zmogus_is_miesto

Giedriau, o jūs nesate kooperatyvo "lietuviška aviena" narys? Šiaip toks įdomus klausimėlis iškilo...

Oho, pakankamai netipinė situacija. Čia, žinoma, kiekvieno reikalas, tačiau kiek šnekėjau su kolegomis, kurie investuoja klientų pinigus, visi vienareikšmiškai rekomendavo neinvestuoti skolintų lėšų. Bet yra žmonių, kurie žaidžia skolintais pinigais ir jiems pakankamai neblogai sekasi. Tačiau užteks moralų... Žinoma, galima įkeisti namą/butą ir gauti iki 70 proc. jo vertės paskolą laikotarpiui iki 3-5 metų. Negaliu pažadėti, kad visus tuos 5 metus bus galima mokėti tik palūkanas, tačiau tai jau derybų objektas. Pinigai būtų pervedami į sąskaitą ir kas toliau su jais bus daroma-nekontroliuojama. Kalbant apie fondus, labai buvo tikimasi iš Kaspijos regiono fondų, tačiau jų grąža/uždarbis nepasirodė tokia didelė, kaip buvo planuojama, todėl dalis žaidėjų ištraukė/-ia pinigus ir permeta į kitus regionus. Bet čia jau kita tema. Trumpai tiek.

Šitą visą suprantu. Man bjauriausia įvairios smulkmenos: pvz. gal reikia pateikti diplomo originalą ir notaro patvirtintą kopiją, gal dar kokių popierių reikia. Bo paprastai, kuo mažesnis viršininkas, tuo daugiau turi savų "išmislų".

Programa minimum-dėl darbo, o maksimum-kažką galvočiau. Šiaip turiu sodybėlę prie Ukmergės. Dabar vis dažniau mąstau, kad reikėtų šalia turėti bent kelis ha žemės. "Bėda" ta, kad aplinkui ji visur dirbama ir laisvos nelabai rasta. Auginčiau kokią porelę avių, kokį hailendą ar pan. Šalia yra pakankamai normalūs kaimynai, tai manau, kad susitarčiau, kad padėtų prižiūrėti. Suprantu, kad juokingai prieš tautą atrodau su tokiais pasvaičiojimais, ale yra kaip yra. Ir dar turėčiau prašymėlį. Kai daugiau mažiau žinosi visas sąlygas, atsiųsk man AŽ savo mobilų, ok? Paskambinsiu, paklausinėsiu, kas kur kaip. gal net į vieną grupę užsirašysiu. Bo manyčiau, kad Vilniuje daugiausia tokius kursus lanko "ūkininkai", planuojantys statytis namus, tai nesinori, kad atrodyčiau kaip vienas iš jų...

Šiais laikais kiekvienas prašo, kiek jam atrodo "protinga". Gali ir už 30 t. lt, ir už 100 t. lt analogišką objektą pasiūlyti. Kai tenka pasivažinėti po Lietuvėlę, kokių gražių vietų pasirodo esama. Gyvenčiau kokiam Panevėžy, Rokiškio rajone sodybą pirkčiau, jei Kaune-prie Raseinių netoli Dubysos ieškočiau žemelės/ūkelio, na ir t.t. O aplink Vilnių, paėmus kokį 100 km spindulį, "truputį" brangiau. Todėl 15-30 t.lt už sodybą atrodo juokinga. Pas mus garažas požeminis tiek kainuoja. arba

būtinai parašyk, kaip sekasi. Bo aš irgi galvoju, kad reikėtų praeiti tuos kursus... Aukštasis yra, pažyma, kad metus pas kokį ūkininką stažavausi, irgi susiorganizuosiu, tai kodėl nepabandžius... O tai dabar nei šis nei tas gaunasi: dirbu su ūkininkais, bet neturiu jokių pagrindų...

