ssenelis

Tos šaknelės jau buvo prieš didžiuosius šalčius , per šį atšilimą gal porą mm. pailgėjo .

Jeigu ph 6 ar mažiau  N sulfato pavidalu į dirvą berti neverta , geriau salietrą . nes dirvoje sulfatas tirpdamas pasiskirsto į amonį ir nitratą . o amonis tirpale pasiskirsto  nevienodai ir jų sankaupose žemė labai rūgštėja . Visai kitaip amonis paimamas per lapus ir iš humuso , ten nh4 jonai lėčiasi tiesiogiai su augalu šaknimis ir lapais ir dėl mažos atominės masės lyginant su nitratu lengvai patenka į augalą ir  pereina į amino rugštis , nitratus augalai perdirba į amniaką ir tik po to į amonį naudodami papildomą energiją .

Nesuprantu , kodėl grikiai ir avižos alina dirvožemį , atvirkščiai jos  ima maisto medžiagas iš kitoms kultūroms neprieinamu junginiu .

Nesuprantu , kodėl grikiai ir avižos alina dirvožemį , atvirkščiai jos  ima maisto medžiagas iš kitoms kultūroms neprieinamu junginiu .

Nesuprantu , kodėl grikiai ir avižos alina dirvožemį , atvirkščiai jos  ima maisto medžiagas iš kitoms kultūroms neprieinamu junginiu .

Nesuprantu , kodėl grikiai ir avižos alina dirvožemį , atvirkščiai jos  ima maisto medžiagas iš kitoms kultūroms neprieinamu junginiu .

Jeigu ph 7 bet mažas P kiekis normaliai patręšus turėtu augti bet kuri kultūra , priežastis matyt kitą . Fosforo augalai nepaima jeigu daug geležies kalcio arba magnio , turėtu būti rugštus arba per daug šarminis dirvožemis . 
   Pas mus tokie ploteliai būna pustomi smėliai kur daug geležies ,mažas Ph ir beveik nėra humuso , jeigu plotas didesnis taikoma atskira sėjomaina .

Jeigu ph 7 bet mažas P kiekis normaliai patręšus turėtu augti bet kuri kultūra , priežastis matyt kitą . Fosforo augalai nepaima jeigu daug geležies kalcio arba magnio , turėtu būti rugštus arba per daug šarminis dirvožemis . 
   Pas mus tokie ploteliai būna pustomi smėliai kur daug geležies ,mažas Ph ir beveik nėra humuso , jeigu plotas didesnis taikoma atskira sėjomaina .

Gerai , kad atšalimas nusimato ne toks staigus , žemesnės temperatūros ateina palaipsniui , tai duodą galimybę augalams iš naujo užsigrūdinti , po atšilimo .Daug tikimybės , kad bus gerai .

Gerai , kad atšalimas nusimato ne toks staigus , žemesnės temperatūros ateina palaipsniui , tai duodą galimybę augalams iš naujo užsigrūdinti , po atšilimo .Daug tikimybės , kad bus gerai .

Gerai , kad atšalimas nusimato ne toks staigus , žemesnės temperatūros ateina palaipsniui , tai duodą galimybę augalams iš naujo užsigrūdinti , po atšilimo .Daug tikimybės , kad bus gerai .

Jeigu ph 6 ar mažiau  N sulfato pavidalu į dirvą berti neverta , geriau salietrą . nes dirvoje sulfatas tirpdamas pasiskirsto į amonį ir nitratą . o amonis tirpale pasiskirsto  nevienodai ir jų sankaupose žemė labai rūgštėja . Visai kitaip amonis paimamas per lapus ir iš humuso , ten nh4 jonai lėčiasi tiesiogiai su augalu šaknimis ir lapais ir dėl mažos atominės masės lyginant su nitratu lengvai patenka į augalą ir  pereina į amino rugštis , nitratus augalai perdirba į amniaką ir tik po to į amonį naudodami papildomą energiją .

Jeigu ph 6 ar mažiau  N sulfato pavidalu į dirvą berti neverta , geriau salietrą . nes dirvoje sulfatas tirpdamas pasiskirsto į amonį ir nitratą . o amonis tirpale pasiskirsto  nevienodai ir jų sankaupose žemė labai rūgštėja . Visai kitaip amonis paimamas per lapus ir iš humuso , ten nh4 jonai lėčiasi tiesiogiai su augalu šaknimis ir lapais ir dėl mažos atominės masės lyginant su nitratu lengvai patenka į augalą ir  pereina į amino rugštis , nitratus augalai perdirba į amniaką ir tik po to į amonį naudodami papildomą energiją .

