drapox

Pritariu pilnai. Ir ne vien dėl to kad žemės ūkis irgi verslas ir turi gauti pelno, kitaip koks tai verslas, bet ir dėl to, kad pasaulis balansuoja ant maisto trūkumo ribos jau daug dešimtmečių. Būtent dėl to šiai dienai yra kaip yra, chemizuotas ūkis vienintėlė išeitis. labai tikiuosi ir labai norėčiau, kad jau mūsų vaikų ar anūkų karta valgytų kokybiškesnį maistą, bet vargu ar tai įmanoma, kai pasaulyje žmonių daugėja tokiais tempais. Šiek tiek paskaitinėjau tą knygą elektroniniam varijante. Man pasirodė, kad autorius bandymus savo daržo lysvėj pateikia kaip pritaikomus visumoj agroversle. Kas yra neįmanoma. Suprantu, kad kopūstams ir pievai tikrai užtektinai maisto medžiagų kai jie auga ant komposto ar mėšlo. Tik sunkiai įsivaizduoju, kad įmanoma to komposto priruošti ir storu sluoksniu užvešti ištisus laukus. Jei ir įmanoma, kaži ar tai atpirks išlaidas. Dėl tų pačių kenkėjų. Tai kažkur tarp kokių kanapių ar pupų paslėpus kad ir tuos pačius kopūstus ar bulves, be abejo tam kenkėjui ko gero sunkiau surasti. O kita vertus gal net neverta prasidėti su tokiu mažu kiekiu, kai kažkur šalia yra didžiuliai tų pačių bulvių laukai, kur gali sėkmingai vystytis kenkėjų kolonija. O kaip būtų jei visos bulvės būtų suslėptos tarp kokių kultūrų? Ar koloradas įsigąstų kokių nors kanapių kvapo ir mirtų alkanas ir nesidauginęs? Vargu. Prisitaikytų greičiausiai. Knygą pavadinčiau: keistuolio pamąstymai. Visiškas paniekinimas humuso, neva tai jau savo atlikusi grunto dalis ir tiek, kai pasaulis teigia visiškai atvirkščiai. Knygoj dominuoja taktika - apderk kitus ir būsi nugalėtojas. Gal ir yra neblogų minčių, bet jos manau gerokai prasilenkia su praktika. Geriausiu atveju tai pritaikoma savo daržo lysvėse.

Nelabai norėčiau sutikti su šiuo teiginiu. Rapsai, kuriuos dažniausiai irgi auginam sėkloms kaip ir javai grūdams, alina dirvą. Pagal medžiagų sunaudojimą nelabai atsilieka nuo javų, o kad labai daugiau už javus atiduotų sausųjų medžiagų tai ko gero irgi nelabai. Tai gi realiai tai tik dėl rotacijos. O dėl dirvos gerinimo nebent rapsai aparimui, jei vien apie rapsus kalbant.

Ar tikrai matyti garantuotai derliaus mažėjimo tendencija? Nes šiemet, bent jau man, nežiūrint kad arimas, derlius mažiausias per daugelį metų dėl sausros. Gal pagal vienus metus sunku spręst. Kitas dalykas dėl beariminės aš vis rašau apie tai ką tuo klausimu rašo Vederio knyga. Tai kas kliūna man, dėl ko negaliu vystyt beariminės, matyt tinka daugeliui, tau Algi matyt taip pat. Tai sėjomaina ar tiksliau kultūrų rotacija, jų sugrįžimas į tą patį lauką. Norim nenorim teks išplėsti kultūrų ratą nuo 3 iki kokių 7 ar daugiau, tada gal galėsim rimčiau imtis beariminės.

Tai jei taip gerai išmanai nuo ko lūžta tai ko čia tada klausi, jei jau toks protingas esi nuo gimimo. Yra gal žmonių praleidusių per rankas po kelis kombainus ir geriau žinančių. Jei supuvo tai pakeisk, kokia problema, kam konstruot kokias nesąmones. Paimi gero uosio ar ąžuolo ir padarai pagaliukus. Pašalini bereikalingus laisvumus ir laimingas kuli visą 20 metų. O jei bus bereikalingų laisvumų vis tiek atsiras silpnesnė vieta kuri lūš, čia ne vien apie chederį kalbant.

