drapox

Į kurį 828 dairaisi? SCR ar S4?

Nu jau toks nepadorus skaičiukas kaip vasariniams.

Čia kalbi už visus brendus ar tik apie NH?

http://www.fendt.com/int/default.asp Atsiverti nuorodą - tractors - pasirenki seriją - gale aprašymo randi Configuration - pasirenki modelį - Configure - matai bazinę kainą EUR - susižymi visą norimą komplektaciją - matai bendrą kainą EUR - parašai drapox į PM ir sužinai spėjamą orientacinę kainą Lt Marijos žemėj - susinervini, pasigeri ir nueini miegot.

Kažkokie stebūklai. Gal moki kokius burtažodžius debesims užkalbėti, kad tavo laukus aplenktų. Kaip tik šiandien kraunant į vieną kaušą pasikabino ankstyvo ir vėlyvo kulimo grūdų, tai vaizdas buvo kaip nutelos. Ant tiek spalva skyrėsi, o atitinkamai ir kokybė. Visi irgi ėjo į extra, bet rodikliai skyrėsi gerokai, kaip jau rašiau anksčiau kažkur.

Aš pernai panašiai galvojau apie kombainą, bet šiemet galvoju kitaip.

Geriausias sprendimas pirkti iš manes pradalgių smulkintuvą ir vargo nematysi. kaip kažkas pasakė kombainas ne valoma ir ne džiovykla, tai dadursiu kad ir ne smulkintuvas. kam gaišti kulimo laiką. Našumas padidėja gal apie 20 proc. ir kuro pamenu be smulkintuvo užtekdavo 9 l/ha.

Nu jo su džiovykla ryškiai pramoviau, sandėliuose ir ant kiemo kalnai grūdų kaip Kazachstane kai būdavo. Reikėjo bent 3 kart našesnės. Bet atrodė, kad tokių metų kad visus reiktų džiovinti nebūna. Deja 2012 ir šie metai rodo kad būna. Aš kūliau drėgniausius 20 su dešimtosiom drėgmės.

Toks čiūdas pas mane Consul buvo. Ko gero neoriginalus o kokios firmelės gamybos varijantas. Kas met po kelis kartus tekdavo jį perrinkti. Nes jei numuši kokį peilį, tai tenka narstyti visą smulkintuvą kol jį išimi. Geriausias sprendimas dasivirinti tiesiog savo pasigamintą peilio gabalą. Tik šį smulkintuvą būtina po kiekvieno virinimo balansuoti į išgręštas skyles prisukant varžtų su atitinkamo svorio šaibom, kitaip gali net kombainas šokinėti nuo vibracijų. O jau perrenkant dedami panašaus dydžio peiliai į priešingas puses. Naujų peilių bent jau tuo metu dar buvau kur tai radęs, gal Biržų žemtiekime. Toks smulkintuvas žiauriai nemėgsta akmenų ir kitų pašalinių daiktų, nes kenčia peiliai žiauriai, net ir pats korpusas trukinėja. O teko praryti viso velnio, net ir pakėlėjus. Nu žodžiu ne kiek čiūdas, o kiek š.... toks smulkintuvas. Galų gale buvau neapsikentęs ir nusipirkau traktorinį pradalgių smulkintuvą. Tikrai geresnis sprendimas, nei pastoviai remontuoti kombaino smulkintuvą kai laukai stovi nekulti.

Ko gero. Eilinį kartą įsitikinta, kad geriau kulti anksčiau nedabrendusius, nei vėliau sugulusius, drėgnus ir išlytus. Bet ir aš nepakankamai laikiausi šios pamokos. Žodžiu ir vėl ant to pačio grėblio.

