ssenelis

Dirbu su tokiu jau 7 metai , taip pat 20 AG , tik senesnės laidos Mt-20 .Keičiau priekinės ir galinės pavaros ribokšlius , daugiau bėdų nebuvo .Darbai: arimas , frezavimas , bulviasodė , bulviakasė , žoliapjovė , purkštuvas, buldozeriukas , šiupelė , prėkaba . Visiems darbams patogus traktoriukas . Sakykite prasau, kiek tiesos tame, kad Mt- 20 traktoriuko užpakalinio tikto korpusas duraliuminio, cia man taip litechnijoje papasakojo....ar sunku buvo rasti riebokšlius ? Taip , korpusas duraliuminio , vasara sodinant ir kaupiant bulves tenka ratus išplatinti , bet vis dar laiko Riebokšlius galiniam tiltui radome guolių parduotuvėje , o priekinio velenėlio riebokšlio vietos buvo rievėtos teko presuoti įvorę ir taikyti riebokšlius .

Dirbu su tokiu jau 7 metai , taip pat 20 AG , tik senesnės laidos Mt-20 .Keičiau priekinės ir galinės pavaros ribokšlius , daugiau bėdų nebuvo .Darbai: arimas , frezavimas , bulviasodė , bulviakasė , žoliapjovė , purkštuvas, buldozeriukas , šiupelė , prėkaba . Visiems darbams patogus traktoriukas .

Dobilai kviečių , tikrai neperaugs , tik klausimas ar būs naudinga , kaip tarpinė kultūra . Sėkla dobilų brangi .

Azoto ir kitų maisto medžiagų visada daugiau išsiplaus užarus žalią masę , negu palikus žiemoti .

Daugelis autorių mini ž. kviečiu šaknijimosi gyli 120-126 cm ,bet pastebi , kad gali būti ir daugiau , jeigu ruduo buvo labai sausas .Kad įrodyti savo tiesą , turi atsekti šaknį nuo krūmijimosi mazgo .

Smėlingame dirvožemyje P išsiplaunama apie 2% , nuo išberto kiekio , kalio bent du kartus daugiau . Is kur tokios zinios? Fosforas labiau linkes issiplauti negu kalis. Faktiskai kalis neissiplauna, tik Jus teigiate atvirksciai Kalis neišsiplauna iš molingo dirvožemio , nes molio dalelės turi neigiamą krūvį ir prijungia katijonus,K , Ca ,Mg irkit. Aš rašiau smėlingame dirvožemyje.

Smėlingame dirvožemyje P išsiplaunama apie 2% , nuo išberto kiekio , kalio bent du kartus daugiau .

Galima , be jokiu apribojimu . Pradedant 2011 m. sėta 09-03 , 09-22 , 10-02 . Visais metais dobilai gerai išsilaikė . Sėti galima su antsėliu ir be . Norma 10 -16 kg , jeigu žaliai trąšai tankiau , sėklai rečiau ,bet juo anksčiau pasėsi tuo geriau .

Nežinau , kada reglonas buvo leidžiamas naudoti pašariniams ar maistiniams augalams , net sovietiniais laikais buvo draudžiamas.

Nupjauname su šienapjuve dobilai pradalges perželia .

dobilus sėju į žieminius, sakykim kaip pavyzdys rugiai, įsėju pavasarį, nukuliu rugius, palieku dobilus toliau augti apariu pavasarį. Taip auginant dobilai neparodo visų privalumų , sukaupti kuo daugiau azoto , išpurenti suspaustą dirvožemį ,pakelti į armens sluoksnį išplautas maisto medžiagas , daugintis sliekams . Tikslinga prarasti vieną derlių ir užarti rudenį .Įsėlis , kartais ,trukdo kombaino darbui , todėl dobilus galima sėti po javapjūtės skutant ražienas , gerai suželia ir laikosi per žiemą .

Pries seja atiduoti visa azoto norma nera prasmes nes dali jo isplauna geriausiai atiduoti visa P ir K o azota dalinti i dvi dalis. Karbamidas NH2 greiciausiai skylantis, pries seja jo didziausia dali isplautu lietus. Karbamida geriausiai purksti, bet jis nudegina lapus. Purskiant sulfata jis isisavinamas tolygiau. Rašai klaidingai, garbomidas neišsiplauna , jis bakterijų pagalba virsta amoniu ir surišamas dirvožemio kaloidu .Gali išgaruoti , jeigu šiltas oras ir neįterptas .