Jeigu ph 6 ar mažiau  N sulfato pavidalu į dirvą berti neverta , geriau salietrą . nes dirvoje sulfatas tirpdamas pasiskirsto į amonį ir nitratą . o amonis tirpale pasiskirsto  nevienodai ir jų sankaupose žemė labai rūgštėja . Visai kitaip amonis paimamas per lapus ir iš humuso , ten nh4 jonai lėčiasi tiesiogiai su augalu šaknimis ir lapais ir dėl mažos atominės masės lyginant su nitratu lengvai patenka į augalą ir  pereina į amino rugštis , nitratus augalai perdirba į amniaką ir tik po to į amonį naudodami papildomą energiją .

Jeigu ph 6 ar mažiau  N sulfato pavidalu į dirvą berti neverta , geriau salietrą . nes dirvoje sulfatas tirpdamas pasiskirsto į amonį ir nitratą . o amonis tirpale pasiskirsto  nevienodai ir jų sankaupose žemė labai rūgštėja . Visai kitaip amonis paimamas per lapus ir iš humuso , ten nh4 jonai lėčiasi tiesiogiai su augalu šaknimis ir lapais ir dėl mažos atominės masės lyginant su nitratu lengvai patenka į augalą ir  pereina į amino rugštis , nitratus augalai perdirba į amniaką ir tik po to į amonį naudodami papildomą energiją .

2015 buvo sėta į v. kviečius , įsėlio į miežius atsisakėme . nes tikrai būna sunki pjūtis. Sėjant į žieminius geriausia ant pašalusios žemės, dobilai ankstyvos sėjos nebijo .

Sniego danga ir pašalo gylis atskirose vietovėse skiriasi , pas mus į šalę apie 2 sm . , kur daugiau sniego visai nėra . Sutinku, kad vegetacija daug kur nenutrūkusi augalai kažkiek kvėpuoja , eikvoja cukrų  mažėja atsparumas Geriausia pasėliu būklė , kur šalčio metu buvo mažai sniego ir pašalo šaknų gylyje , tokia būklė dabar , o vėliau nežinia . Kad užpuolė rapsus pilkasis puvinys nežinau , nebuvau laukuose, kad šiemet jo gali būti apsčiai pilnai tikiu , nes sniegas iškrito ant įmirkusios nesušalusios žemės .

Sniego danga ir pašalo gylis atskirose vietovėse skiriasi , pas mus į šalę apie 2 sm . , kur daugiau sniego visai nėra . Sutinku, kad vegetacija daug kur nenutrūkusi augalai kažkiek kvėpuoja , eikvoja cukrų  mažėja atsparumas Geriausia pasėliu būklė , kur šalčio metu buvo mažai sniego ir pašalo šaknų gylyje , tokia būklė dabar , o vėliau nežinia . Kad užpuolė rapsus pilkasis puvinys nežinau , nebuvau laukuose, kad šiemet jo gali būti apsčiai pilnai tikiu , nes sniegas iškrito ant įmirkusios nesušalusios žemės .

Šią naktį musu krašte nuleido paskutinį sniegą ir pasimatė kas naujai išdygę žieminiu laukeliuose . Spalio 20 d. sėti jau rodo žalumą , o 31- ios sėjimo šiandien pasirodė tik pirmieji daigeliai , Praėjo 50 dienų po sėjos kartojosi trys atšalimai ir atlydžiai , žemė įmirkusi , bet grūdas rodo didelį atsparumą ir leidžia daigus . Jeigu ant dirvos nestovi vanduo vėlai pasėję būkit ramus sudygs .

Azotas iš nh2 formos į nh4 pereina greitai , vegetacijos metu per 2 dienas , o į no3 formą procesas ilgas.

Vasarinių ir žieminių dygimo minimali temperatūra yra vienoda apie 3 laipsniai , bet grūdo sandara skiriasi . Vasariniai išdygę prie mažiausios neigiamos temperatūros nušals,o žieminiai iki 3 lapeliu yra atspariausi šalčiui , todėl pasėti į lengvą normalaus drėgnumo dirvą sudygs ir duos gerą derlių .

Žieminiu šaknų givybingumas ir tolimesnė veikla labiausiai priklauso nuo augalo atsparumo žiemos šalčiui , 2-3 lapeliu tarpsnio želmenys yra atspariausi žemai temperatūrai , vėlesnėse stadijose atsparumas mažėja . Po švelnios žiemos geresnį derlių duoda anksčiau pasėti javai ir atvirkščiai po šaltos , nes pašales krūmijimosi mazgas stabdo šaknų augimą ir tolimesnį augalo vystimasį .

Boras stipriai šarmina , reikėtu dėti rūgštintojo . 

Ne aš tokį terminą sugalvojau , taip rašo apibūdindami organogenezės etapus prof. V Šlapakauskas ir dak. P Duchovskis .

Ne aš tokį terminą sugalvojau , taip rašo apibūdindami organogenezės etapus prof. V Šlapakauskas ir dak. P Duchovskis .