drapox

Perskaičiau visą temą , visus siūlymus , bet nerandu nei vieno 100%-nio .Žiemojimo sąlygos labai s8kirtingos . Mūsų zonoje nebuvo nei vienų metų , kad atsparios žiemojimui veislės , būtų pilnai žuvusios Šiaurės Lietuvoje dirbantiems reikėtu ieškoti Švedijos , Suomijos , ar Rusijos sibirietiškų veislių . Nes iš visų priemonių veislė lemia labiausiai . Na atsparesnės veislės ir pas mus ko gero pirmą kart pilnai nušalo, bet stiprių apšalimų, kai nei atsėt nei palikt buvo ir anksčiau. Šiaip pritariu pačiam, kad veislė didelis veiksnys. Bet dar reiktų manau pakalbėti apie atsėlį. Prastėjant atsėliui kaip ir turėtų būti prarandamos sėklos savybės, tai jei gero žemkentiškumo veislė irgi ko gero tą savybę ilgainiui praranda, nu gal ne praranda, bet mažėti turėtų žiemkentiškumas. Prieš kokia 15 metų galima buvo gauti elitinių sėklų, o C1 buvo dauguma platinamų sėklų. Dabar jau C2 tapo norma. Kaip kaži su tuo atsėliu, kiek jis lemia? Kaip ir visas nelaimes ir katastrofas visokias dažniausiai lemia aplinkybių visuma, kuo aš labiausiai linkęs tikėti. Ir norėtusi bandyti išsiaiškint kaip kas mano, kokios dar aplinkybės gali pagerinti peržiemojimą?

Manau, kad pats laikas vėl grįžti prie šios temos, nes jau iššalimai kartojasi vos ne kas metai. Ir ko gero reiktų pasikapstyti giliau į priežastis ir aplamai padiskutuoti ką daryt, vat toks Hamletiškas klausimas jau kyla. Atsėjamų laukų matematika visai ne kaip atrodo su pelnais. Kiek tada sėti žieminių kultūrų, kad nepatirti didelių nuostolių? Visai nesėjant daugėja pavasario darbų ir sunkiau spėti į terminus, neišvengiami šiokie tokie praradimai. Sėjant daug žieminių rizikuojam tokiais metais kaip šie gauti pajamas mažesnes už tas kurios reikalingos ūkiui egzistuoti. Pasėta buvo 3 veislių kviečių, 2 veislių žieminių rapsų, kvietrugiai - viskas amen. Ir pas visus taip, tik rugiai šiaip ne taip laikosi. Tai vat tas ir įdomiausia, kodėl rugiai išgyveno? Ar nėra kviečių tokio pat žiemkentiškumo kaip rugiai? Na kad ir nebūtų tokie derlingi, bet jei stabiliai peržiemotų vis viena labiau apsimokėtų nei tie kurie kas antri metai nušąla. Veislės nepadėjo, dirbimo technologijos nepadėjo, sėjos terminai nepadėjo, sėjomainos nepadėjo, žeminimai ir kt iš rudens nepadėjo, kas dar, ką dar įmanoma padaryti, kad sumažint iššalimų riziką? Negi gaunasi pagal tą patarlę: bijai vilko - neik į mišką. Bijai nušalimų - nesėk. Ar tik toks belieka sprendimas?

Tai kad pas mus amen jau buvo aišku dar šalčiams neprasidėjus vien iš prognozių prieš 2 mėn.. Negi tik dabar supratai? Jeigu , šalčiai būtų prasidėję gruodžio mėn. , kviečiams nebūtu amen . Bėda tame , kad augalai jau buvo praėję termoinducijos tarpsnį , po gruodžio pirmo dešimtadienio atšalimo , vėliau vėl pradėjo vegetuoti . Mano stebimi kviečių augalai , nuo gruodžio 10 iki sausio 10 d. išleido dar 3 lapelius . Rapsas , nuo atšalimo nepradėjo vegetacijos , todėl ir sausio mėn. šalčius atlaikė žymiai geriau . Visiškai kita situacija pas jus ir pas mus kolega. Kai manes kas paklausia ar dar atsigaus pas mus kviečiai, atsakymas būna toks: taip tikrai atsigaus ir kviečiai ir tie kur pušynėj ant smėlio kalnelio palaidoti. (Perkeltine prasme aišku ir su ironija).