Bandyk visko po truputį, o paskui jau matysi, kas patiks/seksis, o kas ne. Juk pradžioje nebus šimtų karvių ar avių, o vieną kitą užaugintą gyvulį rasi kaip ir kam parduoti. Va, norės kas įdėti reklaminį banerį, turės nusipirkti ožiuką ar ėrieką...

Hipoteka, paprastai šnekant, yra turto įkeitimas. O pagrindinės sąlygos būtų maždaug tokios: naujai technikai pirkti-terminas iki 7 metų, dėvėtai technikai-iki 5 metų, nekilnojamam turtui statyti/remontuoti/rekonstruoti-iki 10 metų, įrangai pirkti-iki 5 metų, žemelei - iki 20 metų. Palūkanos (kas, turbūt, įdomiausia) dabar yra pakilusios ir šiai dienai svyruotų litais apie 8,5 proc., eurais-apie 6,6 proc. Faktas, tačiau litais paskutiniu metu nelabai apsimoka skolintis. Taip pat vyrauja nuomonė, kad fiksuotomis palūkanomis šiai dienai neapsimoka skolintis, kadangi laikoma, kad palūkanos yra pasiekusios "piką" ir po kokių metų turėtų pradėti mažėti. Jei kažkas domina konkrečiau, klausk. Bo galima daug prirašyti...

gal kokį traktoriuką planuojam pirkti..?

Kad patenkinti tamstos žingeidumą , įdedu naudingą nuorodą http://www.registrucentras.lt/masvert/ Įvedus sau priklausančio žemės sklypo unikalų Nr. (kuris kadastrinėje pažymoje parašytas), sužinosi, kiek tavo sklypą/žemę vertina valstybė. Atitinkamai galėsi "orientuotis" gretimose apylinkėse.

Jei turime omenyje paskolas be užstato/nuo apyvartos, tai principinė schema yra tokia: imamas paskutinių 6 mėn. apyvartų per banko sąskaitą vidurkis ir suteikiamas kreditas iki 30-50 proc. to vidurkio. Tačiau yra viena "smulkmenėlė"-kas mėnesį, max.kas 2 mėn. kredito limitas turi būti pilnai padengiamas. Kas labiau priimtina (mano supratimu) pienininkams, bet ne augalininkystės atstovams. Žinoma, galimos tam tikros išimtys priimant sprendimus dėl paskolos, tačiau statistiniams klientams viskas vyksta būtent taip.

Nors aš nesu susipažinęs su sutartimi, kurią pasirašo ūkininkas ir LŽŪKT dėl apskaitos vedimo, tačiau paprastai firmos, kurios atlieka apskaitą, prisiima visą atsakomybę dėl apskaitos teisingumo. O tai, bent jau man, yra labai svarbu.

Kadangi šiek tiek susipažinęs su bankeliais, truputį pakomentuosiu. Jei kalbėt apie internetinę bankininkystę, tai man hanza.net'as yra Nr.1. Tikrai daug padaryta, patobulinta, personalizuota ir t.t. Nord'o I-linija irgi turiu, pakankamai nesunku naudotis, nors funkcionalumu gal kiek ir atsilieka. Paskutiniu metu iš vartotojų teko girdėti, kad Vilniaus bankas pagaliau susitvarkė/stabilizavo savo VB internetą. O tai tie lūžinėjimai labai jau nervindavo. Jei kalbėt apie geriausią banką paskolų srityje, tai čia jau prasideda asmeniškumai. T.y. priklauso nuo žmogaus, kuris ten dirba. Savo pažįstamiems visada sakau: apeikit kelis bankus, pasišnekėkit su vadybininku ir po to patys pamatysit, kur norėtumėte "pasilikti". Nes sąlygos dabar bankuose +/- panašios. O dėl kokių 0,2 % mažesnių palūkanų eiti pas kokį arogantišką vadybininką, labai rimtai svarstyčiau. nes jei (ne duok dieve) atsitiktų taip, kad reiktų ar pratęsti paskolą, ar atidėti kokį mokėjimą, nervų bus sugadinta pakankamai nemažai. Nord'as, kaip žinia, nuo senų laikų yra ūkininkų bankas. Tikrai yra kompetetingų vadybininkų ir valdytojų. Tačiau... yra ir kitokių pavyzdžių. Gal Panevėžio regiono ūkininkams kada teko susidurti su tokia p.Jadvyga..? Na, aš kaip ir esu patenkintas jos buvimu. Nes mūsų klientų ratas tame regione sparčiai didėja... Kitas dalykas, kai pasikeičia rajone banko valdytojas, keičiasi ir "politika". Ir požiūris. Hansabanke taip pat yra keletas puikių vadybininkų/-ių, kurie sėkmingai dirba su ūkininkais. Čia gal labiausiai įsimintini Kėdainių ir Kelmės banko padaliniai. Keliu kepurę prieš Kėdainių Ūkio banko filialo valdytoją. Žmogus supranta ir nuoširdžiai dirba su žemdirbiais. Atitinkami ir rezultatai. Žodžiu, šioje vietoje pagrindas, sakyčiau, yra žmogiškasis faktorius.

