zmogus_is_miesto

Atvažiuoja mieščionys iš miesto, susuka žmonėms galvas, ir visi kaip išprotėję lekia ieškoti kombainų. Nespėjau iki Panevėžio nuvažiuoti (kaip matau), kai atsirado ši tema. Beje, tai viena iš konkretesnių/įdomesnių temų. Bent jau man.

Jei turi galvoje NH TC 5080, tai atsiliepimus žinosiu rudeniop (bo tik dabar "perkame").

Jo, "truputį" nepasisekė. Ir pirkimo pardavimo sutartis turbūt ant 1, max.2 lapų... Pasitikėjimas...

ar galima placiau, kas sitam veikejui nutiko..?

Vėl įkišiu savo trigrašį. Remiantis savo "asfaltinio ūkininkavimo" patirtimi, labai rekomenduočiau nuvažiuoti pas kokį vieną rimtesnį triušininką, normaliai pasišnekėti. Kiek man teko susidurti, žmonės jie geri, išradingi, savo patirtimi noriai dalinasi, todėl galima būtų sužinoti, kaip racionaliai viską susiplanuoti. Va, prie panevėžio yra ūk. Kubilius, vienas iš triušių entuziastų. Manau, kad pas jį tikrai būtų galima "įsiprašyti" į svečius. O tuo pačiu ir ūk.Algį aplankyti... Sorry, kad čia taip "mokau", tačiau nuvažiavus vietoje pamatai ir sužinai žymiai daugiau, nei skaitydamas knygas. Teko buvoti pas vieną stambų triušininką prie Raseinių. Žmogus pats viską racionalizuoja, taip atpigindamas resursus bei pagerindamas triušių gyvenimo kokybę. Visko dabar neprisiminsiu, tačiau faktas, kad racionalizavo narvų konstrukciją. Na, ir dar n+1 visokių sumanymų ir išradimų.

O man teko. Grubiai tariant, šratinuko stambi kopija. Vamzdelis paauglio piršto storio, užsibaigiantis šratu. Triušis laižo jį, jis sukasi ir triušis gauna vandens. Kadangi jo daug nereikia (stambios čiurkšlės), vandens sunaudijimas, sakyčiau, optimizuotas.

Jei atmintis nepaveda, šioje srityje vienas iš rimtesnių specialistų yra arimas, žinantis ne vieną būdą, kaip tai padaryti.

Mano supratimu, jei problemos/klausimai yra daugiau mažiau panašūs, įmanomas darbo organizavimo optimizavimas, ko pasekoje kaina galėtų būti priimtina. Kalbu gal kiek aptakiai, tačiau berašant kyla įvairių ir įdomių minčių.

Jo, ir su specialistais problemos, ir su norinčiais jais tapti... Kaip tam tikra sprendimą matyčiau šiuolaikinių technologijų panaudojimą: siūlo kas pasirašyti kokią sutartį, paimi pavyzdį, nuskanuoji, nusiunti el.paštu, o kitą dieną gauni atsakymą su pastabomis, ką keisti, ką išbraukti, o ką palikti... Problema yra tik tokį el.paštą "turėti". Ir, žinoma, pasitikėti juo.

Aš maždaug taip ir supratau. Tačiau ir tokioje makalynėje dar galima surasti išeitį... Sakoma, kad vakaruose labai populiaru turėti šeimos gydytoją, teisininką ir notarą, su kuriais dirbama metų metais. Ir jie, velniai griebtų, teisūs. O Lietuvoje žemdirbys dar ir galėtų turėti ir šeimos finansų specialistą. Dalis žmogučių, žinoma, patys supranta kaip geriau valdyti finansus, turi patirties ir t.t., tačiau yra žmonių, kuriems tokia pagalba tikrai padėtų ir palengvintų gyvenimą. Bent jau aš taip galvoju... Konsultavimo tarnyba, turėdama tokį tinklą, galėtų įgyvendinti tokią įdėją, bet kaip organizacijai jai trūksta lankstumo. Ir noro. Žymiai paprasčiau nuvaryti klientus į vieną banką, o kaip jau ten jiems seksis-ne jų reikalas. Gal aš čia kiek per aštriai išsireiškiau, bet pagrindinė mintis tokia.