Nu kad tikrai nepeikėm to DF. Bent jau tikslo tokio tikrai neturėjau. Kažką netaip supratai.

Tai kad pas mus amen jau buvo aišku dar šalčiams neprasidėjus vien iš prognozių prieš 2 mėn.. Negi tik dabar supratai?

Gali perkelt, o gali ir delete paspaust. Na yra tokių kurie tręšia ir purškia per 20 greičiais. Aš ne ralistas. Tręšiu apie 16 km/h, purškiu 10-12 km/h, sėju iki 16 km/h, skutimas 11-15 km/h, kultivacija apie 13 km/h, arimas apie 9 km/h ... Dėl užminimo, tai pats supranti, kad Fendt akseleratoriaus pedaliai dažniausiai užrudyję būna, nes nenaudojami jie. Dėl minimo nereikia sukt galvos, mina tai TMS-as. O jei kalbant ką rodo apsukos, tai su tuščia priekaba prie 55 km/h bus apie 1700/min., tik aš apsiriboju greičiais iki 50 km/h ir tai per sezoną gal koks 1cm nuo padangų protektoriaus traktoriui nusivalgo, brangus malonumas transporte traktorius.

Tema tai gedimų, gausim velnių. Kam tas ponas? Pilnas apie 40 km/h, tuščias iki 50 km/h. Daugiau neverta, gaila padangų. Tokiu greičiu gaunasi mažiausios kuro sąnaudos, apsukimai apie 1600/min.

pasirodo ant to pacio testo viskas buvo atlikta http://www.DLG.org bet mes neplesysim maikiu del tu 8g. ane http://thefarmingforum.co.uk/index.php?threads/tractor-fuel-consumption.6646/ Fendt 415 vario DLG laboratories Powermix results is 280g/kWh (the best Fuel consumption as shown in the OP) On the same DLG test, the Deutz m430 ttv Powermix result is 272g/kWh. The engines are the same, which means the zf sourced vario gearbox in the Deutz is more efficient than the Fendt gearbox 4 mechanical ranges in the ZF transmission vs the Fendt's 2. Net nebandau plėšyt maikių, nes visai įmanoma. Reiktų įsigilinti kokiais ten režimais ir kas dirbama tame teste, bet realiai ką tame pačiam forume rašo, pritariu. Tai skirtumas pagrindinis yra greičio deapazonai. Daugiau deapazonų aišku taupys kurą, bet patogumas mažesnis. Sakykim Fendt prie 20-35 km/h greičio transporte bus neekonomiškas. Nes per 20 km/h 1 deapazonu reiks jau didelių apsukų prie kurių didėja kuro sąnaudos. O iki kokių 35 km/h 2 deapazonu bus mažos variklio apsukos, irgi neekonomiška. Daugiau deapazonų šiuo reikalu būtų geriau. Aišku gyvenime turbūt niekas nevažinėja su priekaba ant 30 km/h, bet testas yra testas, jei jame yra kažkokios panašios sąlygos, tai gali labai sąlygoti testo rezultatus į blogąją pusę. Todėl sakau pilnai tikiu, kad testas gali taip parodyti, tik kaži ar tai atitiks realaus darbo sąlygas. Dėl to ir matom, kaip vienas brendas ištraukia iš to paties testo kad jie geriausi, kitas brendas rodo jau kad jie. Tik rezultatus paima skirtingų bandymų režimų. Nu čia panašiai kaip galiūnai. Vienas fūrą toliau nutempia, o kitas girią aukščiau užmeta, ir po to plėšo maikes kad abu kiečiausi.