Parasyk kai nukulsi tuos likusius kvietukus. Ar tikrai nuo extros nusiris iki pasariako (aisku jei nespes sudygt). Iseitu, kad mano iki lietu I klase kulti kvietukai, po siu lietu keliaus i miska. Nuo pradžių kulimo skaityk kas dien arba naktim po šiek tiek kritulių pakrapyja pas mus kur tai 1 ar 2 mm, kartais ir 5, bet kulti apie 18-20 drėgmės įmanoma buvo jei ne kas dien tai kas antra dien. Bet kokybiniai rodikliai stabiliai ėjo žemyn. Baltymai nuo 16 iki 14,5, glitumas nuo 34 iki 28. Tai tikėtis kad per 2 paras nesustojančio lietaus (prilijo jau 55mm ) kažkas dar liks iš tų kviečių kokybės tikrai neverta. Be to garantuotai mažės kritimo skaičius, o ir sudygimas beveik garantuotas tiek atmirkusių grūdų.

Vėl gi deja kenčia tie kuriems nušalo žieminiai pasėliai. Kitaip sakant lazda muša kitu galu. Vasarinės kultūros subręsta gerokai vėliau, todėl ir kūlimai prasidėjo vėliau. Mūsų krašte kultų ir nekultų pasėlių santykis kažkur 50:50 vizualiai žiūrint pro auto langą. Ir jei vasariniams rapsams tai dar visai ne bėda, nes matosi ir visai žalių plotų, tai dėl miežių ir kviečių jau prognozė nekokia. Miežiai suguls visai ir bus nepaimti, kviečiai paguls, ne viskas bus paimta, klasės kritimas garantuotas greičiausiai iki pašariako, nes sudygs varpose po tokių ilgalaikių lietų. Prie viso to dar neina įeiti į laukus pasėti žieminių rapsų. Mano paties situacija lyginant su kitais, sakyčiau gera. Likę iki 10 ha kviečių ir vasariniai rapsai. Buvo visos galimybės nusikulti kviečius anksčiau, bet kaip visada atrodė dar drėgnoki, tai stiebas vienas kitas žalias, tai drėgmė apie 20. O dabar teks kulti ir tos pačios 20 drėgmės bet jau pašariaką, o ne extra manau. Tai va, klaidų deja vis būna prie ūkio.

Su kombainu čia sukalbėjai atvirkščiai. Būtent jis ir palieka visas piktžolių sėklas kitiems ir dar kokiam šimtui metų. Norint kad taip nebūtų reiktų kulti su visom žolėm ir pelais, tik kaži kiek taip darančių yra, nes valymas valomąja irgi kainuoja ne taip ir mažai įskaitant darbo ir laiko sąnaudas.

Jei laukų piktžolėtumas toks, kad verta valyti, tai matyt sprendimas geras, nes tuo pačiu ir laukai apsivalo nuo piktžolių sėklų, kurias kombainas palieka lauke jei su juo valant.

Rapsai netinka, kryžmažiedžiai. Rotacija nebesigauna. Šiaip tai panašių varijantų aplinkui pilna. Balandų, kiečių, usnių ir kmynų ar kokių avižų mišinių abstu. Jei nusikulčiau berniukai tikriausiai dar ir ačiū pasakytų.

Pastebejau siemet idomu dalyka, salia manes dirba stambus ir tvarkingas ukininkas, jo laukai visada svarus nepiktzoleti (kiek naudoja chemijos kita kalba), bet pernai i javus isejo kmynus kad galetu siemet nukulti kmynu derliu, o kmynu purksti nuo piktzoliu pasirodo negalima, tai patikekite tuose buvusiuose svariuose laukuose atsirado tiek piktzoliu, kad sunku buvo patiketi. Tai jei nori auginti piktzoles zaliajai trasai manau tikrai nereikia ju seti nes ju pilna dirva seklos. Nu čia toks nelabai rimtas juokelis buvo pamąstymams. Gal pakankamai ir kultūrinių augalų tinkamų tai trąšai yra. Nes užleidus piktžoles ir kiek pražioplinus su jų aparimu gali būti daug problemų ateičiai.

Tokiais metais kaip šie naturaliai jei nedefoliuojant, kai kotai bus nebežali ant jų neberasi nei vienos pupos. Turėjau kažkada tokį varijantą.

