drapox

Aš šiek tiek apmažinau savo sodą. Irgi kamienus išroviau raute, o po to įstrižai su kurmiu dviem kryptim sudirbau. Iškėlė likusias stambias šaknis į paviršių. O toliau jau manau galima dirbti tradiciškai kaip patinka, padargai nebeturėtų kentėti. Bet jei plotai dideli, kaži ar ne brangokas varijantas gaunasi.

Aš turėjau mintyje ne arimo paviršiaus grožį, bet arimo kokybę aplamai. Ariant tokiu gyliu ir greičiausiai spėju 50 cm užgriebiu, didelė dalis ražienos ir paviršinio žemės sluoksnio atsigula mažam gylyje. Skirtingai nei ariant giliau ir mažesniu užgriebiu. Tai apie tokią arimo kokybę kalbu. Mano nuomone tokia teorija jau pasenusi ir neatitinka pasikeitusių pavasario gamtinių sąlygų. Pamenu kai pradėjau ūkininkauti, tai agronomijos seni vadovėliai irgi patardavo kuo anksčiau akėti ar kultivuoti, o sėti tik po savaitės. Dabar taip padarius dažną pavasarį javai sudygtų tik plėmais, o rapsai iš viso nesudygtų, arba sudygtų po lietaus, kurio kartais nebūna ir 2 mėnesius, kaip kad pas mus buvo 2013m. Sunku pasakyti ar laikinai ar ne, bet atrodo, kad šaltų drėgnų rudenių ir drėgnų pavasarių laikai baigėsi. Viskas teisingai pasakyta su drėgmės išsaugojimu aplamai, bet kas iš tos drėgmės giliai, jei jos nepakanka dirvos paviršiuj sėklos sudygimui. Taip kad sėjos strategija keičiasi į: sulauki tinkamo momento, ruoši dirvą ir nedelsiant sėji.

mes tai apie 17 cm Arimo kokybė tokiu gyliu tikrai nukentės lyginant su kokiais 25 cm, na nebent korpuso užgriebis 35 cm. Tad mano nuomone ką arimas tokiu gyliu, geriau jau rinktis skutimą ant kokių 15 cm. Aš asmeniškai, jei tik leidžia ariamasis sluoksnis, rudeninį ariu 23-25 cm.

Šimtu procentų negarantuoju, tiesiog po ranka neturiu dabar knygos. Jei neklystu tai pas Consul būdavo: rapsams 4,5-6 mm apskritos sk.; grūdams 6 mm pailgos sk. arba 9 mm apskritos sk.; žirniams 12 mm apskritos sk.; pupos, avižos 16 mm apskritos skylės.

Gera kritika ar ironija kartais geriau veikia už patarimą. Jei atidžiai perskaitytum keletos kolegų komentarus, tai suprastum, kas tau norima pasakyti. O norim visi pasakyti, kad: dar nesėdėjęs lėktuve, bet jau nori raityti aukštąjį pilotažą geriau už patį Jurgį Kairį. Chemikalų suderinamumas yra aukštasis pilotažas priklausantis nuo daugelio dalykų. Kitas dalykas chemikalai purškiami ne tam, kad juos išpurkšti, bet kad kažką padarytų. Kad išnaikintų kenkėjus, žoles, ligas ir tt. Todėl kiekvienas turi savo panaudojimo laiką ir tikslą. Todėl patarimas pradėti tikslinį chemikalų naudojimą neišsiplečiant į daugiau nei 2 komponentai, o toliau viskas su patirtim ateina. P.S. Jei nori atsakyti kam nors į komentarą tiesiog spausk quote arba parašyk asmeninę žinutę paspaudęs PM. Čia viskas kiek kitaip nei delfi, nereikia jokių too.

Nu čia panašiai kaip jaunimėlis nežinantis kur yra bimbalo stabdis ir kad sukiojasi vairas, bando kas bus jei iki dugno gazą numinsi. Aišku graudžiai juokinga.

Įdomių žaidimų liaudis prisigalvoja iš neturėjimo kas veikti. Keista tik kad iš karto kažkodėl nebuvo užfiksuotas kitas Gineso rekordas. Koks spėkit?