http://www.masseyferguson.com/EMEA/GB/s ... cle_EN.pdf http://www.dlg-test.de/pbdocs/traktoren ... oSCR_e.pdf Remiantis DLG testais tiek Fend, tiek MF su Vario transmisija ir SCR kuro sanaudos skiriasi nuo vidurkio 20-15 proc. Aisku lyginant su naujausiais modeliais turincius SCR ir kitokias transmisijas sis skirtumas nebus toks didelis, nes vien SCR nuleme tuos 5-10 proc., bet vistik belaipte transmisija+ TMS ar DTM funkcijos turetu islaikyti skirtuma gana rysku. The average Powermix result, obtained from the 45 tractors tested to date, currently stands at 303g/kWh. Kai siu traktoriu sis rodiklis apie 250g/Kwh. o lyginant fendt su deutz kurie turi idnetiskus variklius abu deutz gamybos tik vienas su fendt vario deze kitas su ZF ecom 1.5 toke pat kuri montuojama ir JD traktorius. Deutz pasirode ekonomiskesnis kas tam ytakos gali turet variklio valdymo bloko programine yranga, geresne transmisija. Turiu galvoje geresne ne del to kad patvaresne bet technologiskai deze leidzia pasiekti geresnius rodiklius. Zinau Fendistam nepatiks paskutinis mano sakinys. Mat juos kur tegu meta akmeny i mane. Average powermix results Fendt 415 tier 3 280g/kwh Deutz m430 ttv tier 3 272g/kwh Nežinau iš kur paėmei duomenis, nes nerandu niekur DF M430 ttv powermix duomenų. Bet žiūrint pagal čia nieko panašaus nesimato: http://farmingforum.co.uk/forums/showth ... onsumption O paimti ir palyginti atskirų testų duomenis, būtų tas pats kas lyginti atskirų laukų derlingumą. Gali labai skirtis sąlygos.

Kaip bebūtų keista, bet aš pritariu pilnai vorui dėl ankstyvo tręšimo. Vis tik reikia turėti omeny, kad ne sveiką žmogų maitinam, o sunkų ligonį reanimuojam. Jei supratot palyginimą. Todėl reikia veikti nedelsiant. Kritulių irgi ne fontanai, tad jei išdžius niekas nebepadės. Saulėtų dienų nusimato, todėl ant saulutės dirvos paviršiuj oro temperatūra bus gerokai didesnė nei aukščiau ir vegetacija gali prasidėti netrukus ir gerai, kad jau tada būtų ką valgyti.

Bandysiu išversti šį komentarą į lietuvių kalbą ir papildyti kaip visa tai supratau aš. Faktai apie Fendt Vario transmisijas: 1. Didžioji jų dalis netinkamai eksploatuojamos. Kas ir kada mokė klientus jas esploatuoti tinkamai? 2. Dažniausiai jas eksploatuoja nemokšos ir neturintys suinteresuotumo taupyti techniką. Čia gal turėta omeny samdomi darbuotojai, bet ir tarp ūkininkų visokių pasitaiko. 3. 70% dėžių gedimų būna nerimti ir pakanka smulkaus remonto. Tai mano supratimu ko gero tepalo praleidimai pro žarneles, vamzdukus ir kitos panašios smulkmenos. 4. Fendt vario dėžių gedimai statistiškai nėra dažnesni nei visų kitų transmisijų.

Pritarčiau ir aš tokiai nuomonei, kad pradžiai bandyti dirbti kokia 10 ha, o kitus išnuomoti. Būtų kažkokių pajamų pradžiai ir supratimui apie ŽŪ verslą atsirasti. Nes žmogus matos nelabai orientuojasi situacijoj ir galvoja, kad žemė, tai kaip koks biudžeto lovys, o ūkininkas kaip koks valdininkas prieinantis prie to lovio. Nu ir tik semi ir semi tuos pinigėlius. Iš tikro vien išlaidoms tiems 34 ha prireiks 50-80 kLt. Nekalbant apie kokius technikos pirkimus. Savadarbė technika irgi nebus labai pigu, nes nieko nepasidaro tiesiog iš oro, kuris kol kas nekainuoja, ir nesuvirinsi su snargliais, kurie irgi nekainuotų. Viskas pakankamai brangu ir kartais gali būti pigiau gauti kur nors patvory kokį rusišką padrožtą kultivatorių ar plūgą papigiai ir jį pasitvarkius pratempti keletą metų. Juk dirbom po kolūkio daugelis taip. Susidaro įspūdis, kad žemės ūkio verslas daugeliui atrodo labai pelningas, lengvai perkandamas ir lengvas. 25-us metus jau tuo užsiimu, bet tikrai nepasakyčiau, kad taip yra. Ypač pradedantiems nuo 0, kaip pradėjau ir aš. Turiu omenyje, nedalyvavusiems kolchozų prichvatizacijoje na ir kituose kolchozninkų ir bobučių mulkinimo procesuose.