Na, smarkiai nesiginčysiu, tačiau bankine prasme toks klientas yra pakankamai patrauklus. Jam paėmus paskolą žemei pirkti 20-25 metams, vien tik vertinant gaunamas visas išmokas (tegul tik iki 2013 m.) galima buvo kredituotis. Tarkim, 29 ha perkam po 5 t.lt/ha, išdėstom paskolą 20 metų, tai metinė paskolos grąžinimo įmoka būtų apie 7 t.lt ir palūkanų būtų 10,5 t.lt. Įvertinus palūkanų kompensaciją, realiai sumokėtųkokius 3 t.lt. Bent iki 2018 metų kasmet reikėtų mokėti bankeliui po 10 t.lt. Įvertinus riziką "susipykti" su NMA, kaina, mano supratimu, pakankamai priimtina būtų. Tik kad nepagalvojo... Nesu aš didelis teisės specialistas, tačiau vasarą turėjome tokį atvejį: ekologinis ūkis, dalis žemės nuomojama. Sutartis 5 metams ir registruota registrų centre. Pagal įstatymus, savininkas nuomininką informavo, kad nori parduoti žemę ir nuominikas turi 30 dienų, kad apsispręstų ir nupirktų pirmumo teise. kaina buvo gana didėle (apie 7t.lt/ha), tačiau atgal kelio nebuvo. Pas mus moteriškė atėjo gal likus kokioms 10 dienų iki termino pabaigos. Nieko, persivertėm, susisukom (nors ir patys nelabai tikėjom, kad spėsim), dar ir garfondo garantiją gavome (nes nuosavų kapeikėlių moteriškė neturėjo). Kažkaip pagailo žmogaus, nes supranti, kad nuo tokio sprendimo gali jos gyvenimas kardinaliai pasikeisti... Tačiau mūsų atveju nuomininkas išsigelbėjo/buvo išgelbėtas.

Jo, jei gerai pamenu, ir "Respublikoje", ir "Ūkininko patarėjuje" buvo spausdinta. Kaip suprantu, nelabai padėjo... Nu, tai jai išmokas ekologiškas ir paprastas sudėtum, tai ir gautųsi 1500lt/ha. Padaugini iš 2 metų ir 100 ha, va tau ir 300 t. Lt... Žurnalistai sunku tikėti, tačiau kiek supratau, kaltas pasitikėjimas žmonėmis. Pažadėjo toliau nuomoti, raštu to neįrašė, še tau ir rezultatas...

Geras... pagalvojau, kad autorius temos pavadinimą sumašė, ale akurat-tikra žvejyba.

Kiek pasakojo ŽŪM ir NMA atstovai, šaukimai į konkrečias programas turėtų būti kartą metuose. Bent jau taip planuojama.

"krov s nosu", bet bus. Jau prieš kokių porą savaitėlių pasiekė tokios žinios...

o aš jį iš dalies suprantu: jei nerėksi, niekas į tave dėmesio nekreips. Valstiečių partija valdžioje, vadinasi, kritikuoti nelabai išeina. Tai kas lieka..? ogi tyliai ramiai dirbti savo ūkyje ir kapeikėlę prie kapeikėlės dėti...

Ir taip, ir ne. Tiesiog stengiuosi, kad bankelis suprastų ūkininkų poreikius ir, atitinkamai, siūlytų savo produktus. Todėl tenka ir procedūras kurti/keisti/tobulinti, ir vadybininkus mokyti, kaip su žemdirbiu "šnekėti", žiūrėti, kad popieriukai pas žmogučius bankelyje neužsigulėtų ir sprendimas greičiau būtų priimtas, ir projektus ginti paskolų komitete/įrodyti savo kolegoms miestiečiams, kad paskolą išduoti nėra didelės rizikos. Žodžiu, esu "iešmininkas" tarp miesto ir kaimo, tačiau tuo kaip ir esu patenkintas. O apie "geležėles" bandau suprasti, tik (kaip pasakė vienas ūkininkas) kol pats nesėsi už vairo, tol sudėtinga bus suprasti ir atsirinkti, kas yra teisybė, o kas-marketinginis triukas.

Jo, įspūdžiai neišdildomi. Prieš keletą metų žiūrėjau jų vaidinimą, tai dabar vis neprisiruošiu nusipirkti jų dvd.

Apie 2014-20xx m. perspektyvą turbūt net ponia ministrė nežino.