Kokiam cia darbui kuro bakas 8430 tik 8 valandom ? Noraginis skutikas 5m (dardinis gylis apie 18-20cm , priemolis), pas kaimynus tas pats su topdaunais 5m. Maža problema. Ant priekinės pakabos toninis konteineris su saliarka ir papildomas bakas ir svoris tuo pačiu. Problemos kaip nebūta.

Tiesa irgi subjektyvus dalykas. Žiūrint kaip pažiūrėsi ir iš kieno pozicijų. Tikrai nenoriu kažko įrodyti, tik išsakau savo nuomonę. Pernai vienam kolegai iš rudens tiek peraugo piktžolės kviečiuose, kad iš po jų nebesimatė kviečių. Aišku pasėta buvo labai anksti, rugsėjo pradžioj. Faktas kad nuostolių buvo patirta daug ir tiesa visai kitokia jau. Kitaip sakant žiūrėkim ūkiškai pagal situaciją, tikrai nėra vienos taisyklės. Dar šiandien perskaitau pasaulio derliaus prognozes. Ir pasirodo ne vien aš vienas manau, kad sausra didina nušalimų riziką. Rusija sumažino savo kviečių derliaus prognozes dėl to, kad sausa ir drėgmės trūkumas sumažins tikimybę sėkmingam kviečių peržiemojimui. Deja, bet pas mus situacija analogiška. Nepamenu tokio sauso rudens ir ženklių kritulių nenusimato kol kas prognozėse.

Nu niekas turbūt tiksliai nežino kiek to priedo ar nuostolio duoda, bet anot tų kas suinteresuotas iškišti kuo daugiau chemijos, atseit iki 0,4-0,6 t priedo gali būti, bet gali ir nebūti. O kaip su tuo ''priedu'' kai nušąla ir tai jau pakankamai dažnas dalykas bent jau mūsų kraštuose? Ir be to herbicidai duoda papildomą stresą, tai kaip ir prisideda prie nušalimo mano nuomone, na bent jau nesustiprina augalų tai tikrai. Dėl ankstyvos sėjos gal ir geriau nupurkšti. O jei normaliai pasėta ir ypač vėliau pasėjus manau geriau nepurkšti. Bent jau pas mus tie šalti rytai net iki 9 šaltuko jau gerokai apvirino žoles, net žieminio rapso lapai guli apvirinti. Kad ir prognozuoja dar nemažai šiltų orų, bet dėl sausos dirvos ir vis pasitaikančių šalnų, manau žolių vegetacija sustabdyta ir nieko ypatingai žalos jau nepridarys. Nepriestarausiu yra logikos tavo pasisakyme,bet pernai rudeni purskiau ,kuliau 8-9t.tai rekordinis mano derlius per ukininkavinimo laika,tai galvoju kad neklydau.Nors cia toks dalykas, kad nei pasversi nei pamatuosi.Nuvezus augala i laboratorija viskas paaisketu,bet kas cia tuom ussiimines. Sutinku, kad gali susidaryti tokios sąlygos kai pasiteisins labiau nupurškus, bet gali gautis kitom sąlygom ir atvirkščiai. Tai čia kai toks dalykas 50/50 arba nauda/žala, tai aš kol kas bent jau renkuosi nepurškimą ir neankstyvą sėją, nes prie ankstyvos sėjos aišku geriau purkšti.

Nu niekas turbūt tiksliai nežino kiek to priedo ar nuostolio duoda, bet anot tų kas suinteresuotas iškišti kuo daugiau chemijos, atseit iki 0,4-0,6 t priedo gali būti, bet gali ir nebūti. O kaip su tuo ''priedu'' kai nušąla ir tai jau pakankamai dažnas dalykas bent jau mūsų kraštuose? Ir be to herbicidai duoda papildomą stresą, tai kaip ir prisideda prie nušalimo mano nuomone, na bent jau nesustiprina augalų tai tikrai. Dėl ankstyvos sėjos gal ir geriau nupurkšti. O jei normaliai pasėta ir ypač vėliau pasėjus manau geriau nepurkšti. Bent jau pas mus tie šalti rytai net iki 9 šaltuko jau gerokai apvirino žoles, net žieminio rapso lapai guli apvirinti. Kad ir prognozuoja dar nemažai šiltų orų, bet dėl sausos dirvos ir vis pasitaikančių šalnų, manau žolių vegetacija sustabdyta ir nieko ypatingai žalos jau nepridarys.

