zmogus_is_miesto

Apie ką aš ir kalbu. Reikėtų pasiskambinti į nma ir pasitikslinti. nes tą man minėjo "jaunųjų ūkininkų" specialistė, bet ji iš karto pasakė, kad viską tiksliau žino jos kolegos, atsakingi už tą sritį.

Tada vyks pats paraiškų priėmimas. tačiau kiek man minėjo, jau galima žemę pradėti "perdavinėti"/forminti. Kadangi nežinau tikslios tavo situacijos, siūlyčiau (prie progos) pasiskambinti į nma (8-5-2526743 ar 38 ). Čia žmonės, atsakingi būtent už tai. Pasikalbėsi, bus aiškiau. Gal jau galima pradėti perėmimo procesą. Gal kovo mėnesiaui jau savo nuosavybėje turėsi 20 ha ir nereikės sukti galvos...

Donatai, nesiparink Viskas nėra jau taip blogai. Surasime išeitį. tai va, pasiskambinau į NMA ir visai maloniai pasikalbėjau. Žodžiu, darysime taip: 1. perkame su paskola tuos 11 ha (paskola tinka, nes savininkas būsi tu). 2. Su tėvu sudarai preliminarią arba normalią sutartį (pigiausiai kainuotų dovanojimo) dėl jo žemės įsigijimo. Pagal nma taisykles, iki paramos sutarties tu turėsi apsiforminti tą žemę kaip savo nuosavybę, laiko-daugiau nei pakankamai, spėsi susitvarkyti. 3. Išsinuomoji iš bobučių kuo daugiau žemės 5, dar geriau-kokiems 6 metams. Bo parama kaip žinia skiriama pagal formulę nuosava žemė+išnuomota žemė x 1000 eur. (Mano tikslas-kad nusipirktum normalų naują traktoriuką, o dabartinį paliktum prisiminimui ateities kartoms.. ). 4. Verslo planą kaip nors bendrom jėgom sudėliosim. 5. Nori ar nenori, bet turėsi tapti ūkininku. Ar pritariate, kolegos ūkininkai? P.S. Teisybės dėlei, dar reikėtų pasikalbėti su nma specialistais, kurie konsultuoja ankstyvo pasitraukimo klausimais (bo aš kalbėjau su jaunųjų ūkininkų kuratore), bet panašu, kad jau dabar galima forminti žemės atidavimą jaunimui.

nu, mes mėgstame tikslumą. Dabar jau aišku.

Pirma pastabėlė-labai labai filosofinis klausimas, ar lizingas duos lizingą 25 metams žemės ūkio paskirties žemei pirkti? Būstui-taip, bet tokiam turtui... Antra pastabėlė-lizingas netiks, kad žemės savininkas bus lizingas, o ne ūkininkas.

Čia net nebūtinai turi būti fiksuotos. Šiai dienai ir kintančios palūkanos yra mažesnės nei infliacija. Tai reiškia, kad labiau apsimoka nusipirkti daiktą ir mokėti palūkanas, nei taupyti, o paskui pirkti nuosavais pinigėliais.

Labai visų atsiprašau, kad taip netyčia subalamutinau. net nepagalvojau, kad jūs taip atidžiai skaitote. Iš tikrųjų eurais pigiau, eurais. Kai kiekvieną dieną susiduri su tuo, tai net negalvoji, kad kiti gali suprasti kitaip...

Grubiai tariant, palūkanų skirtumas už litus ir eurus yra 2 proc. Paimk paskolos sumą ir pasižiūrėk, kiek 2 proc. nuo paskolos sumos sudarys per metus. Asmeniškai aš bankui skolingas eurus.

O jei norėsi kokį 50 K pasimt gynais, tai kažin ar bankomatas su visa korta nepasprings O su čekių knygele jokių problemų Negaliu tvirtinti apie visus bankus, bet paprastai banko kasose yra taip vadinami POS terminalai (analogiški, kur parduotuvėse stovi). Per juos kasininkė kortele perbraukia, ir išmoka tuos 50 t.Lt. Na, nebent pradėjo taupyti ir iš banko kasų išėmė tuos POS'us.

o ar galetum parasyti naudutojo varda (user name) ar pan.? Bo ne tik to rakto reikalauja...

Visiškai teisingai. Anksčiau čekių knygelės buvo naudojamos ūkio subjektų gryniems pinigams iš banko sąskaitos išsiimti. O dabar, kosminių technologijų amžiuje , tam naudojamos banko kortelės.

