drapox

suprantu,kad vagos krastas turi buti statmenas vagos dugnui. Bet as butent kalbu apie lauko lentu remimasi i vagos sona (lygiagretumo prasme). Lauko lenta visu savo ilgiu turi glusti prie vagos sono? Gal spaudima lentos i vagos sona galima sumazint pakreipiant pluga kairiau ar desiniau, ko pasekoje lauko lentos pasisuka. Kalbu apie pasukima,nes ant fraugde plugo tas imanoma,kai plugo prikabinimo asies nera lygi. Plūgui lauko lenta, kaip lėktuvui ar laivui kilis. Kad jinai palaiko visą tiesiaeigį judėjimą gerai juntama ariant negiliai ir kai lentos padilusios. Pasidaro neįmanoma suarti tiesios vagos, jinai gaunasi vingiuota. Jos atlaiko visą šoninį verstuvės ir norago spaudimą į šoną. Todėl bent jau aš stengiuosi lauko lentas sureguliuoti taip kaip minėjo kolega Arimas, kad šiek tiek rėžtų į vagos dugną, o jei nebėra eigos iš pailgų skylių tada keičiu į naujas arba kažką davirinu. Lauko lenta kaip ir visas korpusas, turi būti išilgai vagos, arba labai nedaug (0,5 cm) pakrypusi į neartos pusę, kad gultų visu plotu prie vagos šono, taip gaunasi didžiausias atraminis plotas. Dar patarimų konkrečiai dėl šio plūgo. Nesezono metu pilnai atleisti spyruoklių suspaudimo varžtus. Kadangi pirmam korpusui tenka didesnis krūvis, geriausiai jam dėti mažiausiai pavargusią-susėdusią spyruoklę. Jei korpusai aria nevienodu gyliu, sureguliuoti su gale apsaugos esančiais varžtais.

Fraugde turi ne tiesią prikabinimo ašį. Ašies galai yra skirtingam aukštyje. Todėl kažkokiam gyliui gali tikti ir vienodas traktoriaus galinių traukių aukštis. Koks tai gylis nežinau. Norint arti mažesniu ar didesniu gyliu teks atitinkamai pareguliuoti traukių ilgį, kad plūgas stovėtų vertikaliai (stovai). Be to Fraugde prikabinimas turi tokį reguliavimą su dantukais, kuriuo sureguliuojama, kad plūgas stovėtų išilgai traktoriaus išilginės ašies. Ir dar prikabinimo ašis stumdosi skersai plūgo, kas yra pirmos vagos pločiui sureguliuoti. Nemažai su tokiu teko padirbėti.

Štai su kokiom lietuviškom reklamom krovininę, išsikrovinėjant lietuviškas prekes, mano dukra užfiksavo JAV Californijoj. Gal sakau ir visai nieko tas ruskas embargas. Ko gero pasitarnaus mums į gera.

Kaip ir minėjau susimečiau savo Rabe naujus noragus, kaltinį varijantą ir problemos kaip nebūta, gali ir asfaltą art. Vis tik naujos darbinės dalys, o ypač su kaltiniu varijantu manau daugiau galimybių palaviruoti. Nors dilimas tų plasmabit gal ir mažesnis, bet įvertinus, kad šiuo atveju gali keisti ir vartyti kaltus, labiau manau gali prisiderint prie dirvos sąlygų. Aišku su greičiais stengiuosi nepersistengti, nes dilimas kai taip sausa matyt kaip ant šmirgelio. Slėgis plūgo sistemoj 140 atm ir tai pirmą korpusą kartais kiek paspaudžia kur per kalvą papuola kokia technologinė. Žodžiu sprendimu esu patenkintas, o tie padilę noragai palauks šlapesnių laikų.

Tai šitą kolegos arimo patarimą ir aš įsidėmėjęs, kad geriau kai visai nesupiauna, o lieka 3-5 cm. Viskas labai gerai kai užgriebis 40-45 cm korpusui, bet ariant 53 cm užgriebiu jau nesupiauna apie 10cm naujas noragas, o padilęs dar daugiau. O tada jau nieko gero.