Nėra tobulų nei gamintojų nei vartotojų, bet pradėkim nuo savęs.

Tai patikėk , kiek jaunimas dabar sugeba ......Nekartą teko rast ryte keičiant pamainą , naktį iš laukų gryžusį traktoriu su viskuo sujungtu . Parvažiavęs apie 10 Km ir visu kiek traukia . Su tepalais servisas pats painiojasi , nes skaitosi kaip ir universalus hidraulinis-transmisinis . Pritariu. Tai būtent nuo savęs, nuo priežiūros, nuo darbo ir nuo darbininkų reikia pradėti ieškot sliekų, o ne iš karto durninti gamintojus, kad tipo jie nebemoka traktorių gamint.

Kartais gali būt ir į temą, bet geriau kad nebūtų taip.

Arba kolega smagiai sensti, arba aš jaunyn pradėjau eit, nes šiaip jau mūsų nuomonė retokai sutampa.

2011 t7030, tai kodel kitam new 2009 mt t7060 tokiu nesamoniu nera? ir kodel su juo padirbus 3 valandu dingsta amortizacija ? Greičiausiai pūslės pasibaigę. Mačiau Hansaflex jas tvarko. Keista tik kad anot arunio 30 atm traktorių puslėse. Citroen kiek pamenu 60 atm, tai čia apkrovos didesnės. O kaip kažkada turėjęs pora Citroen su tokiais pričindalais pasakysiu, kad požymiai nusibaigusių pūslių (sumažėjęs slėgis) labai įvairūs: nusėda žemyn, neamortizuoja, kieta pakaba, šokinėja, nėra stabilumo, nusileidžia priekis, nusileidžia galas, šaltu tepalu vienaip, šiltu tepalu kitaip. Tai pagal aprašymus panašių požymių tikrai yra. P.S. Pūslę galima nuimti bent jau auto, tai gal ir traktoriaus, tik jokiu būdu neardyti, pats supranti koks slėgis.

Aš asmeniškai neįsitikinau, kad trąšos lokaliai duoda naudos. Kalbu ne agronomiškai, bet aplamai ir apie Pronto. Visų pirma tai nesąmonė gaunasi, kad į grūdų bunkerį tetelpa 1,1 t sėklų. Todėl gaunasi žaidimas su pilstymais ištisiniais. Tai visiška gaišalynė. Vasarinių kviečių didesne norma tepasėji 4 ha maximum. Žodžiu sėjos gaišimas. O sėjos ankstyvumas pavasarį vienas iš pagrindinių gero derliaus faktorių, ypač kai pavasariai darosi vis sausesni. Asmeniškai jau 2 gal metai netręšiu lokaliai. Bent jau sėja einasi sparčiau gerokai. Jei pirkčiau kitą sėjamąją vargu ar su trąšom. Geriau jau pagalvočiau apie papildomą nedidelę sėkladėžę kokių nors startinių trąšų panaudojimui kartu su sėkla.

Derlingumai ne prie ko, tam kombainai turi greičių dėžes. Gali kulti 1 km/h, o gali ir 15 km/h jei derlingumo nekažkas ir chederis mažas. Turėjau kažkada Volvo prikabinamą 1,4 m chederiu ir sukdavo jį T-40. Viskas ten puikiai kuldavosi, grūdai švarūs, tik aišku per dieną gal 1,5 ha., jei geresnių javų sulėtintoju važiuojant, o jei prastesnių važiuojant 1 pavara jau ir 2,5 ha išeidavo paimti. Bet kai javų turėjau tada gal tik 10 ha tai nebuvo jokių problemų. Per kelias dienas javapiūtė ir baigta.

Visiškai pritariu. Nes nesu dar gailėjęsis dėl to kad nupirkau galingesnį, platesnį, didesnį, geresnės komplektacijos. Teko gailėtis tik atvirkščiai.

