zmogus_is_miesto

Yep. Bent jau kitokių dar nesu matęs.

Aš savo ruožtu rekomenduočiau pasiskaityti šį forumą http://www.aeropolis.lt/forum/viewtopic.php?t=2400

Kiek mane informavo ex vmi darbuotojai, reikėtų sudaryti automobilio panaudos sutartį (na, kad automobilis naudojamas ukyje veiklai vykdyti ar pan.). O tada jokie tikrintojai nebaisūs.

Čia panašiau į teisybę. Kai tam tikro specifinio sektoriaus vadovaujantys žmonės išeina iš kompanijos (ne per seniausiai buvo žinutė delfyje), negali paimti kokio studento iš gatvės, pasodinti prie stalo ir liepti prekiauti grūdais. Per didelė rizika. O tie žmonės tikrai toliau dirbs/prekiaus grūdais, tik per kitą firmą. Ir jų apimtys, mano subjektyvia nuomone, neturėtų būti mažesnės nei KA.

Oho koks griežtas pareiškimas. Gal ir įrodymų turite kažkokių? Kad vietinės skandinaviško kapitalo įmonės dirba su "minusu", tai dar nereiškia, kad jos bankrutuoja. Tiesiog akcininkai nusprendžia, kokioje šalyje parodyti pelną ir tiek. Tam tikra skandinaviška specifika...

Na, kiek man teko susidurti su valdiskomis istaigomis, tai ju visu mastymo budas labai panasus: numatomi tam tikras "klientu" skaicius, numatomi pinigai (lesos). jei "klientu" skaicius susirenka per didelis (t.y. neuztenka skirtu lesu), isijungia "mechanizmas" "visiems po lygiai". Kad ir maziau nei buvo planuota, bet uztat po lygiai. Ir tai vyksta ne tik zemes ukio ministerijoje. Keistas mastymo budas, bet "politiskai" teisingas: visi pateike paraiskas bus gaus pinigeliu. Ne tiek kiek planavo, bet visi. O jei tam tikras skaicius gaus parama po 1500 eur/ha, o dalis- siemet isvis negaus (nes nebus lesu), kils nepasitenkinimas, skandalas ir t.t. Kadangi politikai to nenori, jie turimas lesas padalina visiems pateikusiems paraiskas ir, teoriskai, visi laimingi. Tiksliau-ju burnos "uzkimstos", nes kazkiek paramos gavo... Deja...

Austru draudimo modelyje, zala gali vertinti ukininkai, ne jaunesni kaip 55 metu. Na, kad turetu rimta patirti. Plius vertina tik kitose vietovese (kad ne butu suinteresuotumo): pvz. kedainiskis vertintu sakiu raj. nelaimes , panevezietis - kedainiu reaj. ir t.t. Irgi pakankamai idomi sistema. Nors Lietuva - svogeriu krastas. Daugelis daugeli pazista...

Na, bent jau pries koki menesiuka ministerijos sekretore (anksciau vadinosi viceministre) atvirai pasake, kad paraiskos yra teikiamos labai aktyviai (prognozavo apie 1000), todel parama planuojama skirti tik 1000 eur/ha. Bo piniginiai istekliai riboti...

Belieka tik įsigyti pradžiai gyvenimo keletą Sufolkų veislės avyčių (kurių mėsa neturi specifinio kvapo) ir registruoti ekologinį ūkį. Trąšos bus savos-ekologiškos, ypatingų ganyklų nereikia. Kolegos ūkininkai yra įsteigę kooperatyvą "Lietuviška aviena". Artimiausiu metu parduotuvėse jau turėtų atsirasti pirmieji šalto rūkymo gaminiai iš avienos, o vasarop-ir pusgaminiai-pvz.: tikri šašlykai iš ėriuko. Pačiam labai knieti paparagauti. Belieka tik priimti sprendimą... Tiesa, kaip tik dabar aviganė kalytė (jei kas matėt filmą "Mažylis" (kur paršiukas Australijoje ganė avis), tai būtent tokios veislės) turi šuniukų. Bent jau prieš 2-3 savaites dar buvo keletas laisvų. Gal domina..? Asmeniškai aš tavo vietoje, Donatai, "susigundyčiau"... Vienas klientas tuo užsiima, tai ir pačiam baisiai įdomu, kaip jam seksis...

