AG Paulius

Dvi rinkos mėnesio grafikas, žaidžiam kazino ruletė, ant kokio skaičio statysim derlių ?

Čia tik verslas ir nieko asmeniško, neturiu jokio pykčio aš tik maksimaliai stengiuosi pasiimti tai kas priklauso man.

O prekybininkai jau kalba, kad glifosato trūkumas baigia viską išsiparduoti pagal savo planus, arba mažai užsiveža arba yra poreikis.

Jei jau hipotetiškai kalbame apie 100 ar 200 mln. eurų, pirma mintis būtų visai ne birža. Žemės ūkio produkcijos vertė Lietuvoje siekia apie 4 mlrd. eurų, o ūkininkams nuolat trūksta apyvartinio kapitalo. Tad, ko gero, tuos pinigus verčiau skolinčiau ūkininkams už 5 % metinių palūkanų.

Kokie Key leveliai čia pas tave pažymėti ?

Geras tavo klausimas, manau apie jį kiekvienas su nerimu pamastome. Prabėgo šiek tiek laiko nuo šio klausimo praddžios ir man asmeniškai kyla tik tokios mintys: Problema – ne orai ir ne kainos. Problema – mūsų verslo modelis. Kiekvieną žemės ūkio krizę esame linkę aiškinti tomis pačiomis priežastimis – prastomis kainomis, blogais orais ar netinkama politika. Tačiau tai tik pasekmės. Tikroji problema yra ta, kad didelė dalis ūkių vis dar gamina žaliavą, kurios pasaulinėje rinkoje netrūksta, ir ją parduoda taip, kad didžioji sukuriamos vertės dalis atitenka ne gamintojui. Šiandien dauguma ūkių augina kviečius, miežius ar rapsus ir parduoda juos už biržos kainą. Tokiame modelyje ūkininkas prisiima visą riziką – investuoja, augina derlių, susiduria su klimato ir rinkos svyravimais, tačiau neturi jokios įtakos nei galutinei kainai, nei pardavimo sąlygoms. Jis tampa kainos gavėju, o ne jos kūrėju. Dar didesnė problema ta, kad svarbiausios vertės grandinės – supirkimas, perdirbimas, logistika ir gamybos priemonių tiekimas – priklauso kitiems rinkos dalyviams. Todėl didžiausia pelno dalis lieka ne ūkyje. Negana to, sprendimus, ką auginti ir kokias technologijas taikyti, dažnai lemia ne rinkos poreikis, o tiekėjų pardavimo planai. Taip ūkiai prisitaiko prie tiekėjų verslo modelio, o ne kuria savo. Manau, kad artimiausiais metais laimės ne tie, kurie užaugins didžiausią derlių, o tie, kurie geriausiai supras rinką. Pasaulinėje rinkoje konkuruoti vien žaliavos kaina tampa vis sunkiau. Todėl ateities konkurencinis pranašumas bus ne hektarų skaičius ar rekordinis derlius, o gebėjimas pasiūlyti rinkai tai, ko jai iš tikrųjų reikia, ir išlaikyti didesnę sukuriamos vertės dalį savo ūkyje. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos žemės ūkis turi puikią ateitį. Tačiau ji priklausys tiems, kurie pirmieji pradės keisti ne tik technologijas, bet ir patį verslo modelį.

O kaip šaknys ir stiebas prasipjauk pažiūrėk ka rasi

Šiais metais sunkiai auga trūksta temperatūros. Sėjau gegužės pradžioje tai ilgai dygo po to sunkiai augo buvo geras šuolis per karščius ir dabar vėl sulėtėjo augimas. Aukštis siekia apie 130 - 140 cm