Šiandien laikraštyje "Verslo žinios" buvo nedidelis straipsnelis apie avininkystės perspektyvas. Kaip ir avininkas anksčiau buvo minėjęs, viena iš problemų (ypač smulkesniems augintojams) yra skerdyklos. Tiksliau-jų nenoras priimti skerdimui nedidelius kiekius gyvulių. Beje, Giedriau, ar yra tekę bendrauti su Artūru iš eriukas.lt? Bent jau man įspūdį didžiulį padarė. Manau, jei apjungti jėgas, galima šį tą nuveikti... Čia buvo miesčionio pamąstymai...

ar ne forume kažkas rašė, kad apie 10 t. lt..? bet nesu 100 proc. įsitikinęs.

Vat ir nepataikei. Europiniai pinigai laikomi Lietuvos banke (ne komerciniuose bankuose). O tas palūkanų nelabai moka... Ir bankeliai prie šito "lovio" neprieina... Todėl akmenukus prašom mėtyti į kitą pusę...

Buvo kalba. Bet kai pamatė, kiek paraiškų prisirinko, paliko tuos 1000eur/ha, kad visiems užtektų...

Šitoje nuorodoje prašoma po 8,2 t.lt už ha. Mes apie tą pačią žemę/sklypą šnekame..?

Sutinku. bet juk ne 30-32-34 balų žemę taip vertina, ar ne?

nutrauktas. Bo vietiniai hackeriai pradėjo programiniu būdu rinkimų rezultatus įtakoti, pasak ŪP. Arba tai tiesiog noras papildomai užsidirbti iš sms (nes internetu balsavimas nekainuoja).

Ar galėtum įdėti nuorodą į tą skelbimą? Šiaip (kiek aš susidūręs) vilniečiai tokių žemių už tokias kainas neperka. Perka bent jau 40 ir daugiau balų bei šalia turėtų būti stambus ūjžkininkas ar bendrovė, kuriai būtų galima pasiūlyti nuomotis. Kiek suprantu iš tavo parašymo, situacija nėra tokia, kaip aš rašiau. Todėl turiu įtarimą, kad čia gali būti blefas... Arba durniai neturi kur dėti pinigų... Tavo kraštuose buvo pasiūlymas pirkti nemažai ha gero derlingumo. Paprašė 13 t.lt/ha. buvo pardavėjai pasiųsti... Vėliau kaina "nukrito" iki 8,5 t.lt. Kaip buvo toliau, nežinau, nes nelabai domėjausi...

Turėjai omeny-20 metų..?

Kiek aš suprantu, pastatyti skerdyklą ir perdirbimo cechą šiais laikais kainuoja. Gal įmanoma kažkokia forma bendradarbiauti su jau pastatytomis perdirbimo įmonėmis..? Suprantu, kad savas yra savas, tačiau investicijos tikrai didžiulės. Gal įmanoma "nuomotis" šią paslaugą? Beje, kaip KB "lietuviškai aviena" sekasi bendradarbiauti su perdirbėjais? Kiek pamenu, pavasarį jau buvo pasirašyta sutartis su kauniečiais bei buvo derinama su panevėžio firma (kadangi firmos nebuvo labai garsios, neprisimenu jų pavadinimo). Ir juk vasarą turėjo parduotuvėse atsirasti rūkyti avienos gaminiai. tik kažkaip parduotuvėse (didžiosiose) nelabai teko matyti... Irgi įdomu. Ar kas iš kolegų bendraminčių bent preliminariai skaičiavo, kiek tokia įranga galėtų kainuoti, kokie pajėgumai galėtų būti ir pan.? Bent apytikriai (kaip sakoma, prie alaus bokalo). Nes kai vienos melžimo įrangos vadybininko paklausiau apie melžimo įrangą avims, ragelyje kurį laiką buvo tyla...