Penktadienį teko dalyvauti tokiame renginyje http://www.garfondas.lt/index.php?579547150&PHPSESSID=834843c5f20afd6e8f85108115fe4d52. Kiek as supratau (nes nesu ūkininkas, o taip pat pakankamai sudėtinga suprasti valdininkų kalbą), išmoka liks tik už bulius, o už žindenes, ėriavedes ir pan.-bus perskaičiuota į išmoka ūkiui ar pan. Įdomiausia tai, kad Europos sąjunga tokią direktyvą patvirtino dar sausio mėnesį, tik kažkodėl tik dabar tai paaiškėjo... Įtariu, kad dėl rinkimų...

Na, bent jau Vilniuje tikimąsi, kad 2007-2013 m. parama turėtų būti patvirtinta apie liepos menesį. Nes Briuselio biurokratai rugpjūčio mėn. atostogauja. Pesimistinis variantas-rugsėjis.

Kiek žinau, už rapsą, kuris bus perdirbtas į biodyzeliną, planuojama mokėti 45eur/ha, bet kol kas tik svarstoma/kuriamos taisyklės, kaip tai įgyvendinti realiame gyvenime. P.S. Penktadienį dalyvausiu pakankamai įdomiame susitikime "Garantijų fonde", tai gal iš ŽŪM atstovų ir pavyks išgirsti kažką konkrečiau.

Teko bendrauti su vienos firmos atstovais, kurie prekiauja įranga, tai išgirdau kaip nusiskundimą, kad nma pritrūko (laikinai) pinigėlių, planuoja pradėti mokėti po 2-3 mėnesių. Atitinkamai užstrigęs ir ūkininkų atsiskaitymas su jais.

Na, su uzstatu palukanos butu max. 6.5. Ivertinus kompensacija, gaunama per zemes ukio skyriu, realiai palukanos gautusi 4.55%. Vienintele "problemele", kad ukyje turi buti vedama "normali" buhalterija (sudaromi balansai ir pelno nuostolio ataskaitos, o ne pildoma paprasta zalia knyga).

ar čia turimas galvoje vartojimo kreditas (be užstato)?

Įsikišiu. 18 ar 15,25 priklauso nuo to, nuo kurios kainos skaičiuoji. Jei kaina be PVM yra 40.000, tai tam, kad sužinoti galutinę kainą, prie jos pridedame 18 proc. PVM ir gauname 47.200. Turbūt visiems aišku. Jei turim kaina su PVM, tai tam, kad sužinotume "grynąją" kainą, reikia atimti 15,25 proc. Tas pats pavyzdys: kaina su PVM - 47.200. Atimame PVM (47.200x15,25%=7198 Lt) , ir kainą be PVM gauname 40.002. Paprasta matematika. Juk jei prie 100 Lt pridėsi 18 proc. ir iš gautos sumos atimsi tuos pačius 18 proc., niekados negausi 100 Lt.

prisijungiu prie "senoliu". 33 metai.

Ikišiu savo trigrašį. Jei traktorius lizinguojamas-jo savininkas lizingo bendrovė, jei pirktas su banko paskola-savininkas yra ūkininkas, tačiau traktorius būna įkeistas bankui, kas reiškia, kad yra tam tikri apribojimai jo pardavimui, perleidimui ir pan. Tačiau bet kuriuo atveju tai nėra kliuvinys! Kadangi paprastai paskola būna mažesnė nei traktoriaus vertė, bankai sutinka (bent jau man neteko girdėti, kad neleistų) leisti parduoti jiems įkeistą turtą su sąlyga, kad bus padengtas paskolos likutis. Paprastas pavyzdys: buvo perkamas naujas traktorius uz kokius 150 t. Lt, is kuriu banko paskola buvo 120 t. Lt. Po kokiu 2 metų pasirodė, kad jis per silpnas. Buvo surastas pirkejas, kuris sutiko pirkti tą traktorių už kokius 110 t. Lt (o paskola per tuos metus buvo sumažinta 85 t. Lt). Tokiu atveju bankas parašo raštą, kad sutinka leisti parduoti tą traktorių ir nuimti įkeitimą su sąlyga, kad bus padengtas 85 t. Lt paskolos likutis. Tokiu atveju rašomasi pardavimo sutartis, kur traktoriaus kaina 120 t. Lt, iš kurių 85 t. Lt pervedami į banko paskolinę saskaitą, o likę 35 t. Lt-į ūkininko sąskaitą. O vėliau tuos pinigus bus galima panaudoti kaip pradinį įnašą už naują traktorių. Tarkim, perkamas naujas traktorius už 300 t. Lt, iš kurių paskola sudaro 250 t. Lt. Tokiu atveju ūkininkas paims tuos gautus 35 t. Lt, pridės dar 15 t. Lt savų pinigėlių ir... vualia. Naujas, gražus, galingas traktorius stovi kieme. Ta prasme, viskas yra įmanoma. Tereikia sugalvoti, ko nori, ir pasikonsultuoti su specialistu, kaip tuos norus įgyvendinti. Beje, tie skaičiai paimti "iš lubų". Tiesiog norėjau parodyti principinę schemą. P.S. Pats esu pirkes/pardaves tiek su lizingu, tiek ir su paskola. Ir nebuvo jokiu problemu su performinimu, pardavimu ir pan.