O kodėl ne? Tas milijonas tik parodo, kad situacija keičiasi. Jei darai investicinį projektą xx mln. Lt, pasiskaičiuoji visas sąnaudas/išlaidas ir gauni "pliusą". Ir op... pakyla dujų kaina (kuri gamybos procese sudaro nemažą dalį sąnaudų). Perskaičiuoji projektą ir pamatai, kad prie tokių dujų kainų, projektas gaunasi nuostolingas. Ką pats darytum..? Bent jau aš irgi stabdyčiau tokį projektą.

Vienareikšmiškas atsakymas-su tinkleliu.

Čia gal ir žmonių "tamsumo" problema. Prisipažinsiu, kad aš pats tik prieš kokius metus susivokiau, kad mėsiniai galvijai gali būti kitokie/kitokio skonio ir kokybės. Nes iki šiol kaip ir visi žmonės nueini į parduotuvę, perki jautieną (o gal "jautieną"), ir bandai laimę loterijoje: gausi valgomą ar nevalgomą mėsą. Kai prie alaus bokalo ar kavos puodelio su pažįstamais pradedam šnekėti apie maistą, mėsą ir pan., kai pradedu pasakoti, kokių "parametrų" auginami/būna šarole ar limuzinų kumpiai, sprandinės ir pan., pasijuntu kaip koks ufonautas, atskridęs į žemę. Nes nelabai žmonės supranta, apie ką aš šneku. Čia gal bus ilgesnis pafilosofavimas, bet vis tiek nepatingėsiu parašyti. Turėjau labai įdomų pokalbį su vienu verslininku-ūkininku ir ilgai diskutavome apie situaciją mėsos rinkoje, perpektyvas, ateities planus ir pan. Bandė jis su kokybiškesne mėsa "prašytis" į vieną prekybos tinklą. Atsakymas buvo maždaug toks: ok, galim tau išnuomoti dalį šaldytuvo (na, kur atvėsinta fasuota mėsa būna (veršiena, kiauliena, jautiena ir pan.)). Dėk savo produkciją ir bandom prekiauti. Bet kaip galima prekiauti tarkim šarole jautiena po 20lt/kg, kai gretimam šaldytuve jautienos (tiksliau-20 metų karvės mėsos, tačiau ant pakuotės užrašyta, kad čia jautiena) 1 kg 10 lt kainuoja. Aišku, kad statistinis lietuvis pirks tai, kas pigiau. Vadinasi, toks modelis netinka. Reikalinga, kad pardavėjas suteiktų informacijos/"apšviestų" pirkėją, kas čia parduodama ir kodėl tokia kaina. Nes tikrai bent jau miestuose yra žmonių, kurie gali sau pirkti ir brangesnę. o tuo pačiu ir kokybiškesnę prekę. Mano pašnekovo nuomone, išeitis būtų nedidelių/specializuotų/šeimyninių parduotuvėlių atsiradimas. Tačiau čia susiduriame su su investicijų/pinigėlių problemėle. Šiandien didmiesčiuose įsigyti patalpas yra nesvietiškai brangu, išsinuomoti taip pat litų kainuoja. Kol prekyba įsivažiuos, pasklis gandas/reklama ir pan., praeis ne vienas mėnuo. Žmonių ( o tuo labiau verslininkų), suprantančių apie kokybišką mėsą, labai nedaug. Todėl tas procesas ir neįsivažiuoja. Turgus yra neblogai, tačiau... Dažniausiai (mano asmeninė nuomonė) čia ateina žmonės, ieškantys pigesnių produktų. Todėl tai nelabai tinkamas pardavimo "kanalas" kokybiškai mėsai. Pats irgi retai užsuku į jį. Ir dėl to, kad iki pietų jis teveikia, ir dėl to, kad gaila laiko (nes kol iki jo atvažiuosi, rasi, kur mašina pasistatyti, apsipirksi, vėl išvažiuosi, praeis kelios valandos), kurio savaitgaliais ir taip trūksta. Nors su mielu noru pirkčiau kokybišką mėsytę už jums priimtiną kainą. Trumpai tariant, jūs puikiai ir kokybiškai mokate užauginti, tik negalite rasti kanalo, kaip tai parduoti. Prisiminiau. "Iki" prekybos tinkle yra tokia "Gurmanų" prekių linija. Pagal specialų tinklo užsakymą, gaminamos/auginamos prekės. Jos brangesnės nei statistinės, tačiau "atseit", išsiskiria kokybe. Kažkada netyčia nusipirkau vištienos file. Kaina buvo apie 22lt/kg, tačiau spalva, kvapas, skonis ženkliai skyrėsi nuo to, ką pirkdavau kasdien.Gal tai viena iš išeičių... Kaip sakoma, diskusijose gimsta tiesa. Todėl man labai įdomios visos nuomonės. Bo gyvendamas mieste, gali atitrūkti nuo realybės...