Velnias, ar čia man jau atmintis paveda, bet kad Kverno kai tik noragai tiesūs, neblogai priguldavo grederio peilis virinimui, o va Rabe tai lenkti ir ką nors privirinti norint jau problema. Ir dėl lindimo, tai Kverneland gan stipriai kaltai išsikiša lyginant su kitais, tai irgi sakyčiau turėtų pagerinti lindimą. Ir prie to pačio kai kolega daugiau išmanantis gal pakomentuotum, kaip vis gi lindimui gali įtakoti noragai be kaltų tokie kaip Plasmabit ir kaltinis varijantas? Ir dar ar negali trukdyti geresniam lindimui noragų ilgis (aš prasiilginęs), nes vis gi spaudimas į cm2 sumažėja didesnio norago?

Realiai kai sąlygos specifinės niekur matyt nedingsi, kaip tik statyti korpusus rakum, kad visas plūgo svoris pirmiausiai gultų ant kaltų. Pas mane situacija dar liūdnesnė, nes sausa taip kaip tokiu metų laiku dar ko gero nebuvo niekad. Tiek šuliniai tiek prūdai vis dar senka. Per kalvas ariant tik dulkės rūksta ir plūgas lipa iš žemės, mat noragai gerokai jau padilę ir be kaltų. Nupirkau šiandien naują komplektą su kaltais, susidėsiu, žiūrėsiu kas gausis.

Kiek aš ardžiau, tai pas mane vis pagrindinio salnikai buvo kiauri. Bet jei ką žinosim, kad ir dėl kitų reikalų požymiai panašūs. Gerai, kad pasidalinai info.

Parašyk Algi kai išspręsi problemą. Įdomu ar pakaks reikalų su ženklintuvais ar vis tik pagrindiniam cilindre bėda.

Kaina kuria parasei uoste, kieme ar elevatoriuj? Kieme. Pasiima patys. Tai čia pas tave kieme, kai uostas už kelių km. O kitur būtų visai kita kalba manau. O šiaip pagal viską liūdniausia situacija su kviečiais, su miežiais gal kiek geriau, nėra tokio didelio pertekliaus.

Trąšas gi ne iš grūdų gamina, tai ko joms nebrangt? Kainos nusistovi ne vien nuo to iš kokių žaliavų kas gaminama, bet visų pirma priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Paklausa turi mažėti nes esant žemoms grūdų kainoms žemdirbiams sunkiau trąšas įpirkti. Todėl mano manymu trąšos turėtų kiek atpigti.

Kas gali tiek toli nuprognozuot? Per pora metu ir svieto pabaigos galima sulaukti o tu grudu kainas jau zinai.Nors gal ir gerai butu,zeme atpigtu daugiau laisvos nuomai atsirastu. Aš tai nežinau nichrena, bet yra kas geriau žino situaciją pasaulyje su grūdų paklausa, pasiūla ir pasėliais, tai nieko gero nesišviečia, ypač su kviečiais. Sakau gal kam kyla priešingų minčių, labiau optimistinių.

Kokių kam kyla minčių dėl kainų? Aišku dalykas neprognozuojamas, bet kaip sako kur daugiau galvų, daugiau ir proto. Ar yra kokia tikimybė, kad kainos iki metų pabaigos kiek kilstels į viršų? Nors pagal visas prognozes tai dugnas turėtų stovėti bent porai metų ir tai kaži ar tai jau dugnas. Bet pagal tokias kainas kai paskaičiuoju, tai nebesueina galai man kitų metų, bent jau tradicinių kultūrų.

Pas mane panaši bėda buvo tik vienos pusės ženklintuvas išeidinėdavo daugiau kitos šiek tiek, tai manžetas cilindro buvo nusibaigęs. Pakeičiau ir viskas gerai. Praleidžiant pagrindinio cilindro manžetui susiknisa ne tik šoniniai ženklintuvai, bet ir galiniai vėžų ženklintuvai bei kliūties režimas. Manau čia silpna Pronto vieta, nes keičiau pagrindinį manžetą jau 3 kartus, žodžiu kur tai kas antri metai. Nors transporte važinėju ant klipsų. Tai ar teko siemet seti pupas, viskas tvarkoj? Manau pupoms turi būti tas pats kas ir žirniams. Geltona ritė, skardelė į galą nuo ritės ir tarpinė į priekį nuo ritės.