Neteisingai statai klausima klausk, nejaugi niekas neturit Dominator 96 arba 98, nes ju našumas praktiškai tas pat. Berods forumietis Drapox turėjo 96 dominatoriu, tai jis galėtu papasakot kaip su juo eina nukult 200ha, tai panašiai bus ir su Tukano 320. Mano nuomone arba ilga javapjutė su nauju tukano 320 arba greitesnė su nedaug naudotu Tukano 450, už maždaug tuos pačius pinigus.... arba NH cx 8... naudota. TC kaimynas turi tik nežinau kokie skaičiai. Jeigu tas Tucano 320 ir turi tuos 230 AG, nors ir 500 tų arklių, be to kad masę praryti ir iškakoti per subinę, kombainas turi dar ir grūdus bent jau minimaliai atskirti nuo šiaudų ir apvalyti. O visa tai kas tą atlieka pas jį tokio pat dydžio kaip Dominator 96. Aišku nusikuldavau ir su tokiu po 230 ha kas met net ir 270 ha maksimaliai rodos, bet tai jau nebe vieno mėnesio vargas su visom tokio ilgio javapiūtės pasekmėm. Todėl patarimas rinktis didesnio pajėgumo kombainą, ne vien pagal AG ar chederio plotį bet ir pagal valymo ir separacijos plotą.

Aš manau kad čia dėl trešimo. Pas mus kur gavo trašu prastai atrodo. O kaimyno tapati veislė negavo trašų tai atrodo žaliai... O aš pasakysiu, kad gali būt nei dėl to nei dėl ano. Dar pastebėjau, kad geriau žaliuoja laukai tų, kurių pasėta su rusiškomis ar lengvesnėmis vakarietiškomis sėjamosiomis. Mažiau susimynę žemės matyt.

Aišku man dabar mažiausiai rūpi tręšimai ir kiti rūpesčiai kaip išsaugoti pasėlius, nes kai garantuotas amen kviečiams, tai amen. Bet manau, kad pats laikas apsispręsti tiems kurių situacija neaiški. 2006m patirtis parodė, kad neblogai atsigavo ir pusėtiną derlių davė tik tie kviečiai kurie anksti gavo azoto. Kur su tręšimu buvo laukta po vegetacijos pradžios, nieko gero nesigavo. Pasėliai buvo ganėtinai reti ir derlius kur tai per 2 t/ha. Manau bent jau dalį pasėlių reiktų eksperimento tvarka patręšti kuo anksčiau. Tų nušalimų tai ne kas metai pasitaiko ir patirties aišku trūksta. Bet žiūrint į orus kokie jie stabilūs ir einantys pamažu šiltyn ir kritulių kažkiek nusimato. Tai labai tikėtina, kad jau kitos savaitės į pabaigą gali prasidėti vegetacija. Jei turėčiau ką tręšti, tikrai duočiau startinę minimalią dozę N, kai tik eina įvažiuoti.

Kaip gali papildomas pobugnio sekmentas skaldyti miežius, bet neskaldyti kviečių. Arba žmogus neteisingai apibūdino problemą.

nesapnavai, ir manau kad butina pabarstyt jei pries seja nebuvo duota npk. man kitas klausimas aktualus tai siera. kaip ja paduot ? Kolega, neklaidinkim liaudies, nes šiemet žirnius sėjančių bus daug ir po to gali būti daug nuostolių. Vienanaris azotas padidins derlių, padidins lapiją, bet nepadidins stiebų stiprumo, kas garantuoja sugulimą ir nuostolius apie kuriuos jau minėjau. Pernai sėjau absoliučiai be tręšimo. Rezultate 3,5 t/ha ir dėl sugulimo ant ribos, vietom jau nemažai paklupę buvo. Tai dar sąlygos geros susiklostė iki kulimo. Jei jau norim patręšti kiek tai tik PK su nedideliu N kiekiu, bent jau stiebą kiek sustiprins, azofoskė gal dar galima rizikuoti jei iki kokių 150 kg/ha, bet tik ne salietra.

Aš šitą reikalą su 100 kg/ha salietros perfrazuočiau kitaip: susiklosčius aplinkybėms gerai gali padidėti derlius 1 t/ha, susiklosčius aplinkybėms blogai derlius gali sumažėti 3 t/ha. Kiekvienam asmeniškai rinktis kokį rizikos laipsnį rinktis.