Šiaip galima pasandarinti su kokiu hermetiku ar langų sandarinimo juosta. Bet realiai oro padavimo angos vis tiek sąlyginai keliasdešimt kartų bus didesnės už kokius plyšiukus. Tai pagrinde oras eis per filtrus. Nu nenorėkim mes šimtaprocentinės apsaugos, to nėra. Net gi sargio apsauga tik 98%.

Galima pridėti skardų, špižiaus gabalų, galima ir betono luitų. Kaip liaudis nesuprantat kame reikalas. Susitvarkykit normaliai lenktuvus, kad nebūtų bereikalingų laisvumų ir vibracijų ir viskas laikys normaliai. Kombainas toks agregatas, kad viskas persiduoda, visos vibracijos. Nuo vibruojančio smulkintuvo pvz skardos trukinėja už kelių metrų ir tt.

Na Nivų dar ne tokių teko matyti kurios irgi dirbo ir kartais keista būdavo kaip gali viskas suktis ir veikti tokiam stovį. Aišku ne visi vienodai darbo kokybę suprantam. Bet kas kūlęs miežius, o tokių matyt daug, žino kaip jie atrodo ir iš kur kaupiasi varpos ant dalgio ypač kai drėgniau. Tai su tokiu stoviu chederio kaip ant foto padoriai dirbti neįmanoma. bet tai žmonės yra dirba ir be veikiančių varijatorių, ir išlenktais pobūgniais ir net be viršutinių kratomų lentų. Tai čia kaip sakant: každomu po vkusu. Galiu pasakyti tik tiek. Suprantu, kad gali būti ūkyje kombainas už limoną, gali būti ir už 1 kLt. Čia kiekvieno galimybės matyt nevienodos ir tai nieko smerktino. Bet ir tą pigų tikrai galima paversti tvarkingai dirbančiu ir tai kainuoja nedaug, tik šiek tiek pastangų ir darbo.

tai tada su SCR dar geriau, paliksi baką, paliksi mondrą kaminą ir ką? net jei ir nustatys, kad per daug to dūmo - tai "sorry vyrai sugedo, susitvarkysiu" ir ką jie padarys? o ir šiaip neteko matyt, nei girdėt, kad policininkai ar gamtosaugininkai pasijungę kompus tikrintų ar išprogramuotas dpf, scr ar ne... gesintuvas kita kalba pasižiūrėjai yra, nėra, ten kompo nereik pasijungt, kad matytum Na fūrom kaip tai nustato. Tikriausiai pagal NOx dujų kiekį, nes jų su SCR sumažėja 4-5 kartus, tai jau juntama tikrai.

Iš tikro gal kam ir nesuprantama ką čia rašau apie slėgius, bet gal ne vienam teko pavažiuoti su traktorium kad ir labai sandaria kabina sausa dirva pamiršus įsijungti ventiliatorių. Arba su auto žvyrkeliu. Labai greitai kabinoj atsiranda dulkių. Ir koncentracija čia jau ne prie ko, nes ne kelias minutes ir netgi ne valandas išpurškiam su purkštuvu. Bent jau aš tokį darbą kas met dirbu šimtus valandų. Todėl tikrai verta įsigyti anglinius filtrus, arba tiesiog purškimo darbams turėti kad ir paprastą atskirą filtrą. Purški įsidedi, kitiems darbams naudoji kitą filtrą. Ir aplamai man tai taip keistai atrodo kai pas ūkininką kieme trys džipai, viens medžioklei, kitas pas mergas, trečias bažnyčion o purkštuvas koks varvantis kledaras maskatuojančiom sijom ir purškiama su bielkiu išklerusia kabina. Pagalvokim ir apie sveikatą, ne vien apie puikybę. Ir pritariant Uk algiui, purkštuvas yra pagrindinis ir svarbiausias ūkio padargas. Todėl rinkitės jį atsakingai.

Manau tikrai ne pats geriausias sprendimas. vargu ar kabiną padarai absoliučiai sandarią o slėgis kabinoj pas tave toks pats kaip išorėj nes nenaudoji ventiliatoriaus taip supratau. Nereikia būti labai dideliu aerodinamikos specialistu, kad žinotum, kad už traktoriaus kabinos susidaro žemesnio slėgio zona, tą parodo apnešti traktorių ir mašinų galiniai stiklai. Ten kartu su dulkėm kaupiasi ir chemikalų dulksna. O kabina tikrai nebus tokia sandari kad nieko nepraleistų į vidų. Išeitis viena, sukurti kabinoj didesnį slėgį nei išorėj. Tam reikia siurbti orą iš išorės ir pageidautina švarų orą.