Kai dronai kainuoja daugiau nei sausra: kas iš tiesų vyksta grūdų rinkoje 2026-ųjų vasarą Jau kelerius metus mes, grūdų augintojai, gyvename žemų kainų realybėje. Supirkimo kainos vos dengia savikainą, o kiekviena javapjūtė prasideda tuo pačiu klausimu: parduoti nuo kombaino ar laikyti? Šiemet į šį klausimą atsakyti sunkiau nei bet kada – nes rinką pirmą kartą per ilgą laiką judina ne oras ir ne atsargų ataskaitos, o karas. Tiksliau – du karai vienu metu. Rusija: naftos valstybė be degalų Skamba paradoksaliai, bet didžiausia pasaulio kviečių eksportuotoja į javapjūtę įžengia be dyzelino. Ukrainos dronų kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas per pirmą šių metų pusmetį pasiekė mastą, kurio dar prieš metus niekas neprognozavo: Ukrainos generalinio štabo vertinimu, išjungta apie 42 proc. perdirbimo pajėgumų, Tarptautinė energetikos agentūra konservatyviau skaičiuoja daugiau nei 20 proc. Degalų trūkumas fiksuojamas 78 iš 83 Rusijos regionų, o kolonėlėse – sovietinius laikus primenančios eilės ir talonai. Žemės ūkiui tai reiškia labai konkretų dalyką. Bloomberg birželio pabaigoje apklausė aštuonis Rusijos ūkininkus skirtinguose regionuose – tik du turėjo pakankamai dyzelino visai javapjūtei. Likusieji arba laukia neatvežtų užsakymų, arba turi degalų dviem savaitėms. O derliaus nuėmimo langas, kaip patys žinome, matuojamas dienomis, ne mėnesiais. Smūgis pirmiausia tenka Rostovo, Krasnodaro ir Stavropolio kraštams – regionams, auginantiems penktadalį visų Rusijos grūdų. Ironija ta, kad pats derlius Rusijoje geras: prognozės svyruoja tarp 85 ir 91 mln. tonų, žieminių miežių derlingumas pietuose gerokai lenkia pernykštį. Problema ne laukuose – problema tarp lauko ir uosto. Liepos 10-oji: diena, kai užsidarė Azovas Ir čia priėjome prie įvykio, kuris rinką supurtė labiausiai. Liepos 10 d. vakarą, po masinės ukrainiečių dronų atakos prieš laivus Azovo jūroje, Rusija sustabdė tranzitą per Kerčės sąsiaurį ir laivybą Dono–Azovo kanalu. Atnaujinimo terminas nepaskelbtas. Azovo, Rostovo prie Dono ir Taganrogo uostai nustojo priimti grūdus, prie vartų – grūdovežių eilės, o pakrauti laivai negali išplaukti. Kodėl tai svarbu? Per Azovo jūrą eina iki 25 proc. Rusijos kviečių eksporto. Ir visa tai vyksta pačiu blogiausiu metu – naujo derliaus eksporto kampanijos starte, kai pasaulio pirkėjai laukia pigių rusiškų kviečių. Rinka sureagavo akimirksniu: Euronext rugsėjo kviečių kontraktas liepos 10 d. pakilo beveik 4 proc. iki aukščiausio lygio per šešias savaites. 40 dienų laikrodis Svarbu suprasti ir laiko rėmus. Birželio 25 d. Zelenskis patvirtino 40 dienų SBU spaudimo operaciją prieš Rusiją – jos tikslas priversti Maskvą baigti karą. Paprasta aritmetika: operacija baigsis apie rugpjūčio 4–5 dieną. Tai reiškia, kad intensyviausi smūgiai naftos infrastruktūrai ir eksporto logistikai tikėtini būtent per Rusijos javapjūtės piką – laikotarpiu, kai kiekviena diena be dyzelino ir kiekviena uždaryto uosto para kainuoja brangiausiai. Kas bus po rugpjūčio pradžios – atviras klausimas. Operacija gali būti pratęsta, gali virsti derybų svertu, o gali ir eskaluotis toliau. Bet iki tol rinkoje ramybės nebus. Antrasis frontas: Hormūzas Lyg to būtų maža, liepos 8 d. atsinaujino JAV ir Irano karinis konfliktas – po atakų prieš komercinius laivus Hormūzo sąsiauryje amerikiečiai smogė Irano taikiniams, o Brent nafta pakilo virš 76 dolerių už barelį. Pavasarį šis konfliktas jau buvo sutrikdęs apie 20 proc. pasaulio naftos tiekimo – TEA tai pavadino didžiausiu tiekimo sutrikimu naftos rinkos istorijoje. Mums, augintojams, Irano faktorius veikia iš kitos pusės nei Rusijos: jis kelia ne grūdų kainą, o mūsų savikainą. Brangesnė nafta – brangesnis dyzelinas javapjūtei ir brangesnės azoto trąšos rudens sėjai. Blogiausias scenarijus – kai grūdų kaina stovi, o sąnaudos auga. Kodėl kainos vis dar nešauna į dangų Čia būtina šalto vandens porcija. Nepaisant visų dramų, pasaulinės grūdų atsargos yra rekordinės – pagrindinių eksportuotojų atsargų ir suvartojimo santykis aukščiausias nuo 1990-ųjų pradžios. Rumunija laukia rekordinio, beveik 13,9 mln. tonų kviečių derliaus ir aktyviai konkuruos Juodosios jūros regione. Ukraina, nepaisant karo, eksportuoja stabiliai. Todėl rinka Rusijos problemas kol kas vertina kaip logistikos pabrangimą, o ne pasiūlos šoką. Ko tikėtis: trys scenarijai Mano asmeninis vertinimas metų pabaigai atrodo taip. Bazinis scenarijus (apie 45 proc. tikimybė). Rusija su vėlavimais ir nuostoliais derlių nuima, Azovo blokada epizodinė, eksportas mažėja nedaug. Kviečiai Lietuvoje – 185–215 EUR/t. Didelės pasaulinės atsargos neleidžia kainoms kilti aukščiau. Eskalacijos scenarijus (apie 40 proc.). Smūgiai tęsiasi ir po rugpjūčio, Azovo logistika lieka sutrikusi, o svarbiausia – dėl degalų trūkumo stringa Rusijos žiemkenčių sėja rugsėjį–spalį. Rinka pradeda kainuoti 2027 m. deficitą. Kviečiai – 220–270 EUR/t, šuolis labiausiai tikėtinas spalį–gruodį. Deeskalacijos scenarijus (apie 15 proc.). Paliaubos ar operacijos pabaiga be tęsinio – karo premija išgaruoja, grįžtame prie 170–190 EUR/t. Ką darau pats Pirma – neparduodu viso derliaus nuo kombaino. Rizikos balansas šiemet pirmą kartą per kelerius metus pasislinkęs į kainų kilimo pusę, tad dalis derliaus sandėlyje yra ne našta, o opcionas. Antra – degalus ir trąšas rudens sėjai stengiuosi užsitikrinti anksčiau. Irano rizika mūsų sąnaudoms yra realesnė ir greitesnė nei kainų šuolio nauda. Trečia – rugsėjį–spalį atidžiai seksiu Rusijos žiemkenčių sėjos eigą. Tai bus pagrindinis signalas: jei sėja strigs dėl degalų ir logistikos, 2027-ųjų rinka bus visiškai kitokia nei šiandieninė. Karas grūdų rinkoje visada buvo fone. Šią vasarą jis pirmą kartą tapo pagrindiniu veikėju. Belieka neprarasti šaltakraujiškumo – ir turėti planą kiekvienam scenarijui. Tai asmeninis situacijos vertinimas, ne investavimo rekomendacija. Sprendimus kiekvienas priimame pagal savo ūkio situaciją.