Paklausa lietuviškiems obuoliams visada yra. Tik kartais sąmoningai to neparodoma. Kaip žinia, obuoliai šilto klimato šalyse (Ispanija, Italija ir pan.) yra per saldūs, kad iš jų pagaminti kokybiškas sultis, todėl praktiškai visi gamintojai ieško ir perka obuolius iš mūsų zonos (Lietuvos, Lenkijos ir t.t.), maišo su saldžųjų obuolių sultimis ir gaunasi puikios sultys. Tiksliau-jų koncentratas. Todėl tikėčiau, kad tie lenkų (o gal- "lenkų") supirkti obuoliukai pasiekė ir Vokietiją, ir kitas šalis. Vasaros viduryje obuoliukus "perekupai" supirkinėjo po 10, vėliau 12 ct/kg, vėliau jų kaina pasiekė 40-50 ct/kg. Nesidomėjau, kokios kainos buvo galutiniam "pirkėjui", tačiau pakankamai nesunku įvertinti, kad jei perki už 10 ct/kg, o perparduodi už kokį 30ct/kg, tai "įmetęs" 1 mln.Lt, atgauni 3 mln.Lt. Minus transportas ir darbuotojų algos, vis tiek gaunasi neblogas pelniukas. O kas nenorėtų uždirbti..? Jei bobutė parduoda už 10ct/kg, tai kam mokėti jai daugiau..? Galbūt "Anykščių vynas" ir laukė, kol kainos nukris, o gal tiesiog nespėjo laiku paskolų susitvarkyti (nes spaudoje kažkur skaičiau, kad pirkimus iš paskolų finansavo). Visa Europos tekstilė gauna į "kruopas" nuo kiniečių. Čia jau nieko nepadarysi. Rinkos ekonomika... Faktas, kad klaida buvo padaryta, kai buvo deramasi su Europos Sąjunga dėl stojimo sąlygų. Iki tol linai buvo remiami iš biudžeto pakankamai normaliai, o dabar-auginti juos neapsimoka. Iš kitos pusės, linus supirkinėtų kokios 2-3 firmos, o rapsus, grūdus perka 10 ir daugiau. Aš, būdamas ūkininku, auginčiau tai, ką daugiau perka, t.y. stengčiausi minimizuoti pardavimo riziką. nes 2 -3 firmoms susitarti dėl supirkimo kainų yra žymiai lengviau, nei susitarti dešimčiai. Be to, ir realizavimo rinka (grūdų, rapsų) yra žymiai platesnė. Na, kol kas cukraus kvotos egzinstuoja. Ar nuo to žmonėms geriau, nežinau... Na, ir čia aš nematau didelių blogybių. Baltija-labiausiai užteršta jūra Europoje, o sugaunamų žuvų kiekis smarkiai mažėja. Su tais supjaustytais laiveliais į vandenynus neišplauksi, o šitoje "baloje" anksčiau ar vėliau žvejyba mažės ir ženkliai. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį darbo rinkoje, viliuosi, kad tie žvejai susido sau kitą darbą. Čia bandyčiau pasiginčyti. Blogas tas bankas, kuri nevertina rinkos ateities perspektyvų. Juk mėsos supirkimo kaina jau keleta metų "sukasi" apie 3-3,30 Lt/kg. Pažiūrėkim iš kitos pusės: jei (tarkim) bankas atims gyvulininkystės ūkį, tai kur jį dės/kas jį pirks šiomis dienomis, kai rinkoje tokios mėsos kainos..? Savižudis..? Tokių nelabai surasi. Aš čia "akmenuką" įmesčiau ir į prekybos tinklų daržą. Juk ne paslaptis, kad jie irgi yra nustatę kainų "lubas", už kokias kainas jie perka. Ir jiems giliai dzin, ar čia rožinė veršiena, ar 20 metų karviena. Svarbu, kad būtų pigu... Nekalbant apie atsiskaitymo sąlygas... Vienas pakankamai girdėtas mėsos perdirbėjas spjovė ir išėjo iš didžiųjų prekybos tinklų. rezultatas: pardavimai sumažėjo, tačiau pelningumas-išaugo. Klaida, sakyčiau, buvo ir Sapardo paramos "platus" dalinimas mėsos perdirbimo įmonėms. Prisisteigė, prisistatė, prisiskolino, o dabar stengiasi išgyventi. Pardavinėja už bet kiek (kad tik kas imtų), atitinkamai ir supirkinėti stengiasi kaip galima pigiau. Būtų kelios didelės įmonės, gal būtų ir lengviau. Juk mobilaus ryšio operatoriai tik 3, o konkurencija tarpusavyje-žiauri.