Tokie tavo lenktuvai š... verti. Piaunant miežius ar kitas trumpašiaudes kultūras lenktuvų pirštai turi praeiti apie 1 cm nuo dalgio, kad nuo pjaunamos nekristų varpos ant žemės. Tai neįmanoma su tokiu pirštų vamzdžio laisvumu kaip nuotraukoj. Arba turėsi pirštus laikyti bent 5 cm nuo pjaunamos ir prarasi daug varpų, arba pagausi į dalgį, o tai jau problemos.

kai su traktoriais į Europą važiuosim, tai gal ir reiks atgal įsidėt, bet, kad laukuose ar ant lietuviškų kelių pradės gaudyt, tai labai abejoju, net su įšimtu DPF ar SCR Fendtas, Case'as ar Claas'as yra geroooookai švaresnis už MTZ, T-150 ar Kirovieca... Na ir fūros ne visų gamybos metų su AdBlue, bet jei sustabdžius ten kur priklauso neras turėsi bėdų. Jau važinėja po laukus ir tikrina kombainų gesintuvus gaisrininkai, tai nieko čia nuostabaus kad kada ant kelių ar laukuose tikrins kaip veikia EGR ar SCR, arba techninės patikros metu.

tikrai, jei LT nebūtų ES tai būtų netgi galima naują traktorių iškart be SCR atsivežt, o kadangi esam ES tai atsivežam su SCR, o po juos operuojam... nors kol jis veikia nematau prasmės jį šalinti manau bus tas pats kaip su fūrom. pradžioj visi išoperuodavo, bet neilgai. Pradėjo tikrinti ant kelių išmetimą ir teko operaciją daryti jau atvirkščią. Bus tas pats ir su traktoriais manau.

Na negalima taip rašyti, kad žmonės negalvoja, nesisaugo ir pan. Tiesiog ne visi turi vienodas galimybes. Pamenu tuos laikus, kai pats purkšdavau su pakabinamu purkštuvu ir traktorium atvira kabina. Galiu pasakyt, kad atvira kabina ko gero geriau nei kokio bielkio uždara. Tiesiog kai be kabinos ar jinai atvira tik stogelis ar panašiai, tai atitinkamai tam ir pasiruoši. Kombiezas dengiantis visą kūną, kepurė ne su kazirka, bet normalus statybininko gaubtas, akiniai, respiratorius, arba aš pats labai mėgdavau tiesiog skarą ar šaliką vietoj to respiratoriaus, nes žiauriai jie man nepatinka dar nuo armijos laikų. Tie kas labai juos mėgsta ir jais pasitiki turi nepamiršti, kad juos šiaip jau reikia labai tankiai keisti, arba keisti filtrus, kitaip žalos bus daugiau nei naudos. Bet atviros kabinos pliusas tas, kad pro ją pratraukia vėjas ir atitinkamai paderinus greitį tos dulksnos gauni tik posukių metu labai trumpai. O su nesandaria kabina gaunasi siurbimas iš kabinos galinės dalies išorės oro, o tas kaip tik ir yra su purškimo garais. Todėl kabinoj pastoviai kaupiasi purškiama dulksna. Arba jei ir per ventiliatorius oras patenka tai irgi tas pats. Žodžiu išeitis tik angliniai filtrai traktoriuj ir sandari kabina bei slėgio kabinoj palaikymas. bet deja tokią galimybę ne visi turi ir niekam tas per daug nerūpi. Labai svarbu tik kad traktoriai per daug nepribezdėtų NOx ir nenuodytų visų kitų, tame tarpe ir grietinėlės vyrų ir moterų, o žemdirbys, jis tegul nuodijasi, niekam tas nerūpi. Kad priklausom rizikos grupei visokių vėžių ir kito š... kuo sergama nuo visokios taršos ir nuo nervų, tai jau tikrai. Bet yra visokių žmonių. Vienas iš mūsų kaimo ilgaamžių, kuriam dabar per 80 metų kolūkyje dešimtmečiais barstė trąšas su pipirnyčia su pupseliu atvira kabina. Nepamenu kad būtų kokias dujokaukes dėvėjęs. kiek trąšų dulkių per žmogaus plaučius ir skrandį ir kita perėjo manau numanot. Visokių ir žmonių yra. kitas dalykas per didelis sterilumas irgi išlepina žmogaus imunitetą.