Suprantu, kad šios sentencijos tau yra svarbios ir stengiesi jas pritaikyti savo gyvenime. Dabar tiesiog ramiai išanalizuok visą informaciją.

Mano nuomone, Ukrainos intensyvi karinė kampanija, apie kurią buvo kalbama kaip apie 40 dienų planą, turėtų baigtis rugpjūčio 3 dieną. Įdomu, kas bus po to – ar operacijos bus tęsiamos tokiu pačiu tempu, ar bus pereita prie kitokios strategijos. Man atrodo, kad naftos ir kuro tiekimo klausimas Rusijai dar kurį laiką išliks vienu jautriausių. Net jei tiesioginiai smūgiai sumažėtų, jų poveikis logistikai gali būti juntamas ir toliau. Liepos pabaiga bei rugpjūtis – Rusijos kviečių derliaus nuėmimo pikas. Būtent tada paaiškės, kaip sistema susitvarkys su derliaus surinkimu, transportavimu ir eksportu. Asmeniškai nemanau, kad Ukraina sąmoningai siektų tiesiogiai blokuoti grūdų eksporto laivybą, nors teoriškai tokių galimybių galėtų būti. Tačiau jei išliks kuro ar elektros tiekimo problemos, logistikos grandinė gali strigti ir be tiesioginio uostų blokavimo. Tai tik mano nuomonė ir pamąstymai stebint situaciją.

Paprastai viskas prasideda nuo elementaraus domėjimosi. Atsidarai „Google“, į paiešką įvedi CME Group, perskaitai, kas tai yra. Tada pasidomi Chicago Board of Trade (CBOT) ir galbūt ateina suvokimas, kur iš tikrųjų formuojasi pasaulinės kviečių rinkos tendencijos bei kainų kryptis. Būtent šioje biržoje kiekviena reikšmingesnė naujiena ar net gandas akimirksniu sukelia investuotojų reakciją ir kainų svyravimus.