Pajutau nedidelę geranorišką ironiją. O sekasi, sakyčiau, netgi labai neblogai. Bent kas antrą savaitę pasistengiu išlėkti pas ūkininkus. Širdis atsigauna... Apžiūrim techniką, vasarą laukus apvažiuojam, pašnekam apie derlių, perspektyvas, norus, galimybes. Ir susidėliojame planą kaip ir ką darom. Smagiausia, kai viskas pavyksta. Kažkodėl labai žmonės nustemba, jei paprašai parodyti tvartus, gyvulius. Jie galvoja, kad bankininkas-tai kostiumuotas ponas, sėdintis kontoroje už stalo ir, apart skaičių, nieko nemato. Smagu, kad yra tokių "prietrankų" kaip aš, kurie žiūri į pasaulį kitaip. Ir dar smagiau, kad šeima su tuo jau susitaikė. Kaip kažkas yra pasakęs, turbūt likimas taip nusprendė, kad būdamas mieste, galiu žymiai daugiau padaryti gero žemės ūkiui, nei pats ėmęsis ūkininkavimo. Todėl prašau labai nenustebti, jei kurią dieną užsuksiu ir pas patį.

mes, miestiečiai, tokiais atvejais sakome "penktadienis" (tipo, i darbo savaitės pabaigą "stogas" nučiuožia").

Visiškai teisingai. Tik mano seneliai buvo mokytojais Radviliškyje, tai visos vasaras leisdavau tenais. O juk Arimaičiai-viena iš populiariausių vietų tais laikais buvo. Mašiną pas Banaitienę (turbūt teko pažįnoti) palikdavome... Sentimentai... Ai, dar prisiminiau, kad kažkurią vasarą teko mėnesiuką Aukštelkų kolūkio pagalbiniuose versluose padirbėti. Žodžiu, beveik vietinis esu. Dabar, kai važiuoju pro šalį, būtinai prie Gudelių nusiperku duonos. Bo Vilniuje tokios nerasi.

10 km nuo Radviliškio, 5 km nuo Šeduvos. Kaip šiandien prisimenu kiek priplėkusį "Žirnelio" (legendinis baras ar kaip jį pavadinti) kvapą, nusidriekusią vyrų eilę, alų ir žirnius su spirgučiais... Arimas turbūt irgi prisimena..? "Šiais" laikais prie kelio žiūriu plečiasi tas pramogų kompleksas, tik kažkaip neteko ten užsukti.

Jei leisite, trumpam įsiterpsiu. Skaitau ir žaviuosi, kaip 2 rimti vyrai dalijasi savo patirtimi. Rimtai, su skaičiais ir argumentais, o ne vien tik emocijomis. Kad daugiau tokių diskusijų... Lietuvoje būtų gražiau. Va, kada susėstumėte užeigoje prie Arimaičių ež., alaus bokalą (o gal ir arbatos) išlenktumėte, pasidalintumėte savo patirtimi, o aš kur tyliai kamputį jūsų pasiklausyčiau...

Manau, kad teisingai mastai. Bo mieste, kai po 2006 m. sausros buvo paskelbti nuostoliai ir pradėjo girdėtis prašymai nuostoliams atlyginti su šimtamilijoninėmis sumomis, opinija buvo ne kokia (nors turbūt patys gerai žinome, kiek tos kompensacijos tegavote). Tačiau skaičiais operuojama buvo dideliais. Todėl staigiai buvo susisukta ir dabar atsakomybė perkelta ant jūsų pačių pečių. Beje, jei pasikartotų 2006 m sausra, turiu abejonių ar draudimo kompanija nesusidurtų su mokėjimo sunkumais. Bo atstovas gyrėsi, kad per metus draudimo kompanija surenka net apie 300 mln. draudimo įmokų. Jei nuostoliai (kaip 2006 m.) siektų 600 mln. lt (bent jau taip buvo deklaruojama), situacija būtų įdomi... O šiaip ateičiai reikėtų turbūt pastrateguoti (čia ekspromtu tokios mintys lenda): gal dalį ūkio performinti ant pvz. sūnaus. Parama ima vienas (jau smulkesnis) ūkis, kuris draudžia mažesnį plotą, o technika realiai dirba abejuose ūkiuose. Ant žmonos performinti nesiūlau, nes kažkur forume jau yra tema apie moterų nepatikimumą. Žodžiu, šitoje vietoje reikėtų pamastyti. Šiems metams jau nieko nepakeisi, bet 2009-20xx metams galima pagalvoti...