Tai fendt'as pilnos komplektacijos tiek arkliu zymiai pigiau Šiaip tikrai ne. Nebent į JD sukrauti riebią komplektaciją, tame tarpe ir Auto Power. JD 6170R atitinka panašiai Fendt 718 (716). Naujų serijų traktoriai tiek Fendt, tiek ir JD, gal ir kitų, turi labai geras komplektacijas, bet kainos irgi tikrai kandžiojasi. Už visus EGR ir SCR irgi dasimetė sumelės matyt gražios ir dar dasidės nuo 2014m.

Pritariu dėl purkštuvo svarbos. tai tiesiog agregatas, kuris atsakingas dėl mūsų kelių šimtų Lt išlaidų į ha, bet ne vien. Nes jei purkštuvas visai chrenovas ir ta chemija tiesiog išlaistoma kaip pakliuvo, tai labai gali būti, kad veikimas bus artimas 0. o tada jau nuostoliai dėl žolių, ligų ir kenkėjų gali perlipti ir į tūkstančių sritį 1 ha. Iš praktikos pamenu kiek velnių nuo manes gaudavo chemijų pardavėjai, kad pardavinėja neveikiantį š..., kol naudojau lenkišką purkštuvą, taip sakant made in PL garage. Bet kažkaip viskas su tų pačių firmų tom pačiom chemijom pasidarė gerai, kai nupirkau naudotą Hardi. Taip kad ar tas purkštuvas naujas ar naudotas ne esmė. Ir nereikia sukti galvos dėl to ant kiek sunku bus praeiti jo apžiūrą. Jis tiesiog turi veikti gerai visai nesvarbu su apžiūra ar be. Mūsų pačių keli stolnikai Lt į ha arba panaudojami tinkamai ir duoda pridėtinę naudą, arba tiesiog išpilami ant žemės be naudos, neatlikdami apsaugos, todėl nešantys milžiniškus nuostolius. Manau du pagrindiniai įrenginiai ūkyje, kurie be priekaištų turi būti tvarkingi. Tai kombainas ir purkštuvas. Jei to nebus, ūkiui chana.

Jei kalbant apie mechaninį tvirtumą JD 700 serija tikrai viskas labai gerai, ko nepasakyčiau apie elektroniką. Pokrypio reguliavimas susikniso ir po remonto neveikia taip kaip naujas. Vėžų sekimas per jautrus, per daug gaunasi visokių nereikalingų kraipymusi. Normos kartais irgi kompas ilgai ieško, ypač sezono pradžioj. Žodžiu nesutvertas tokioms sąlygoms kurias turi dauguma LT ūkių. Ne kiekviena diena įvarom purkštuvą po stogu. O jis tiesiog prašosi būti sausai. Nes nei viena elektronikos dėžė lengvai nenusiima. Nemanau, kad dar kartą pirkčiau tokį pat. kaip cia dabar taip butu? kazkur skaiciau tavo pasisakymus kad tai jis labai vykes,o dabar sakai kad jau nebepirkciau aisku juokais drapox,nieko asmenisko,spalva juk neviska lemia Tikrai nesakau, kad jis nevykęs. Žiūrint su kuo lyginsi. Manau, kad yra bent pora ar trejetas geresnių brendų.

Įdomumo dėliai,kodėl ne JD purkštuvas geras daiktas ar ne? Jei kalbant apie mechaninį tvirtumą JD 700 serija tikrai viskas labai gerai, ko nepasakyčiau apie elektroniką. Pokrypio reguliavimas susikniso ir po remonto neveikia taip kaip naujas. Vėžų sekimas per jautrus, per daug gaunasi visokių nereikalingų kraipymusi. Normos kartais irgi kompas ilgai ieško, ypač sezono pradžioj. Žodžiu nesutvertas tokioms sąlygoms kurias turi dauguma LT ūkių. Ne kiekviena diena įvarom purkštuvą po stogu. O jis tiesiog prašosi būti sausai. Nes nei viena elektronikos dėžė lengvai nenusiima. Nemanau, kad dar kartą pirkčiau tokį pat.