Dėvėtos mašinos pirkimas-loterija. Dyzelines mašinas kapitalistai perka tam, kad važinėtų. Todėl 50-70 t. km. per metus rida -visai normali. Atitinkamai galima pasiskaičiuoti, kokia maždaug turėtų būti rida. Man labai patinka www.manoauto.tvk.lt puslapis. Jei nebloga kaina ir metai, nurodoma, kad 2 metų senumo mašinos rida 150-180 t.km. O tai jau panašu į teisybę. Leak-down testai irgi nevisagaliai. Prieš porą metų nusipirkau Peugeot 406 turbo dyzelį (ne HDI), tikrinau vienam iš geriausių dyzelių servise, atlikau tą testą. Parodymai buvo super. Po 3 mėn. švaistiklis išlindo per bloką. Labai daug priklauso nuo prieš tai buvusio savininko. Kaip jis važinėjo. Pamenu, kai dirbau lizinge, vienas klientas nusipirko 0,5 metų senumo vilkiką iš olandijos. Ir tas po kelių mėnesių "užkalė" variklį. Patys švedai (nes tai buvo volvo) skrido į Lietuvą žiūrėti "stebuklo", nes pagal juos-tai buvo neįmanoma. Ir atvirkštiniai pavyzdžiai. Mano dėdulė sėkmingai 8 metus išvažinėjo su Hyunday Sonata (tiesa, pirko naują) ir po to pasikeitė į naujesnį modelį. Žmonai savo laiku buvau nupirkęs Renault 19 automatą (kuris nebuvo, pasak internetinių atsiliepimų, labai patikimas). Tačiau pravažinėjom 1,5 metų be jokių problemų, po to pardaviau bendradarbės mamai, kuri dar bent kelis metus ramiai išvažinėjo ir perduodavo linkėjimus (dabar esu pakeitęs darbą, tai nebeturiu kontaktų su ja). Net ir apie naujas mašinas yra skirtingos nuomonės. Vieni dievina Honda Accord'us, kiti-keikia, vieni važinėja su mersedesais, kiti - kas mėnesį važiuoja į servisą. Faktas yra tai, kad mašinose didėja elektronikos (kurios taip lengvai nepareguliuosi/bet kur suremontuosi), visi gamintojai taupo, kad kaina būtų mažesnė (dažnai-medžiagų kokybės sąskaita). Pasaulyje populiarėja "vartotojiška" pozicija: nusiperku, kelis metus pavažinėju ir parduodu bei perku naują. Atitinkamai orientuotas ir agregatų patikimumas. Tą patvirtina ir serviso meistrai, ir žmonės, besidomintys automobilizmu. Todėl linkiu sėkmės loterijoje.

Jei čia taip gražiai į mane buvo kreiptasi:), tai atsakysiu. Norėčiau. Bet kai viską suskaičiuoji... Įvertini šeimos interesus... Įvertini, kiek reikia pinigėlių, kad įkurtum normalų ūkį... Supranti, kad tai gali būti tik tavo hobis. Arba (kada nors ateityje) papildomomis pajamomis. Šiaip aš (nors gimęs ir visą savo gyvenimėlį praleidęs Vilniuje) nuo kokios 8 klasės svajojau tapti mechanizatoriumi, eiti dirbti į kolūkį, gyventi kaime ir t.t. Kas baisiausia, ta mintis niekur nedingsta, o įvertinus, kad vyrams senstant, jų "žaisliukai" brangsta, galiu pridaryti kokią "nesamonę"... Va, gal pradžiai kokią porelę sufolkų iš Giedriaus giminaičiui (bo tas irgi "netipinis" ūkininkas) į kaimą nupirksiu. Bet čia juk tema apie avytes...

Labai teisinga mintis. Ir pagal europos valstybių patirtį, toks procesas vyksta ir vyks. Išliks didesni/dideli specializuoti ūkiai, o kiti ūkiai turėtų tapti papildomomis pajamomis, bet ne pagrindinėmis. Galima ginčytis, galima ne, tačiau prieš pasaulinę tendenciją nepapūsi...

Na, tada turėtum pažinoti "kooperatininką" Alvydą K. iš Ukmergės. O pas juos prie fermos yra laikomi aviganiai (kur filmuose Australijoje avis gano). Pavasarį buvo kelis šuniukus atsivedę. Kiek minėjo, porą kartų buvo išleidę, tai, tipo, instinktai suveikė ir pradėjo avis ganyti. Nežinau, kiek tos tiesos, tačiau man pasirodė pakankamai įdomu. Nes iš esmės pačio šuns konstitucija tinka tam darbui. Kadangi pats esi "netradicinis" , manyciau/siūlyčiau pabandyti iš tų šunų išsiauginti piemenį. Bet čia tik miesčionio "sapaliojimai"...