jevgenijus

Raminkis Arvydai mano naujieji sutikti su 0 promilių, taip kad prošal šį kartą. Pradžiai primink TI tikslus. Man pačiam kabo tik apie 3ha ir net neatsėdamas turiu kaip be jokio nuostolio uždengti. Bet ką daryt žmogui, kuriam tos jūsų supistos pievos puse ūkio sudaro, ir maža to mes to žmogaus augalininko ūkio isikurimą prafinansavom? Juk tai nonsensas. Vis peršamas naratyvas, kad patys ūkininkai dėl viso kalti, bet esmė tame, kad ministerija sufeilino. Ministeriniai kuo puikiausiai tai supranta, tik šlangom apsimeta ir svaidosi skaičiais, terminais ir reglamentais. Reikia gi būti bukagalviu visišku, kad ne susivokti kokiu sąlygų reikia, kad tų pievų plotas ne mažėtų. Bet gi ne tokie mes, visi, plius minus, protaujantys, ane? Kažkas sako, kad dar briuselis gali atsižvelgti ir kažką ten kažkur sušvelninti. Bijau, kad tai bus tik formalus užklausimas iš anksto žinant formalų atsakymą. Imant globaliai, visada laikausi gyvenimo moto, kad viskas įmanoma su jumis, be jūsų ar nepaisant jūsų. Bet šiuo atveju klerkija privedė mus iki tokio taško, kur nei prieš juos išstoti nei nepaisyti jų neišeina.

Tai kad dera tik max 3metus. Na gal atsėti leis... Va iki ko priėjom, tikiuosi leidimo savo nuožiūra disponuoti nuosavybe.

Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai. Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. Šitą vietą aptarkime. 81k ha dobilų? Gal motiejukas į galvą trenkė?

Tuos plotus kur minėjai, planavau dėl ekoschemų palikti... Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigojo daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus - jas atkurti Ne pats deklaruoju, tai galiu kvailai paklausti. O teikti paraiškas ir ne įsipareigoti dėl tų pievų buvo įmanoma?

Aš dabar galvoju... Kad viskas ką gali prieš mus - neduoti išmokos už tą plotą. Bet kaip gi TI tikslai? Vargu ar ten yra kažkas apie tas pievas paminėta. Man išvis atrodo čia kažkokia teisinė nesąmone kvepia.

Tai kad žmonės ir paprastesniems pokyčiams nepasiruošę, o tu siūlai gyvulininku patapti?

https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/pievu-atstatymas/40001?fbclid=IwAR3om34XcsFxvryhVjAuztYSC2oshkes_k4oi9epHM92PDwoPUfYD09ue-8#res Paskaityk paskutinę pastraipą.

Svarbiausia, žemėlapis daugiausia raudonuoja gyvulininkystei palankiuose regionuose. Nu nieko, sutiksiu kada savo klerką iš tų kolidorių, paklausiu - na kaip, paskatinot gyvulininkystę?

Atrodo, kad šokas praeina ir kūną užlieja skausmas Apklausa - ką reiktų daryti? a. Toliau daužysim kumščiu stalą; b. Statysime kryžius arba ir važinėsim traktoriais po seniūnijų langais.; c. Darysim kas liepta; d. Visi variantai.

Kad rusai frontą su užnugariu sumaišė, tai čia jau senas faktas.

Kažką va prieš šitą va? Nu ne, ne mūsų nosiai.

O kas dar ne mūsų nosiai? Gal tiksliau, kas mūsų nosiai? 1918 tereikėjo 20 žmonių, kurie nesijautė menkais, 90'ais irgi panašiai... Atsikeltų Basanavičius, mižniais mus išvadintų. Kai menkystos ėmėsi iniciatyvos - važiavo stalino saulės parvežti. Nepirškit savo menkumo kitiems.

Jei jie sės prie stalo, mums pizie. Tie kas gyvenat arti Suvalkų kolidoriaus, laikykit raumenį įtemptą, nes buriatų tankistams px, klausot jus rusiškos muzikos ar ne.

Patys ukrainiečiai sako: geriau jau prasidėtų pagaliau tas karas. Ten Nato veiks netiesiogiai. Rusam teks daug karstų pagaminti kol paims Ukrainą, per daug, jei iš vis sugebės paimti.