Nu jo, pamiršau, kad ne pas visus traktoriai su TMS. Tai kiekvieną lomą ar kalvą tada sunkiau iš akies nustatyt kiek pedalą paspaust ar kiek palėtint. O šiaip bendrai imant, tai aš visada pasisakau už galios atsargą. Tai realiai ir Pronto 3DC būtų neprošal kokia 160 AG dėl šventos ramybės ir linksmesnio darbo.

kaimynas su JD6830 traukia Horsch DC4 ir vargo nemato, tai JD6630 tikrai patemps 3m Matyt nuo zemiu priklauso pas mum horshui 4m 200ag ant ribos tik.... Apie kokią ribą kalbi? Ar greitis prie 0 ribos, ar prabuksavimas prie begalybės ribos? Nors greitį nurodo nuo 10 iki 20 km/h Pronto, bet nemanau, kad kas blogo nutiks jei bus važiuojama ir lėčiau. Greičiau jau problemų būtų nuo didelio greičio. Na ir jei arimas šviežias nesusigulėjęs irgi traukti jau sunkiau būtų, bet tokiu atveju įdirbimas nebelabai reikalingas, tai vėl...

kaimynas su JD6830 traukia Horsch DC4 ir vargo nemato, tai JD6630 tikrai patemps 3m Cia kaip pas ka tas vargas suprantamas. 3DC stengiames kabinti ant 190ag Case'o, nes 6930'as su pilnu bunkeriu kvieciu ir 5cm dirbimu tvarkosi sunkiai ir galios rezervo nebeturi. Galios rezervas niekad nemaišo ir visada linksmiau darbas einasi kai traukia lengvai ir didesniu greičiu. Bet su Fendt 714 t.y. su 140 AG (vardinė pagal R24) Horsch pronto 3DC traukdavau visai padoriai. Dirbimas iki 7cm, daugiau ir nereikia manau. Su pilna greitis apie 11 km/h, su tuščia iki kokių 15 km/h. Vis tiek į šlapią dirvą nesėjam, tad ne prabuksavimas sprendžia viską bet galia, o kad sumažint galios poreikį galima tiesiog sumažint greitį. Aišku su daugiau galios sėti linksmiau, ypač kai kalvota ir pan.

Ivabaltė panašiam panašius darbus jau 2 metus vargsta. Matyt pakeliui daug rado. Tikiuosi tau geriau pasiseks.

Pritariu, ypač dėl paskutinių žodžių. Kas to kol kas nesupranta, tai supras kai ateis tam laikas. O jis ateina.

Jei trumpai. Kuhn nebent su freza galėtų prisilygint Horsch ir tai vargu.

Manau į ŽŪ ateina pinigai iš kitų sričių. Labiausiai iš šešėlio. Todėl, kad per žemės ūkį lengviausiai juos paslėpti. Nelabai kas gali susekti kiek ant popieriaus ir kiek iš tikro sumokama už žemę ir už žemės nuomą, už darbą, paslaugas. Kuo griežčiau bus bandoma sukontroliuoti "viršunėlių" pinigus visokiom deklaracijom ir panašiai, tuo daugiau jų bus plaunama panašiais metodais. Įskaitant ir tai, kad vargu ar pavyks sustabdyti žemės pardavimą užsieniečiams. Nu ir dar tai, kad pilna tokių nuomotojų, kurie prižada aukso kalnus, o sumoka vienus metus, po to nemokėdami keletą metų ir kitokių panašių monų pilna. Tai peršasi išvada, kad žemės nuoma brangs. O esant tokiom kainom ir tokiom išmokom, ekonomiškai ūkiai vargu ar beišgalės kažkiek tą nuomą kelti (kalbu apie savo kraštą). Išvada ta, kad dalį žemių būsim priversti prarasti. Bet ar tai labai blogai tai abejočiau. Gal būt nėra labai gerai tol, kol banke kapsena pinigai iš sąskaitos už nupirktas technikas. O šiaip visumoj, visada maniau, kad optimaliausias augalininkystės ūkis yra kur tai iki 200 ha. Įvertinus normalios, vertos pinigų kuriuos sumoki už darbą, darbo jėgos stygių (veikiau deficitą, nes jos skaityk kaip ir nėra), manau, kad tas ūkio dydis galėtų būti dar gerokai mažesnis, kur tai apie 150ha. Nu bet čia aišku kiekvienam pagal apetitą ir pagal gobšumą. Kol kas ir aš tuos skaičius viršyju. Žodžiu turiu lyčnų "riebalų" ant sukūdimo.