dzipas

Supranti yra toks reikalas, kad variklis uzlinktu arba deze tai reikia uzp..sti juos be gailescio, tuo labiau kad variklis su deze daznai buna kieme nevienas, tai jei uzlinko - padargus ant kito arklio ir darbus darai. Taciau kai uzlinksta padargas (ir neretai jis dar buna paraminis - metosi pakampiais po to kol nesibaigia isipareigojimai ir tada nuvezi i metala), tavo arkliai kieme stovi, zvengia, bet darbai nevyksta..... O darbus reikia daryti tada kai jiems ateina laikas daryti. Su lenkisku meslu atidirbau 15 metu (pirkdavau naujus) - bei kai viena vasara pradeto lauko sienauti pakrastys spejo i siena isdziuti, kol susitvarkes kita lauko pakrasti baigiau .... spjoviau ir nusipirkau stoll senuka, dabar dar sena taarup turiu, tai isvaziavai padarei darba, gryzai ir pastatei, reikia toliau ir vaziuoji. Paprasciausiai - ziurejau as i ta kazkokia kopija - gal JUS ir taupantys bukite bandymo triusiais, o man reikia darbus dirbti. Garaze ziema praleidziu - konstruoju kazka savo malonumui. 

Ir mes po pernai spygliuota isbraukta is gyvenimo. Ypac "tinkama" avims buvo kirpti ....

Kai kurie modeliai nh italijoj surenkami, o td ir farmall man rods turkijoj. Bet is esmes ner svarbu kas varztus susukioja, mazgai ateina paruosti. Ruosiuos pereiti nuo nh prie claas ir tik del tos priezasties kad nh su case i t5 ir luxuma pradejo paspirtuku variklius montuoti, kai tuo tarpu claasas i 400 serija deda ju paciu nef motora su didesne kubatura prie tu paciu arkliu, nu aisku ir dar kaina kazkaip padoresne pasiule, plius 600 serijos klases claasas labiau patiko nei maxumas ar t6.

Kai kurie modeliai nh italijoj surenkami, o td ir farmall man rods turkijoj. Bet is esmes ner svarbu kas varztus susukioja, mazgai ateina paruosti. Ruosiuos pereiti nuo nh prie claas ir tik del tos priezasties kad nh su case i t5 ir luxuma pradejo paspirtuku variklius montuoti, kai tuo tarpu claasas i 400 serija deda ju paciu nef motora su didesne kubatura prie tu paciu arkliu, nu aisku ir dar kaina kazkaip padoresne pasiule, plius 600 serijos klases claasas labiau patiko nei maxumas ar t6.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Nuomos kaina gali buti kaip ir valstybines zemes nuomos kaina, gali ir buti rinkos kaina, sitoj situacijoj manyciau savininkas atsius laiskeli su pageidaujama suma, jei jums pasirodys per didele, bus galima irodineti ir pagal teismo priimtas nutartis ir nustatyti kaina. Pas mus buvo kai norejo kainos "nuo lubu", parasem kad nesutinkam ir pasiulem moketi tiek kiek mokejom pagal valdiskus ikainius, bet gavosi taip kad ta zeme issipirkom, t.y. nespejom teisme pasigincyti  Bet esant nesutarimui - kaina nustato teismas.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Man tai ok visko gana ir tai esu ne syki viesai pasakes, ir daznai laikausi to ka pasakau, o sakau visada ta ka galvoju, be jokiu uzuolanku ir grozybiu.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Man tai ok visko gana ir tai esu ne syki viesai pasakes, ir daznai laikausi to ka pasakau, o sakau visada ta ka galvoju, be jokiu uzuolanku ir grozybiu.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Eini i NZT ir klausi kas kur ir kaip. Jeigu tikrai yra ilgalaike nuoma, turejo jam buti irasyta i sklypo naudojimo salygas, tada eini pas anstoli (jis gali konstatuoti fakta, kad zeme naudojasi kitas, o ne tu) padaro fotkes, suraso akteli ir tada kreipies i teisma del neteisetu kaimyno veiksmu - civiliniu ieskiniu del nedauganamu pajamu, treciaisiais asmenimis isitrauki NZT ir bylinejates kokius du metus..... Nu nepatinka aisku man tokie procesai, bet jeigu zmogus ant galvos lipa.... Aisku viena - taikiai manau neissispres sitas klausimas, o laimes kaip visada advokatai.
 

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji",  pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Jei atsisako stoni i eile su visais rajono aplinkiniais kartu

Tada ne

Supranti yra toks reikalas, kad variklis uzlinktu arba deze tai reikia uzp..sti juos be gailescio, tuo labiau kad variklis su deze daznai buna kieme nevienas, tai jei uzlinko - padargus ant kito arklio ir darbus darai. Taciau kai uzlinksta padargas (ir neretai jis dar buna paraminis - metosi pakampiais po to kol nesibaigia isipareigojimai ir tada nuvezi i metala), tavo arkliai kieme stovi, zvengia, bet darbai nevyksta..... O darbus reikia daryti tada kai jiems ateina laikas daryti. Su lenkisku meslu atidirbau 15 metu (pirkdavau naujus) - bei kai viena vasara pradeto lauko sienauti pakrastys spejo i siena isdziuti, kol susitvarkes kita lauko pakrasti baigiau .... spjoviau ir nusipirkau stoll senuka, dabar dar sena taarup turiu, tai isvaziavai padarei darba, gryzai ir pastatei, reikia toliau ir vaziuoji. Paprasciausiai - ziurejau as i ta kazkokia kopija - gal JUS ir taupantys bukite bandymo triusiais, o man reikia darbus dirbti. Garaze ziema praleidziu - konstruoju kazka savo malonumui.