Skaitau ir galvoju: kam tokiam trumpam laikotarpiui skolintis..? Jei čia keliolika ar keliasdešimt ha (na, aš tik spėju), suma pakankamai rimta ar pan., tai imti ir apiforminti kaip normalų žemės įsigijimą bei gauti palūkanų kompensaciją. Žinau, kaip ūkininkai nemėgsta jaustis skolingi, tačiau aš skaičiuoju taip: Bankui mokamos palūkanos litais būtų apie 8 proc. (brangsta, gyvatė, tas litas, nors tu ką), eurais - apie 6,7-7 proc. Palūkanos žemei, kaip žinia, kompensuojamos: 100 proc. -jaunam ūkininkui, 50 proc.-nejaunam ūkininkui. Tiesa, maksimalus kompensuojamas palūkanų dydis - 6 proc. (nors kai kur minimas 6,47, bet tai ne esmė). Kitaip tariant, jaunam ūkininkui kompensuos 6 proc, nejaunam-3 proc. Skaičiuoju: jei litais - sumoku 8 proc, is valstybės gaunu 6 arba 3 proc., vadinasi, realiai man gaunasi 2 ar 5 proc. metinių palūkanų. Jei eurais - sumoku 7 proc., gaunu 6 arba 3 proc., galutinis rezultatas- 1 arba 4 proc. palūkanų. Šių metų 9 mėn. infliacija buvo 7,1 proc. T.y. aš sumoku mažiau negu pinigai nuvertėja. Plius turiu pilną laisvę rinktis trąšų tiekėjus, galiu grūdus pardavinėti tada, kai man naudinga ir tam, kas brangiau pasiūlo. Beje, turim nemažai klientų, kurie skolinasi trąšoms ir pan., nes šiemet smarkiai "nudegė" su pasirašytomis išankstinėmis sutartimis. Taip, yra papildomi mokesčiai: paskolos sutarties, notaro, hipotekos, reikalingas žemės vertinimas (čia reikėtų padėkoti ministerijai, kuri įvedė tokį reikalavimą), tačiau, kai juos sudedi ir padalini iš paskolos termino (pvz.5-10 metų) ir galutinai susiskaičiuoji, bent jau man gaunasi ryškus pliusas. Principas paprastas: jei duoda-imk, jei muša-bėk. O jei vis tiek negalėsi naktimis užmigti ir sapnuosis skolos, paimsi ir padengsi tą paskolą. Jei jau po 2-3 mėn. planuoji ją padengti. Tai buvo mieščionio požiūris, kuris gali nesutapti su ūkininko požiūriu. P.S. Turiu būsto paskolą, kurios dalies negrąžinu. Ir tik todėl, kad pasiskaičiavau, kad padėjus tuos pinigėlius kaip indėlį, gausiu daugiau nei sumokėsiu bankui palūkanų uz paskolą (įvertinus pajamų mokesčio lengvatą).

