne?? Priekrandyje pašarai išbūna apie 18-24 valandas, priklausomai nuo sumulkinimo ir karvės dydžio / produktyvumo... Šeriant reikėtų stengtis šerti taip, kad krakmolo/ baltymų skaidymas mikrobais vyktų tolygiai visą tą laiką.. Tai yra mikrobai dirbtų, augtų, daugintųsi, išskirtų acto, svieto, propionines LRR ir kuo daugiau jų pačių patektų į plonąsias žarnas..

Kaip moku, taip ir pasakoju... Kai yra ūpo. Kai nėra, nutylu, kolegos patys aiškinasi...

Kolega Grazbek, nebuvo kalbos apie prastus ar gerus produktus... Buvo kalba apie atskirų produktų nenormuoto šėrimo poveikį... Na, ir žinoma, apie skirtumus šeriant skirtinus gyvulius reikėjo paminėti... Tos pačios linolinė ir linoleninė riebalų rūgštys kiaulei yra neginčytina teigiamybė, ir skaičiuojant racioną jų turi būti "ne mažiau" .Melžiamai karvei mažais kiekiais jos nepakenks, truputį pagerins energijos patiekimą... Užšėrus daugiau, kris pieno riebalai dėl minėto bioaktyvumo, o ir dar daugiau jų pavanojus į racioną galima ir kelialapį į Rietavą karvutei išrašyti.. Nesistengiu labai savo rašliavos čia supaprastinti... Kam reikia supras, o ir laikant gyvulius ir gyvenant iš gyvulininkystės manau, domėjimąsis naujaisiais savo srities pasiekimais yra privalomas.

Miežiai.... visai panašiai gaunasi... tik krakmolo žymiai mažiau.. Miežiuose truputį virš 50 proc, kukurūzuose - virš 70.. Už tai baltymų miežiuose virš 12 proc, kukurūzuose apie 9..

Kolegos, jūs ką, karvės nematę??? Čia dėl postų apie kukurūzus ir šiaudus.... Iš šiaudų jokios naudos, jei kitaip sugebat sureguliuoti atrajojimui reikalingos efektyvios ląstelienos kiekį... Kas kartais gali būti sunkiai įvykdoma.. Ir iš kukurūzų nieko gero, jei su kitais grūdais tokia pat kaina galit patiekti tokį pat kiekį krakmolo iš kitų grūdų... Dar ir to krakmolo skaidymosi greitis (energijos patiekimo) turi būti toks pat..

Visiškai vidutiniai. Riebalų aukštutinė riba, jei ne šviežūs, ar palaikysit pas save bus skonio problemų.

Rapso produktus naudojam.