Dar paminėčiau www.rufas.lt

Įkišiu savo trigrašį. K-finance (kesko dukterine kompanija) siūlo 2 tipų lizingą: išperkamąją nuomą (liaudyje vadinama lizingu) ir nuomą (kitaip dar vadinama veiklos nuoma). Išperkamosios nuomos terminas-7 metai, nuomos terminas-5 metai (čia info iš K-F interneto puslapio). Pagrindinius principus turbūt žinote, tačiau dar kartą pakartosiu: -išperkamoji nuoma-tai lyg paprasta banko paskola. "Pasiskolini" iš lizingo ir per sutartą laikotarpį dalimis turi išmokėti skolą. Visos papildomos išlaidos (tech. aptarnavimas, detalės ir pan.) tampa tavo problemomis. Sumokėjus visas įmokas, technika tampa tavo nuosavybe. -veiklos nuoma. Tai nuoma, į kurios mokestį ieina tiek paties traktoriaus nuoma, tiek ir papildomos paslaugos (tech. aptarnavimas, detalių keitimas, galbūt (nes nežinau kontrakto sąlygų) pakaitinio traktoriaus suteikimas, jei nuomojamas sugestų ir pan. Kas geriau..? Filosofinis klausimas. Priklausomai, koks požiūris į techniką ir kaip ją naudoji. Lengvųjų automobilių rinkoje nuoma naudojasi daugiausia firmos. Kodėl? Todėl, kad jos apsisaugo nuo papildomų rūpesčių. Moka nuomos mokestį, o nuomotojas keičia tepalus, varo į servisą, keičia padangas ir pan. Dar vienas svarbus momentas (firmoms), kad taip nuomojant mašinas, jos neįtraukiamos į balansą, joms neskaičiuojamas nusidėvėjimas, žodžiu, firmos balansas (kas joms yra svarbu) yra gražesnis. Privatūs gi asmenys naudojasi išperkamąja nuoma. kodėl? todėl, kad jiems taip pigiau. Jie patys važinėja su tomis mašinomis, jas normaliai prižiūri, jų "nepjausto", todėl jos paprastai tarnauja ilgai ir be papildomų didelių išlaidų. Kaip skaičiuoja nuomotojas, prieš išnuomodamas mašiną. Pabandysiu trumpai paimprovizuoti. Tarkim, planuojama išnuomoti 100.000 Lt vertės mašiną 3 metų laikotarpiui. Paprastai nustatoma likutinė vertė (paprastai ji būna žemesnė nei rinkos kaina) tarkim 35% (35.000 Lt), maksimali rida (tarkim, 3 metams 100.000 km), paskaičiuojama, kiek ir kokių tech. aptarnavimų turės būti atlikta ir kiek jie kainuos, užsidedama pelno marža, taip pat įskaičiuojamos ir visos palūkanos, kurias nuomotojas turės sumokėti bankui ar lizingo kompanijai. Visa ši suma padalinama iš nuomos laikotarpio (šiuo atveju-36 mėn.) ir gaunamas mėnesinis mokestis. Jei tu pravažiuosi tik 50.000 km per tą laikotarpį, tai tavo "problemos". Nuomos mokestis dėl to nesumažės. (jei turėtume išperkamosios nuomos atvejį-reikėtų atlikti tik tuos aptarnavimus, kurie privalomi prie tokios ridos) Jei nuvažiuosi daugiau nei 100.000 km, už kiekvieną viršytą km imamas papildomas "baudos" mokestis, kuris gali siekti ir 1Lt/km (t.y. toks pat kiek kainuotų važinėti taksi). Po 3 metų nuomininkas paprastai grąžina mašiną nuomotojui ir ima naują. Nes jam taip patogiau. Ar vertą nuomotis traktorių..? Jei traktorininkas yra gimęs Šumacheriu ir nujaučiate, kad traktorius ilgiau 5 metų neišlaikys, tada tikrai verta. Bet jei jūs galvojate, kad su tuo traktoriu 10 metų bus galima dirbti-siūlyčiau išperkamąją nuomą (lizingą).