Labai keista skaityti, kad kažkas dar miežių nenusikūlęs. Miežiai, žirniai, pupos, dalinai ir rapsai yra kultūros kurių kulimą suvėlinus ir diena kita patiriami dideli nuostoliai. Dabar gi jau prieš savaitę miežiai turėjo būti nukulti. Geriau diena kita anksčiau nei vėliau. Prieš kelis metus pamenu per pora dienų lietingų kaip šiemet miežių derlius krito nuo 6 iki 3 t/ha, nes nebeįmanoma buvo sugrandyti jų nuo žemės, kaip privoluoti buvo. Šiemet irgi paankstinau jų kulimą matydamas kokius orus prognozuoja ir tikrai nepralošiau. Žirnius 1-2 dienom suvėlinau, bet pavyko paimti irgi be didelių nuostolių, nespėjo visai prigulti prie pat žemės. Tik su kviečiais vėlinant pjūtį mažiau rizikos prarasti daug derliaus, bet kokybė irgi greitai krenta, kai tokie orai. Našus kombainas didelis koziris, ypač kai javapiūtė tokia kaip šiemet.

Nesu ekspertas, bet kiek žinau, kukurūzai labai lėtai auga pradinėse stadijose. Todėl jeigu juos pasėtum po nukultų javų, vargu ar suspėtų iki rudens užauginti daug masės. Nebent augintum nuo pavasario, bet užarti jau būtų didelė prabanga Geras variantas būtų sėti kukurūzus grūdams, nusikūlus liktų tikrai daug masės, kuri praturtintų dirvą. Tik jau reikia specialios technikos derliui doroti. Aš vis pagalvoju, koks augalas labiausiai tiktų kaip tarpinis pasėlis po nukultų javų. Forumiečiai augina garstyčias, bet po jų rapso nepasėsi, nes priklauso tai pačiai kryžmažiedžių šeimai. Dabar tikriausiai mane pasmerksit, tačiau aš siūlyčiau baltąją balandą. Greitai auga, užaugina daug masės, negimininga nei rapsui, nei javams, lengva gauti sėklos iš bet kokio šabakštyno Tik reiktų neleisti subrandinti sėklų laiku įterpiant ir perlipti per save, kad pasėtum į savo laukus piktžolę Juokai juokais, bet tokių minčių ir man kilo. Juk būtent piktžolės ir yra visų atspariausios ir sausrai ir drėgmei ir mase augina ko gero greičiausiai. Problema tik būtų kur gauti sėklų. Užsiauginti pačiam nelabai eina nes nėra sėklų ir tokios kultūros tikriausiai NMA nedaleistų platinti. Na ir dėl kokių tai priežasčių tokios žaliosios masės laiku nesuarus ir subrandinus sėklas jau kiltų problemų ilgalaikių.

Mes taip pat kuliam 20-18 drėgnumo. Žiūrint į orų prognozes vargu ar galima tikėtis, kad grūdai ant lauko kada bus sausesni nei kokia 17, o po ilgalaikių kritulių nežinia ir su klase kaip gali būti, dažniausiai krenta iki 2-3 klasės. Kolkas visi kviečiukai eina į extra. Derlius iki 6 t/ha. Iš atskirų laukų 5,2-6,5 t/ha. Kūlimas kaip vakarinis pasivaikščiojimas, kai su kombainu tik per 8 val, per civilizuotą darbo dieną, nesivarginant galima nusikulti per 100 t. Viskas kaip ir tenkintų išskyrus kainas. pas mumi tik trečia ketvirta klasė bira pus aštuntos kviečiuku jau sausu bunkeriniu truputi virš aštuoniu.baltymai labai žemi plaukioja tarp dešimties supuse ir vienuolikos.Sako gali buti dėl ta kad per anksti kulami arba kaitra padarė savo.Vien žodžiu nežinau kaip ten iš tikruju yra bet yra kaip yra. Tikrai nemanau, kad nuo karščių ir saulės kokybė gali suprastėti. Greičiau jau atvirkščiai. Kitas dalykas tai kuo didesnis derlius, tuo sunkiau kokybę padaryti. Arba kažkur kažko pritrūko: mikrikų, tręšimas ne pilnai subalansuotas, karbamido per lapus, gal fungicido laiku...