Panašu kad pamažu apsistos bobų vasara bent porai savaičių, tad kas nepasisėjo ar nenukūlė kokių grikių, nėr ko nervintis, laiko tikrai pakaks darbams. Yra buvę kai spaly pasėti nespėjo net išdygti normaliai kviečiai ir tas ko gero sumažino jų derlių. O rugsėjo pradžioj pasėti kai šiltas ir ilgas ruduo labai sutankėja ir tampa ligų knibždelynu. Taip kad optimumas vis tiek kažkur 20-25d rugsėjo manau. Bet turint omeny kad šie metai pasaulyje gali būti šilčiausi per visus stebėjimus nuo 1880m, bent jau prie to einama, turėtų ir spalio sėja nebūti blogiau. Is kokiu saltiniu tokios prognozes?Seti visuomet stengiuosi Apie rugsejo viduri,nes sunkesnese zemese sunkiai dygsta.Abidna buna kai visu laukai pries ussalima zalioja o kur suveluoti,vos pradeda dygti.Tai is tokiu ir derliaus nera ko tiketis. Iš čia jei apie orus: http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujie ... -1880-metu O sėjos terminai iš ilgametės patirties, savo ir į kaimynus pasižvalgant.

Žemė šlapia, ražiena aukšta, nedidelis gylis. Nemanau, kad be priešplūgių kažką geriau padarysi. Pažanga. Liuks. Siunčiam į artojų varžybas.

Bandziau. Ir stiklo audiniu. Ir su skarda silikono protepes uzlenkiau, jai ne virna virta, tai kita itruksta. Stiklo audinio tikrai nepaklijuosi su bet kuo ir bet kaip. Yra tokia derva net nežinau kaip tiksliai vadinasi kuri tam skirta ir kuri tirpdo stiklo audinį ir iš daug sluoksnių audinio gaunasi stikloplastas. Reiktų išsiaiškinti iš kur viso to gauti ir tada gal ir įmanoma būtų suklijuoti, jei ta bačka iš tikro iš stikloplasto, o ne iš šiaip kokios plastmasės. Nes kiek žinau stiklo pluošto nepriklijuosi prie kitokių paviršių, vis tiek atšoks. Kitaip sakant kur reikalai eina apie visokias plastmases, reikia žinoti tiksliai kokia tai plastmasė, nes skirtingi ir klijavimo būdai.

Panašu kad pamažu apsistos bobų vasara bent porai savaičių, tad kas nepasisėjo ar nenukūlė kokių grikių, nėr ko nervintis, laiko tikrai pakaks darbams. Yra buvę kai spaly pasėti nespėjo net išdygti normaliai kviečiai ir tas ko gero sumažino jų derlių. O rugsėjo pradžioj pasėti kai šiltas ir ilgas ruduo labai sutankėja ir tampa ligų knibždelynu. Taip kad optimumas vis tiek kažkur 20-25d rugsėjo manau. Bet turint omeny kad šie metai pasaulyje gali būti šilčiausi per visus stebėjimus nuo 1880m, bent jau prie to einama, turėtų ir spalio sėja nebūti blogiau.

Aš manau, kad smulkių ūkių pasėliai geriau peržiemoja dėl to, kad dažnai jie nebeicuoja sėklų, o faktas kad herbicidas iš rudens ar beicas, lyčnas stresas augalui. Kitas dalykas dirvų suminimas gal ne dėl didelių traktorių, bet daugiau dėl sunkių universalių sėjamųjų, o ir dar neariminių technologijų taikymas. Todėl žmogelio apknisusio su rusku plūgeliu, pakultivuota su drapakėliu, pasėta su SZ, nebeicuota sėkla ir išgyvena pasėlis. Ypač tokių pavyzdžių matėsi pas mus šiemet. Dar prie viso to yra vienas tikrai garantuotas dalykas, tai tokių laukai labai nelygūs, atrodo kad į arimą žiaurų tiesiai pasėta, dėl to užsilaiko daugiau sniego. pas mus sniego šiemet buvo maximum iki 1 cm, o už kokių 15 km 2-3 cm ir pas mus iššalimas 100 procentinis, ten iš bėdos jau buvo ką gaivinti pasėlius. kartais ir 2 cm sniego manau daug reiškia.