Vat šitie skaičiai labiau atitinka mano informaciją. T.y. metams skolinantis palūkanos apie 10 proc., o jei trumpesniam terminui - apie 9 proc. metinių palūkanų. Pagrindinis privalumas-paprasta procedūra (paskambinai-atvežė-pasirašei-augini). O jei būtų kitas variantas: ateini prieš kokią savaitę, max.-dvi į banką, užpildai paraišką, banko žmogus pabendrauja su buhalteriu (jei toks yra), pasitikslina kai kuriuos skaičius, bankas patvirtina tam tikrą kredito limitą (tarkim 100 t. Lt), tada ramiai išsirenki pardavėją (tikėtina, kad su juo jau X metų bendraujate), suderate kainą (tarkim 90 t. Lt), ateinate į banką, rašotės paskolos sutartį 90 t. Lt sumai su palūkanomis 6,5-7 proc., ir bankelis perveda pinigėlius pardavėjui. Po to laukiame gero derliaus ir paskolos sugrąžinimo. Faktas, kad tokiame finansavime nebūtų jokio įkeitimų ir pan., nes tai tiesiog jums nepatrauklu ir neįdomu. Arba išvis idealus variantas: ateinate tada, kada turite laiko (kad ir sausio-vasario mėnesiais), paduodate paraišką paskolai gauti, bankas per kokią savaitėlę jums patvirtina kredito sumą ir jūs ramiai laukiate (turėdami banko sprendimą) pavasario, kada pirksite chemikalus ir pradėsite sėją. Ar tas palūkanų 2,5-3 proc. skirtumas jums iš esmės yra "neįdomus" ir nereikšmingas..?

Masčiau, masčiau ir vis tik priėjau prie išvados, kad čia gali būti žaidžiama su trumpesniu kreditavimo laikotarpiu. Jei aš teisingai suprantu, kreditan duoda tik pasirašius derliaus pardavimo sutarti. Kiek mano galva suvokia, nuėmus derlių, galima jį parduoti pardavėjui, nes pardavimo kainos dažnai/dažniausiai būna užfiksuotos. To pasekoje gauname situaciją, kad +/- balandžio mėnesį pasiskoliname, o kokį spalio mėnesio - grąžiname skolą (na, aš čia taip "grubiai" primečiau. Jei parašiau neteisingai, pataisykite). Arba kitaip tariant, kreditu naudojamės tik kokius 6 mėnesius. Jei pabrangimas sutartyje buvo nustatytas 5,5 proc., gauname, kad už pasiskolintas lėšas mokėjome ne 5,5 proc., bet "kuklius" 11 proc. Vat šitas skaičius gaunasi kiek panašesnis į tiesą. Bent jau man taip atrodo. Gal bus komentarų ir pataisymų..? Gal aš čia per daug prisifantazavau..?

Dėkui K_Nerijui ir Rimuxa'i už konkrečius pavyzdžius. Vienintėlis dalykas, kas mane "neramina" yra žodis "pabrangimas". Puikiai prisimenu 98-99 metus, kai dirbau lizinge... Tada irgi buvo labai populiaru akcentuoti pabrangimą. Kaip dabar prisimenu, kad sudarius lizingo sutartį 3 metams ir sumokėjus 30 proc. pradinį įnašą, pabrangimas gaudavosi 5,33 proc., nors palūkanos būdavo 13 proc. Ir tekdavo tada aiškinti 2 iš 3 klientų, kad palūkanos ir pabrangimas nėra tas pats. Tik kai pateikdavau lizingo įmokų grafiką ir klientas sulygindavo su turimu iš kitos lizingo bendrovės, klientui atsiverdavo akys.... Kažkas čia ne taip su tuo pabrangimu... Vidinis balsas (ir turima info), sako, kad čia kažkas ne taip... Ar perkant išsimokėtinai taikomos tos nuolaidos, kurias galima gauti atsiskaitant iš karto? Ar suteikiamas atidėjimo laikotarpis iki 1 metų? Galbūt tik 6-9 mėnesiai? Ar tokiose sutartyse nebūna numatoma, kad toks kreditas turi būti grąžinamas kažkokiomis dalimis? Ar tas pabrangimas skaičiuojamas tik nuo kredituojamos sumos? Na, pavyzdžiui, man reikia trąšų už 100.000 Lt. Pabrangimas - 5,5 proc. Tai reiškia, kad aš turėsiu sumokėti 5.500 Lt palūkanų. Aš ateinu pas pardavėją, tarkim, balandžio 1 d., paimu trąšų už 100.000 Lt, pasirašau sutartį, kad kitų metų kovo 31 dieną aš turiu sumokėti 105.500 Lt.