Iš jūsų tų internetų... Dar kartą apie tai, kas šiuo metu vyksta dėl Kinijos. Geopolitinis aspektas. Legendinis realistas Henry Kissingeris kažkada pamėgino išprovokuoti Briuselio politikus klausimu, kieno numerį reikia surinkti, norint pakalbėti su Europos Sąjunga. Klausimas euro-entuziastams pasirodė toks skaudus, kad į jį buvo atsakinėjama ne vieną dešimtmetį. Tačiau genialusis Kissingeris nesuprato, ką dabar žino kinai. Norint spręsti klausimus ES, reikia vos kelių skambučių.... keliems Vokietijos pramonininkams. Mes, kaip ir visas Vakarų pasaulis, susiduriame su sisteminga autoritarinių režimų konkurencija siekiant sugriauti taisyklėmis grįstą tvarką, kuri yra Lietuvos nacionalinis saugumo ir ekonominio augimo interesas. Pasaulyje valdomame autoritarinių režimų, tokių kaip Kinija ar Rusija, mes tiesiog neišliksime. JAV - demokratinio pasaulio lyderis, kitoje pusėje lyderiauja Kinija. Rusija ryžtasi kelti ultimatumus Vakarams dėl mūsų regiono saugumo, nes supranta, jog JAV dėmesys yra nukreiptas į priešpriešą su Kinija. Tai koordinuota autoritarinių režimų veikla, kuria siekiama įsitikinti, kaip JAV „patemps veikti dviem frontais“. Šios tendencijos tik stiprės. Lietuvai, nori ji to ar ne, teks pasirinkti barikadų pusę. Ir Lietuva, deklaruodama savo nacionalinius užsienio politikos interesus, renkasi. Vertybinė politika — tai ne aistros dėl vienuolyno regulos vertybių. Tai mūsų nacionalinis interesas palaikyti liberaliąsias demokratijas, susiduriančias su vis stiprėjančiu spaudimu. Lietuvos pozicija dėl Kinijos kyla būtent iš šios paradigmos. Dabartinė vyriausybė nėra pirmoji, suprantanti Pekino keliamą iššūkį. Sauliaus Skvernelio vyriausybė, matydama keliamą grėsmę, taip pat siekė suvaržyti kinų pastangas patekti į sektorius, kurie yra jautrūs nacionalinio saugumo požiūriu. Negana to, Kinijoje autoritarinės tendencijos tik stiprėja. Tai nebėra ta pati šalis, kokia ji buvo prieš dešimt ar net penkerius metus. Tai vyksta visų pirma dėl vidinių iššūkių ekonomikai, pagrįstoje skola ir eksportu (Holdingo „China Evergrande Group“ problemos — tai tik žiedeliai to, kas laukia ((grafikas apačioje). Kinijos komunistų partija supranta, jog konkurencija, finansinė realybė ir artėjanti deglobalizacija sugriaus viską, kas buvo statoma paskutinius keturiasdešimt metų. Komunistų partijos centrinio komiteto 6-tasis plenumas savo rezoliucijoje aiškiai nurodė, jog atsakymas į šiuos iššūkius bus ne ūkio atsivėrimas, o komunizmo pergalė ir asmeninis Xi kultas. Lietuva perdavė prekybos politiką ES kompetencijai. Todėl tai, ką daro Kinija, yra susiję ne su Lietuva, o su visa ES. Kinija mato, kad ES vyksta mentalinis pokytis Kinijos atžvilgiu — 2019 metais pirmą kartą buvo priimta Kinijos strategija, kurioje Pekinas buvo įvardytas kaip „sisteminis priešininkas“. Tokios tendencijos šalyse narėse paskutiniu laikotarpiu tik stiprėja. Europos politikai vienas po kito vis garsiau ima kalbėti apie Kinijos grėsmę. Net naujoji Vokietijos vyriausybė „leidžia sau“ turėti vis aiškesnę nuomonę dėl to, kas darosi Kinijoje, ir dėl to, kokią grėsmę tai kelia. Nekalbant jau apie Čekiją, Prancūziją ar Slovakiją ir kitas. Tačiau Kinija turi Rusijos pavyzdį, rodantį, jog ES politika tampa „lanksti“, kai kalba pasuka apie didelius pinigus. Tereikia rasti sąskaitą. Ir tokią sąskaitą, kaip ir Putino atveju, jie randa pas vieną ar kitą vokiečių pramonininką. Lietuvoje sprendžiasi tai, kokia bus artimiausio dešimtmečio-dvidešimtmečio ES kryptis, ir tai, ar mes paliksime savo pagrindinį sąjungininką JAV bandyti atlaikyti frontą prieš Kiniją ir Rusiją. JAV pusėje buriasi Kinijos kaimynės, suprantančios jos keliamą grėsmę, — Japonija, Australija, Taivanas, į ją, matyt, gravituos net Indija. Tačiau JAV reikia ir aiškaus ES veikimo. Lietuva, keldama Kinijos klausimą, siunčia aiškią žinutę JAV, kad jūsų priešininkas yra ir mūsų priešininkas. Kad auliniams batams grasinant mums, turėtume moralinę teisę pasakyti — girdėkite mus, nes mes girdime, su kuo susiduriate jūs. Lietuvos atveju Kinija žino, jog kovoja su laiku, — ilgai šito neteisėto veikimo pilkojoje teisinėje zonoje Kinija netemps. Jai per daug svarbus veikimas PPO bei jos prekyba su ES. Terorizavimas neatsitiktinai pradėtas būtent kalėdiniu laikotarpiu, kai politinis Briuselis yra išsivažinėjęs po savo šalis, todėl veiksmingos reakcijos reiks laukti iki sausio pradžios. Šventinis laikotarpis ir Vašingtone. Negana to, Kinija žino, jog Lietuva, kaip ES institucijų narė, savo rankose turi įrankį, kuris būtų skaudus Kinijai tiek ekonomiškai, tiek politiškai (palikime šį klausimą kitai diskusijai). Todėl, pasinaudodamas Vokietijos pramonės siunčiama žinute viešajai mūsų nuomonei, Pekinas blickrygu siekia greito pasidavimo. Šiais metais teko perskaityti daug gerų knygų. Tačiau nejučia vis grįžtu prie vienos iš jų — N. Černiausko dokumentinės knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Skaitant ją sunku patikėti, kad tuometinė šalies vadovybė, verslas ir piliečiai, pasaulyje vykstant tokiems geopolitiniams lūžiams, ramiai dėliojasi ateities planus, naiviai vildamiesi, jog tai, kas vyksta, jų nepalies. Realybė visada pasibeldžia tau į duris... N. Černiausko knygoje kalbama ne apie praeitį, o apie visų mūsų ateitį. Istorijos teisingumas lėmė, kad 1940-ieji vis dėlto netapo „paskutine Lietuvos vasara“. Realistiškai reaguodami į tai, kas darosi pasaulyje, neleiskime, kad vėl patektume į panašią situaciją.