Kadangi aš čia būsiu matyt nelabai kaltai užsipuolęs mažiau patirties forume turintį kolegą, tai sorry, matyt būsiu neteisingai supratęs mintį. Tiesiog ateityje pasistenk suformuluoti mintis taip, kad nekiltų atvirkščių minčių. Kad nepasisėjai nieko tragiško neturėtų būti. Drėgmės yra, šilumos taip pat. Pats tas laikas iki spalio, o ir į spalį teko ne kartą įtraukti sėją, net ir iki 7d. Viskas priklausys nuo spalio orų. Yra buvę kad gruodas užspaudžia jau pirmą savaitę, o būna ir visas spalis beveik be pašalo ir šiltas. Žodžiu, kaip Dievas duos taip ir bus.

Kolega, turbūt jautrus šiandien. Nelabai įžvelgiama pašaipus klausimas. Mūsų krašte irgi buvo sunku tverti ir laukti vėlyvesnės sėjos, kaip buvo geri orai, o prognozuojama ilgi lietūs. Dabar pažiūrėjus per langą, matosi, kad ir šiandien galima sėti +palankesnės sąlygos, nes dirva drėgna. Toks žodžių derinys tikrai skamba ironiškai, bet ne kalbininkas aš, tad tebunie taip kaip kas supranta. Manau tokį klausimą normalu būtų užduoti panašiai po mėnesio, o ne dabar, kai dar manau yra ir nenusikūlusių ne tik nepasisėjusių. Tiesiog ne visiems susiklostė vienodos gamtinės sąlygos, o ir technikos ne visi matyt vienodai turi. Žodžiu: sotus alkano neatjaučia, bet tyčiotis iš jo neturėtų.

Jei taip esi garantuotas, kad ten tikrai kviečių šaknys, tai gal vandens ieškojo jie. Vanduo vis tik svarbiau matyt už visus kitus dalykus.

Aišku kai pasisėji tai labai linksma pasimėtyt keistais klausimais ir paieškot tipo kvailelių. Tik kas iš tikro labiau išloš ar tie kurie pasisėjo anksti, ar tie kurie vėlai visai neaišku. Paskutiniai keletas metų parodė, kad geriau peržiemoja vėliau sėti žieminiai. Taip kad pašaipas ir panašiai geriau manau pasilaikyti sau, nes taip dažniausiai būna, kad prieš patį save tokie dalykai ir atsisuka galiausiai. Kad nemanytumėt kad ginu savo poziciją, tai aš jau pasisėjęs. Bet ne dėl to kad labai mėgčiau ir vertinčiau ankstyvą rudeninę sėją, bet dėl to kad geri orai leido ruošti dirvas, o po tokių orų sunku pasakyti kokio ilgumo gali būti lietingas periodas.

Na žiūriu visokių čia nuomonių apie tuos išsiplovimus ir sunku matyt būtų pasakyti kas teisus. Bet pastarųjų keletos metų nuo 2006m praktika, kai jau buvo gal 5 iššalimai ar apšalimai kviečių ir reikia atsėti pavasarį vasarinėm kultūrom parodė, kad vasariniai kviečiai ar rapsai pasėti vietoj iššalusių žieminių duoda geresnį derlių nei pasėti šiaip įprastai pavasarį. Realiai priežastį matau tik vieną, tai geresnį PK pasisavinimą. Matyt išbertų prieš sėją balandį PK trąšų pasisavinama mažai, lyginant su išbertomis iš rudens, nors dalį jų juk dar suvalgo ir žieminiai. Bet jei žieminiams užmetus tirpios azofoskės kokioj kovo pabaigoj ar balandžio pradžioj, kol pakanka drėgmės, manau turėtų nemažą dalį trąšų panaudoti dar tam sezonui. Bet čia tik nuomonė.

Jei kalbant apie rudeninį asortimentą su mažu azoto kiekiu kaip 8-20-30 ir panašiai, tai ko gero pavasarį pasiima mažai, nes jos pakankamai sunkiai tirpstančios. Bet azofoska tikrai labai greitai tirpstanti trąša ir aš ją dažnai naudoju pavasarį datręšti pirmam tręšimui. Bėda tik su ja viena, kad PK santykis nelabai tinkamas ir labai greitai dirvos persisotina P, nes augalams jo mažiau reikia nei K.