Ką gali kelti pakaba ir kas leidžiama komplektuoti prie traktoriaus šiek tiek skirtingi dalykai, bet visai gali būti, kad ir 820 buvo komplektuojamas su 1800 kg svoriu. Dabar jau nelabai bepatikrinsim. Vienaip ar kitaip ir be priekinio svorio jų svoriai skiriasi 715 kg, tai ne tiek ir mažai.

Taip, jei neturėtų tai ir neprasiteptų. Kai nušveiti rūdis tai ilenda rodos kad koks mm to laisvumo būtų. Bet jei ilgiau nepatepus, pradeda neprasitepti, o jau po pusės metų gali nebeiškalt be gero kūjo. Maniau, kad turėjai minty 820 ir 724. Tai jų masė skiriasi kažkur berods 700 kg. Be to 820 negarantuoju bet tikriausiai nekomplektuojamas su 1800 kg svoriu. Tad su svoriais 820 su 1250kg, o 724 su 1800kg, skirtumas jau būtų kažkur apie 1,2 t. Tad tuos papildomus arklius 724 tikrai gali išnaudoti.

Šiemet kuliant lauką stebėjau kaip dega kitas laukas už 2 km, irgi mano kviečių. Pirma mintis ką pasiųsti su kokiu padargu, o traktoriai su prikabintom priekabom. Ugnis ėjo iki elektros laidų aukščio, nuo kurių kibirkšties ir užsidegė kaip nustatė ekspertai, nes buvo labai stiprus vėjas. Apie kokius tai užgesinimus ar ugnies sustabdymą pavėjui negali būti nei kalbos, nes pavėjui ėjo kaip koks slibinas visa naikinantis didžiuliu greičiu, per kelias minutes. Bet kita vertus kaip tik dėl stipraus vėjo ugnis nesiplėtė stipriai į šonus, tad gaisrinės užgesino lengvai. Išdegė apie 2ha, praradau apie 13 t ekstrinių kviečių. Užsidegė kaimynų nukultam lauke prasto smulkinimo šiaudai, javai degė silpniau kiek nei ražiena su šiaudais. Nu žodžiu gavos toks labai greitas dviejų ha nuėmimas. Kainos neaukštos šiemet, bet nuostoliai vis tiek solidūs.

Kokius traktorius turėjai mintyje rašydamas šią frazę?

Jo šiaip ne esmė ką knyga rašo, o svarbu kad būtų tepalo, o tam būtina, kad prasiteptų. Aš per metus vieną kartą, o jei reikia ir daugiau visus kaiščius iškalu, apšveičiu nuo rūdžių, sutepu ir vėl surenku, pravalau taškus, kad garantuotai prasiteptų ir nepasakyčiau, kad tie kaiščiai labai jau klebėtų net gi 714 kuris pradirbęs jau 9000 MV. Kur tuo klausimu esu padaręs spragų, tai frontalinio tepime. Matyt neįvertinau kokios apkrovos jam tenka, tai kaiščiai iš tikro jau padilę ir turi laisvumų. Nors kita vertus, tai su tuo pačiu frontalinio kaušu sniegą valau, o jau kai įkali į kokį įšalusį akmenį ant kokio keliuko, tai matyt jokie tepalai nepadės.

Tingiu dabar ieškotis po instrukcijas, bet ko gero nesuklysiu, kad pakabos kaiščių taškai tepasi ar ne kas 25 val., tai realiai kas 2-3 dienos. jei taip tepant tikrai neturi dilti jokie kaiščiai, jei ne tai jau čia kitas klausimas ir ne plūgo tada kaltė. Kitas dalykas dėl svorio. Jei gamintojas numato komplektacijoj tokį svorį, tai matyt viskas paskaičiuota ir atlaikys kad ir pusiau rėminis tas traktorius. Dėl prikabinamo plūgo turiu labai neigiamą nuomonę ir manau kad tai reikalinga tik labai stambiems ūkiams, nes šiaip tada reiktų turėti 2 plūgus prikabinamą ir pakabinamą, kad apsiarti mažus laukus ir galulaukes.