O tu bičiuli supranti kaip veikia rinka ir kurios biržos turi rinkos svorį ?

Kodėl šiandien pabrango kviečiai? Rinkos apžvalga (2026-07-11) Pastarosiomis dienomis kviečių kainos pasaulio biržose pakilo. Pagrindinės priežastys – išaugusi geopolitinė rizika Juodosios jūros regione ir sumažinta JAV kviečių derliaus prognozė. 1. Kerčės sąsiaurio rizika – pagrindinis kainų augimo veiksnys Didžiausią įtaką turėjo pranešimai apie galimus prekybinės laivybos sutrikimus Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje. Šiuo maršrutu eksportuojama reikšminga Rusijos kviečių dalis, todėl bet kokie trikdžiai iš karto didina tiekimo riziką pasaulinėje rinkoje. Į tai greitai sureagavo biržos – Čikagos, Kanzaso ir Mineapolio kviečių ateities sandoriai brango, o rinka į kainą įskaičiavo papildomą geopolitinės rizikos premiją. 2. USDA sumažino JAV derliaus prognozę Papildomą palaikymą suteikė USDA WASDE ataskaita, kurioje 2026/27 m. JAV kviečių derlius sumažintas iki 1,536 mlrd. bušelių – mažiausio lygio nuo 1970 metų. Tai sustiprino rinkos nuotaikas, tačiau nebuvo pagrindinė kainų šuolio priežastis. 3. Kas riboja kainų augimą? Nepaisant teigiamų naujienų, pasaulinės kviečių atsargos išlieka pakankamai didelės – apie 275 mln. tonų, todėl didesnį kainų kilimą kol kas riboja gera pasiūla pasaulinėje rinkoje. Tekstas sugeneruotas AI.

Manau yra fuzarium ir septorium pažeidimų.

Ar purškei ant varpos, vėliavos ką

Gavau atsakymą, kuriame praktiškai visi mano klausimai atmesti, pasiremiant komercinės paslapties sąvoka. Iš esmės paaiškinama, kad jei atsisakei dalyvauti faktoringo programoje, įmonė nebeturi pareigos teikti jokios papildomos informacijos apie šią programą ar jos sąlygas. Tai va taip ir gyvenam....

Šiais metais rekordinių derlių nesiekiu. Laukai nebuvo tręšiami kalio ir fosforo trąšomis – naudotas tik azotas, taip pat atlikti herbicidų ir fungicidų purškimai. Šį sezoną daug sprendimų teko priimti kitaip nei įprastai, nes nuo sniego nutirpimo iki gegužės 25 d. iš viso iškrito vos 6 mm kritulių. Prasidėjus lietums nebuvo aišku, kiek ilgai jie tęsis ir koks bus birželis, todėl nespėjau vėliavinio lapo tarpsniu panaudoti augimo reguliatoriaus. Vėliau situacija netikėtai pasikeitė – lietus po lietaus akivaizdžiai pagerino pasėlių būklę. Iki tol jie atrodė labai silpnai, nes dėl drėgmės trūkumo augalų šaknų sistema veikė neefektyviai. Atsiradus pakankamam drėgmės kiekiui, pasėliai atsigavo ir jų būklė ženkliai pagerėjo. Šiaip pasėliai dabar atrodo labai gerai tikrai dėl derliaus nesiskūsiu

Taip nėra tokių metu, kad prieš pabaiga gamta nepridarytų nuostolių. Pas mane pasėliai negavę augimo reguliatorių šiais metais tai jau yra vietų prisuktu

Čia mano asmeninė nuomonė ir įžvalgos. šiais metais pavasaris vėlavo apie 2 savaitės dėl žemų temperaturų visi kūlimo terminai bus pasistūmėję į rugpjūčio pradžia. Liepos 7 d. Nupjauti rapsas sakyčiau drąsus žingsnis. Bet aš nieko nesakau žmonės žino ką daro, gal yra kokių kitų priežasčių. O su glifosatu aš dar net negalvočiau į savo laukus važiuoti. Ne aguonas auginami.

Tik palinkta kontrolė parodytu, koks būtų rezultato skirtumas.

Neperanksti nupjauti ? Man dar būtų nejauku juos guldyti atrodo, kad dar sėklos turėtų bręsti.

Čia jau šių metų derlius ?

Kol pensijų pakako išlaikyti karvė buvo tartuose karvučių. Tas pats bus ir su mūsų grūdininkais