ssenelis

ccc tam ir skirtas , kad stabdytu augimą .

Jau keli metai bandau pagrįsti teiginį , kad CCC skatina miežiu krūmijimosi , bet kasmet gaunu ta pati rezultatą , tiek purkšti , tiek nepurkšti krūmijasi vienodai . Gerai patreštoje dirvoje k. kof. 5-7 ,blogoje nesiekia 3 .

Tikrai visko yra , musu vietovėje per balandį iškrito 43,9 , o per gegužės 2 dešimtadienius 39,5mm. ,maždaug daugiametis vidurkis .

Betanalas grikiam nekenkia , bet registracijos nėra .

Kas gali atsakyti į tokį klausimą . Husaras naikina dviskiltes ir vienaskiltes piktžoles , o sekatorius ir mustangas 460 sc , tik dviskiltes , nors veikliu atskiri komponentai tie patys .

Sudygusius žirnius galima purkšti bazagrano + stompo 1+2l mišhiu .Su pupomis sudėtingiau , mano bandyme po 1l fenikso; 1L bazagrano : 2l stompo ir 1+2l bzagrano ir stompo mišinio visuose 4-se variantose stresas jautėsi . Purkšti fenix augalai pabalo tik vakar po15 dienu pradėjo skleisti naujus lapelius . Mažiausią stresą sukėlė bazagranas , kelias dienas augalai atrodėn pavytę ,bet greitai atsigavo Po stompo ir mišinio pupos pašvėsėjo , kol atgavo žalią spalvą truko savaite . Kokios pasiekmės bus derliui žinosiu suskaičiavęs derlių..

Matau yra patekusiu į bėdą dėl pupų purškimo , todėl neištirtus dalykus visada norisi išsiaiškinti . Mano bandymuose pupos pasėtos kovo 9 d , dabar yra apie 10cm. gegužės 2 d. nupurškiau fenix -1L; stompas-2L; bazagranas-1L ir bazagranas-1L+ Stompas-2L , apie pasiekmes kalbėti anksti aiškiau bus po 10 dienu . Taip pat ieškojau ,kas tokius bandymus yra padarę . Pasirodo yra .Kadangi ne pats kalbėjau su vykdytoju galiu duoti tel.vadybininko kuris tame ūkije lankosi tel.+37064012808

Kadangi ne ta tema susilaikysiu , nors kontrargumentu yra .

Priklauso , kiek nitratinio azoto , KAS berods 7% , salėtroje 17% atitinkamai ir išplovimas .kad lietingas ir šaltokas balandis turime džiaugtis , šaknys jau dabar stiprios ir vis dar auga . Jau senovėje žemdirbiai pastebėjo , kad vėsus ir drėgnas pavasaris žada pilnus arodus .

Nesuprantu jūsų svarstymu dėl ccc. Naudojamas jis krūmijimosi pabaigoj tai apie koki krūmijimosi kalba . Jeigu ir pasirodys atžalos , jos nebus produktyvus stiebai Norint skatinti stiebų susidarymą reikia purkšti krūmijimosi pradžioj .

Galvojant sėti ar ne , reikia žinoti koki dirvožemį turi , ar nėra pavojaus užmirkimui ar plutos susidarymui . Priesmėliuose bei lengvose priemoliuose pluta nesusidaro tokia , kad daigas nesudygtu Mano bandymų laukeliuose v. kviečiai miežiai pupos ir žirniai pasėti kovo 9 d., dabar turi daigelius 1-1,3 cm., sudygimui reikės viso mėnesio Tai temperaturu suma reikalinga sėklų sudygimui . Ž.kviečiai pasėti į griovelį ant sušalusios žemės gruodžio 1 d. sudygo kovo 3 d, 85% pasėtu grūdų .Sėklose glūdi didelė energija , svarbu kad netruktu oro .

O gal per daug pigiai pasidaro?

Agrokoncerno 15-e 7% NO3 , jeigu kiek ir išplaus , bet kitu komponentu augalai paims daugiau , manau verta .

Jeigu žemė sausa ir priesmėlis ar lengvas priemolis , jokios riizikos , Moliuose po po daug lietaus ir ilgo šalto laikotarpio sėkla gali žūti , del oro stygiaus .

Rapsus tręšiame , nes šaknys labai išbujojusios .

Mano manymu , anksti pasėtus jau išsikrūmijusius reikia tręšti kuo skubiausiai ,o vėliau sėtus . kurie tik pradėjo auginti šalutinius stiebus . arba yra tik lapelių fazėje mes tręšime maždaug 5 dienos iki didesnio atšilimo , kada t viršys 15 laipsniu .Nuo atšilimo pradžios vasario gale iki šios dienos kviečiai pasipildė tik 2 retai 3 lapeliais lėtai vegetacijai N turėtu pakakti ,o per ilgą laikotarpį nuostoliai susidaro nemaži ne tik dėl išplovimo . bet ir dėl denitrifikacijos .

Pirma geriau salėtra , nes joje pusė veiklios yra nh4 formoje , šią formą ne tik lengvai augalai paima , bet ir dirvožemio kompleksas greitai suriša , todėl per mažai gaus azoto anksti pavasari jeigu trešime vien nh4.

Aš nesakau , kad reikia sėti , sakau,jeigu žemė sausa sėkla dėl šalčio nežus , sudygs ir įsišaknys geriau negu pagal terminą pasėtos.

Javų sėklai šilumos nereikia , svarbu kad žemė sausa butu .

Jeigu ph7 ir daugiau amonio sulfatas visada gerai, Nh4 azoto forma augalas iš karo jungia į amino rugštis , o No3 turi perdirbti j amonį . Tik jauniems agalams sulfato nereikia padauginti , neisisavintas perteklius gali apnuodyti ,ypač daigus .

Sniegas tikrai nekenkia augalams ,o vegetacija kviečių jau senokai prasidėjusi centriniai lapeliai pailgėję 1-2 cm.

Tyrimai parodė , ar spalva?

Anksti atsikėlęs niekada nepraloši .Domėtis kas vyksta gamtoje visada įdomu , tuo labiau savo ūkio laukuose .Šiemet , bent Tauragės aps. ž. kviečiai suspėjo vegetaciją pradėti , jau trečią kartą .Pirmą po sėjos ,antrą. 2 gruodžio dešimtadienį ir prieš dabartinį atšalimą Per 2 atodrėkį kviečių želmenys išleido po vieną lapelį , o per 3 tik pailgėjo anksčiau išsiskleidę , taip pat vėlai pasėti į grumstuotą žemę , dar daugelis išleido daigelį Todėl žieminiai javai jau išnaudojo nemažai energijos ir šianakt prognozuojamas sniegas geras ženklas prieš artėjani atšalimą .

Mano 1,4 m. išcentrinė 3 peilių traukia nesunkiai , jeigu aukšta žolė . tik 1 pavara .

kokie tie minusai? Pavasari zeme ilgiau dzius ,veliau ivaziuosi i dirva.Daugiau esminiu minusu neiziuriu. Tai, kad pavasarį žemė ilgiau džius, aš laikyčiau tik privalumu, nes dažniausiai pas mus žemės išdžiųsta anksti, kai dar būna šalnos, o tada būna labai didelis galvosūkis, jau sėti vasarinį rapsą, ar dar bijoti tų šalnų [/quote Teorija sako , kad norint taupyti drėgmę , pavasari reikia skubėti supurenti paviršių , nes suslėgta dirva garina visą sluoksnį .Praktikoje būna metų ir su drėgmės pertekliumi .