Įdomu su kuo šnekėjai. Gal man reikėtų su jais peršnekėti...

Na, kiek aš prisimenu, nuo š.m. gegužės 1 d. pakeistos kompensavimo taisyklės ir draudimo įmoka nebekompensuojama. O prie valstybės paramos priskiriama palūkanų kompensavimas: investicinėms paskoloms -30 proc. (jauniems ūkininkams-40 proc.), paskoloms žemės pirkimui -50 proc. (jauniems ūkininkams-100 proc.), o taip pat kompensuojamas "žemės ūkio paskolų garantijų fondo" garantijos mokestis. Plius (kaip jau buvo minėta) buvo "akcija" technikos įsigijimui.

Reikalas labai paprastas: kai vykdomos statybos su ES parama, būtina naudoti naujas medžiagas, darbus turi atlikti atestuotos firmos ir pan. Va, konkretus pavydzys: vieni mano klientai nutarė statytis sandėlį. Samatą jiems paskaičiavo (ankstyvą pavasarį) apie 1,3 mln. Lt. Jie patys susirado sena iš "blokų" statytą sandėlį, savom jėgom persivežė, sustatė, atliko min. apdailą ir viskas jiems "atsistojo į +/- 500 t. Lt. Jei dabar paramos intensyvumas bus 40 proc., vadinasi visiškai naujas daiktas kainuotų (po paramos) 780 t. Lt. O jiems gavosi 500 t. Lt. Sutaupymas- kuklūs 280 t. Lt.

Nesu buvęs Šiauliuose, negaliu ginčytis. Tačiau šioje parodoje žirgų buvo daugiau negu kitų gyvulių. Bent jau man-nespecialistui taip pasirodė.

Mano žiniomis, būsimose taisyklėse bus įrašyta, kad verslo planas gali kainuoti iki 35 t. Lt.

Kol kas dar tik projektai "vaikšto" Aplinkos ministerijoje.

Perkračiau savo smegeninę ir prisiminiau, kad skandinavų firmose pakankamai populiarūs ataskaitiniai metai balandžio 1-kovo 31 d. Tačiau, ar nuo to darosi aiškiau, čia jau skonio reikalas...