Reikėtu nustatyti ar tai tirpumo ar reakcijos pasiekmė . Jeigu,tą vadinamą varškę trinant tarp ranku šiltame vandenyje ji ir lieka varškė , reiškia kuris nors komponentas sukelia reakciją jeigu kažkiek tirpsta , reikia gerinti tirpumą .

Priežastis būna ir šaltas vanduo .

Pasižiūrėk požymius paprastosios linažolės .

Rapsinius vabaliukus jau užgrūdinome , ar nebūs taip pat su javų kenkėjais ?

Pasėję daigią sėklą į sausą dirvą , gali būti ramus , sudygs ir duos gerą derlių Supūti gali mažo givibingumo grūdai , arba pasėti į sumakuota žemę , kurioje negavo oro .

Išvada tokia , kur EM gali veikti , ten jie visai nereikalingi , nes mikroorganizmai užsiveisia savaime , kur jų labai reikia ten negali daugintis ir žūsta .

Tokių duomenų manau nėra , nes išplovimą lemią daugybė kintančių faktorių . Esmė tame , kad laisvi NO3 jonai su kiekvienu pertekliniu kritulių kiekių negrįžtamai migruoja žemyn , nuplauti gilyn , bet dar neišsiplovę nepasiekiami varpiniams augalams , todėl ir sėjami bastutiniai augalai , kad juos gražinti .

Bandymų duomenys rodo , kad vidutiniškai Lietuvoje kas metai per drenažą išplaunama 16-20 kg /haN Labi lietingais metais iš javų lako išsiplovė 74 kg/ha azoto .

Šiandien atsiuntė azoto tyrimų duomenis , 1,76mg/kg , taip . kad likę tik trupiniai . Dirvožemis priemolis , žieminiai sėti po rapso ,kuris tręštas 185kg. N. Nėra abejonių , tręšti reikia tik klausimas kiek duoti . Salietros NO3 grupė ištirpusi patenka į dirvožemio tirpalą kažkiek jos paima augalai ir savo maistui mikroorganizmai , bet esant mažesnei nei 10 laipsnių paros temperatūrai ,tiek vieni tiek kiti paima mažai , sinoptikai greito atšilimo nežada ,todėl naudodami dideles N dozes turėsime nuostolių Jeigu šių dienų lietaus vanduo pasieks drenažą jame būs ir nitratų ..

nei vieno, nes cia nauju visokiu prirasyta.... Kokie čia nauji , jie visi 20-40 metų senumo .

ekoakademija.lt, 40lt/ha, apveli taip pat kaip beicu ne daugiau negu 24h iki sejos ir saugai nuo tiesioginiu saules spinduliu. Kestai, kokia bakterijos forma jei ji redukuojasi per para? ir kiek vnt/ha iterpiama i ha su 260kg/ha pupu? Kaip suprasti žodį "redukuojasi "

Perskaičiau visą temą , visus siūlymus , bet nerandu nei vieno 100%-nio .Žiemojimo sąlygos labai s8kirtingos . Mūsų zonoje nebuvo nei vienų metų , kad atsparios žiemojimui veislės , būtų pilnai žuvusios Šiaurės Lietuvoje dirbantiems reikėtu ieškoti Švedijos , Suomijos , ar Rusijos sibirietiškų veislių . Nes iš visų priemonių veislė lemia labiausiai .

Tai kad pas mus amen jau buvo aišku dar šalčiams neprasidėjus vien iš prognozių prieš 2 mėn.. Negi tik dabar supratai? Jeigu , šalčiai būtų prasidėję gruodžio mėn. , kviečiams nebūtu amen . Bėda tame , kad augalai jau buvo praėję termoinducijos tarpsnį , po gruodžio pirmo dešimtadienio atšalimo , vėliau vėl pradėjo vegetuoti . Mano stebimi kviečių augalai , nuo gruodžio 10 iki sausio 10 d. išleido dar 3 lapelius . Rapsas , nuo atšalimo nepradėjo vegetacijos , todėl ir sausio mėn. šalčius atlaikė žymiai geriau .