O čia kur girdėjai? Gal po Prunckienės susitikimo su bankais? Teoriškai bankai ir dabar tai gali daryti. Praktiškai... Vienas iš "blogumų"- ūkininkų apskaita. Tik nedaugelis (įvairiais duomenimis - iki 2000 ūkininkų) veda "normalią" dvejybinio įrašo buhalteriją. Ją dar daugiau mažiau suprasti ir analizuoti galime. Bet kai ateina ūkininkas, vedantis supaprastintą buhalteriją, bankininkai pakelia rankas. Nes čia labai sudėtinga teisingai įvertinti klientą. Kitas "negerumas" - paskolų sumos. Banko klientų vadybininkams nustatomos labai konkrečios užduotis-išduoti X mln. Lt paskolų. Natūralu, kad vadybininkui žymiai paprasčiau išduoti 1 paskolą 1 mln. Lt, nei 10 paskolų po 100 t. Lt. Jei ūkininkui reikia paskolos trąšoms/chemikalams pirkti, jam tikrai nereikės milijonų. O su santykinai nedidele paskolos suma, jis negaus reikalingo dėmesio iš vadybininko. Čia aš kalbu bendrai apie situaciją bankeliuose (nes ne viename teko dirbti). Na, o užstato klausimo tai net ir nenagrinėsiu... Kalbant apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, viena iš jo "silpnųjų" pusių būtų operatyvumas. Bankas vidutiniškai priima sprendimą per 1-2 savaites, fondas-iki 2 savaičių. Suskaičiavus gauname apie mėnesį laiko, kol ūkininkas gauna galutinį atsakymą/patvirtinimą dėl jo paskolos. Paprastai tiek nelaukiama (turiu omenyje trąšų pirkimą ir pan.) ar ne? Iš kitos pusės, aš matau daug fondo privalumų. Tarkim, reikia paskolos trąšoms (dar kitaip-apyvartiniui kapitalui). Fondo garantijos mokestis 2 proc., iš kurių 80 proc. kompensuojama. Vadinasi, realiai mokestis sudaro 0,4 proc. Jei banko palūkanos už 12 mėnesių paskolą sudarytų +/- 6 proc., vadinasi jūsų "išlaidos" būtų 6,4 proc. Tačiau tai žymiai pigiau nei skolintis iš tiekėjų... Jeigu kalbant apie ilgalaikes paskolas, čia dar prisideda ir palūkanų kompensavimas (fondas kompensuoja 30-40 proc. sumokėtų palūkanų). Todėl pats, norėdamas pirkti pvz. traktorių, pasiskaičiuočiau, kas pigiau gaunasi: lizingas ar paskola su fondo garantija. Trumpai tariant, jei planuoji viską iš anksto ir nebijai daugiau popierizmo, išlaidas finansavimui galima susimažinti. O tai reiškia, kad liks daugiau pelno.

Ups... Virusai niekadėjai paguldė į lovą, tai tik dabar prie kompiuterio priėjau... Perskaičius jūsų komentarus, norėčiau dar paklausti: Ar perkant trąšas/chemikalus ir pan., pardavėjas "pageidauja" sudaryti derliaus (grūdų) pirkimo-pardavimo sutartį? Ar populiaru tarp ūkininkų sudarinėti tokias išankstines grūdų pardavimo sutartis? Iš vienos pusės-"tiksliai" gali susikaičiuoti, kiek gausi pajamų (jei prikulsi X tonų), iš kitos pusės-jei kainos rinkoje pakiltų, būtų galima daugiau uždirbti... Kiek pinigėlių reikėtų 1 hektarui? Arba tiksliau-kiek pinigėlių reikėtų jums pasiskolinti (iš banko ar tiekėjų) pavasarinei sėjai? Bent apytiksliai.