Tas mus toks etapas seniai praėjo, o dabar jau viskas kaip rudas šienas. Tikriausiai nepaguodžiau. Manau kad nemažoj LT dalyje jei ir nežuvo pilnai kviečiai, tai apšalimas tikrai atsilieps derliui. Vargu ar pavyks suformuoti gero tankumo pasėlį ir pasiekti puikius derlius. Šiandien skaičiavau atsėjimo teorinius rezultatus. Irgi vaizdelis su pelnu nekoks gaunasi. Greičiausiai gali pakrypti ne į pelną, bet į minusą.

Jei žmogus netręšęs iš rudens PK ir naudojant nedidelę normą iki kokių 150-200 kg, drąsiai galima po kelių dienų, nes džiovina juodai, jau įšalas išėjo vietom. Puiki proga papildyti PK atsargas. Jei ir toliau taip laikysis orai ir N niekur nedings.

Kas įdomu nuo Kupiškio į Panevėžio pusę važiuojant yra atkarpa gal 10 km kur visai pusėtinai atrodo laukai, ir atrodo kad tame tarpe ir kviečiai. Labai keista. Matyt buvo kažkiek sniegelio uždėta ir to pakako. mano i priesinga puse.15km i Rokiskio puse.Veisle famulus,priesselis v rapsas,is rudens 320kg/ha 9-23-30npk Kažkaip neteko į tą pusę jau seniai važiuoti, tai negaliu palygint vaizdo su musiškiu. Dėl Famulus, tai tikrai šituo reikalu gera veislė, nes gerokai skiriasi net nuo Ada. Bent jau sprendžiant pagal tai, kad Ada gerokai anksčiau nugeibo pas mus nei Famulus.

Kas įdomu nuo Kupiškio į Panevėžio pusę važiuojant yra atkarpa gal 10 km kur visai pusėtinai atrodo laukai, ir atrodo kad tame tarpe ir kviečiai. Labai keista. Matyt buvo kažkiek sniegelio uždėta ir to pakako.

Pagal tavo išvardintas aplinkybes nemanau, kad kokios techninės problemos, nes jei grūdus žalotų kokia sraigė ar elevatorius, tai žalotų ir kviečius. Nu dar yra varijantas, kad per daug eina į perkulimą ir skaldo perkulimo elevatorius, na ir šiaip kelis kartus per būgną pereinant skaldytų bus daugiau. Tuo gali skirtis nuo kviečių, nes miežiai lengvesni, jei negerai sureguliuota gali daugiau eiti į perkulimą. Nu ir dar varijantas, kad miežiai buvo tiesiog perdžiovinti bent iki 12.

Visko yra Čia gražesni į nuotraukas papuolė, nes šitam lauke šiek tiek daugiau sniego užsilaikė Šiaip turim ir tokių, kur iš tolo geltona atrodo, bet realiai mano manymu visi gyvi, nes apačioj turi žalumos Jei ant foto pasėliai idealūs, net geriausiai peržiemoję ne visada tokie būna, tai abejoju kad kažkur už kilometro būtų tokio stovio, kad jau reiks atsėti. Šiek tiek pavydu, bet šiaip reikia pasidžiaugti už kolegas, kad bent kažkam neteks atsėjimo dalia. Nors realiai kiek teko matyti, tai to atsėjimo ko gero ir tebus keliems rajonams per visą LT. Deja, bet ostrov nieviezienija vis dar nuo mūsų neatstoja. Vasarą būtent mūsų krašte buvo stipriausia sausra, dabar iššalimai irgi neaplenkė. Gerai bent jau tiek, kad nebereikia abejoti kad dar išgyvens kviečiai. Iššalimas šimtaprocentinis. Kas jau galvoja apie tręšimus ir nusiteikęs, kad greitai ateis vasara, priminsiu liaudies išmintį: vasaris šiltas - balandis šaltas ir baltas. Be to kovas irgi kontrastų mėnuo, šalia 10 su pliusu, čia pat gali būt beveik tiek pat su minusu. Tai gi visko dar bus.

Jei kalbam apie šiuos du, tai jei žemės ūkiui tik MTZ, jei daugiau miškui geriau T-40.