Jei nori suprast kaip viskas iš tiesų yra, kalbu ne tik apie dujų reikalus, tai beveik viską ką jis pasako suprask visiškai priešingai. Turėsi tikrą vaizdą. Наябать ir кинуть tuo bus įrašyta į ruskyno konstituciją, prie piliečio pareigų.

Rusiškai reiktų paklausti - С Какого перепуга? Kodėl Rusijos vidaus rinkoj kažkas kažką turėtų parduoti pigiau nei rinkos kaina? Tai būtų įmanoma eksporto draudimo atveju ar didelių eksporto muitų.

Kolega, paskutinis sakinys, ar tikrai buvo būtinas?

Kainos kyla ir krenta, į viską sureaguoti nespėsi. Tie kas nupirko tarkim po 500, ar tikrai jie rinkų guru pasidarė? Kiek kainavo trąšos javapjūtės metu? Keli iš čia esančių pirko dar pigiau, pigiau nei 500. Tai jų rinkų prognozių lygis vabšė God level? Dalis juk elementariai gesino šiemetinį PVM. Ir gerai, džiaugiuosi už kiekvieną. Bet. Kokias garantijas turi nupirkęs trąšas savaites senumo kainomis, galimai dar net ne gaminamas trąšas? Pacituosiu mano manymu teisingą mintį : „jie gali būti garantuoti tik dėl to, kad už tas trąšas tikrai reiks susimokėti“. Tie kas pigiai nepirko, nepirko nei po 500, irgi turėtų būti santūriai, nes niekas nežino kas čia kaip pasisuks. Kaip sako mano kaimynas, gal tiesiog teks gyventi prie kitokių skaičių, kitokios realybės. Ir kaip aukščiau buvo pasakyta - ilguoju laikotarpiu išsilygins, kažkur laimėsi, kažkur nelabai.

Jei jau kažkas apsimetat, kad stebit rinką ir iš tų stebėjimų pasiemat teisingiausią sprendimą... Nu pirkote pigiausias trąšas kokios buvo po javapjūtės ar tiesiog ženkliai pigesnes nei 1000eu/t ir tai leidžia pasijausti rinkos analitikais? Arba, kas iš stebėtojų numatė vakarykštį berods 23% kritimą? Jei čia tikrai yra gebančių numatyti tokiu dalykus, na... jie ne patys protingiausi, jei tokius sugebėjimus švaisto žemės ūkyje.

Sako: o jus matėt kokie keliai? Kaip kasdien po laukus reikia važinėti, kur tik traktoriai pravažiuoja? O apvažiuoja kokius 3-5 šimtus ha... kartais ir mažiau

Uošvis buvo kokiam tai renginyje, kai Brazauskas praimas buvo. Užėjo kalba apie žalią kurą, akcizus, normą per ha.... Vienas gudragalvis tik strykt - A man nereikia tiek to kuro ir nereikia vos ne pusę lieka! Įsivaizduok praimo fizionomiją. Liko tik neaišku, ar jis pasijautė durinamas ar ta kūno kalba buvo skirta konkrečiai tam gudragalviui. Aš kažkaip linkstu prie antrojo varianto. Nes visi supranta situaciją ir ne viskas turi būti garsiai pasakyta.

Viliaaaaaaau! Kur žiūrėti?

Jūs vaikučiai, žiūrėkit kokias foto keliat. Dėdė voras labai rimtai žiūri į... duslikus.

Jazus tu mano, turbūt tavo kalendorių davė man Nori galiu 2021 atiduoti?