Mes taip pat kuliam 20-18 drėgnumo. Žiūrint į orų prognozes vargu ar galima tikėtis, kad grūdai ant lauko kada bus sausesni nei kokia 17, o po ilgalaikių kritulių nežinia ir su klase kaip gali būti, dažniausiai krenta iki 2-3 klasės. Kolkas visi kviečiukai eina į extra. Derlius iki 6 t/ha. Iš atskirų laukų 5,2-6,5 t/ha. Kūlimas kaip vakarinis pasivaikščiojimas, kai su kombainu tik per 8 val, per civilizuotą darbo dieną, nesivarginant galima nusikulti per 100 t. Viskas kaip ir tenkintų išskyrus kainas.

Smetoniniai diedukai sakydavo, kad reikia iki Joninių dobilus pasėti. Dabar girdėjau rekomendacijas, kad iki rugsėjo vidurio. Matom iš kolegų patirties, kad net ir spalio pradžioj galima sėti. Kita vertus kaip sėjamas įsėlis, kai dobilai įsėjami į javus. Pasėjam tai pavasarį arba tuoj po pagrindinės kultūros sėjos arba kiek vėliau. Aš kai turėjau gyvulių sėdavau kai miežiai budavo 3 lapelių. Bet dažniausiai įsėlis būna pilnai nustelbtas pagrindinės kultūros, o jo augimas prasideda tik po nukulimo javų. Būna atvejų drėgnais metais, kai įsėlis perauga miežius, bet retai. Todėl iš esmės nematau skirtumo ar po kūlimo kažką pasėti ar po kūlimo pradeda vegetuoti normaliai. Jei tik pakankamai drėgmės dobilai ar kita turi laiko sudygti ir suželti.

Pagal pavadinimą jau būtų galima suprasti, kad jinai skirta grūdams iš pelų iškratyti, kad po jos einantys sietai galėtų atsijoti pelus nuo grūdų. O gofruota todėl, kad kitaip nepadarysi judesio link galo. Mano kombainiuko kulimo sistema čia pavaizduota. O dėl lentos kaip minėjau žiūrint ko nori rimto remonto ar skubaus. Roges ruošk žiemą, o ratus vasarą. Kombainą rimtai remontuoti dabar irgi tikrai ne laikas, nebent nėra kitų išeičių. Todėl klausimas kokia ta skylė? Jei lystų visas žmogus, tai jau reikia rimto remonto, niekur nedingsi. Jei lystų tik pirštas, tai kniedyji skardą kaip sakiau ne iš vidinės (viršutinės), bet iš apatinės lentos pusės ir kuli be vargo. Dar dėl visko kad tikrai nebyrėtų, galima papūsti putų ar padėti kokio parlono. O esant daugiau laiko darai rimtą lentos restauraciją ar keiti visą lentą.

Norint paprasto ir greito remonto, kai nėra laiko rimtai remontuoti ir gaišti kūlimą, tiesiog iš apačios prikniediji skardos ir gali kulti nors ir visą sezoną, nes visi kiaurumai užsineša šiukšlėm. O šiaip neišėmus nieko rimtai nepadarysi.

Nepadeda jokie praplovimai. Geriausias būdas- atlituoji viršutinį radiatoriaus bakelį ir su zil tepalo matuokle kiekvieną vamzdelį išvalai. Darbo daugiau bet rezultatas garantuotas. Nėr kur skubėt su litavimais ir pjaustymais. Vien kompresorium ar netgi kercheriu radijatoriaus plyšių normaliai neišvalysi. Reikia bent kartą sezone prabadyti skersai su kokiu strypeliu visus tarpus. Pageidautina kad strypas būtų minkšto metalo (aliuminis) arba medžio, kad nepradurti. Tokia procedūra Dominator labai padėdavo dėl kaitimo. Aišku darbelio visai dienai kaip minimum kol visi plyšeliai apeinami.