zmogus_is_miesto

Nu, visko ant karto neprisiminiau. Apie tai draudikai mazdaug taip pakomentavo: jei pas tave uzauga 6 tonos, o del gamtos isdaigu prarasi, tarkim, 30 proc. derliaus, tai draudikai ismokes tau pagal ta statistini derlinguma (tarkim, 2 tonos), o kadangi pas tave labai aukstas derlingumas, tai dar sugebesi kokias 4 tonas prikulti (6 tonos minus 30 proc. praradimas). Tai galutiniam rezultate blogiau kaip ir neturetu buti... teoriskai... O praktiskai... Asmeniskai as nemanau, kad sis draudimas is esmes sumazina rizika...

Mano auksciau minetame seminare dalyvavo vienos stambius zemes ukio bendroves atstovas. Tai kai jam suskaiciavo kiek kainuos draudimas dirbamiems 3500 ha... Jokia ES parama neduos pliuso. Vienintelis draudiku argumentas i tai buvo, kad statistiskai per 5 metus ivyksta draudiminis ivykis ir ismokama draudimo imoka. Statistiskai...

Manau, kad ne. Tik jau galima planuoti (jei parama matosi tunelio gale) kitiems metams papildomas islaidas...

Geriausiu musu klientu tikrai neversime draustis. Inga juk nieko neminejo, ar ne?

Nors nelabai rimtai ūkininkauju, tačiau teko dalyvauti viename seminare ir klausytis to draudimo kompanijos atstovo. Esmė tokia: -drausti turi visus pasėlius (negali drausti tik žieminius). -Jei gauni paramą iš struktūrinių, draudimas bus būtinas (nors dabar prievolės kaip ir nėra (nes dar paraiška nepaduota ir nepatvirtinta), tačiau nuo metų pabaigos gali tekti pradėti draustis (2009 ir vėlesniems metams). -draustis bus galima žemės ūkio skyriuose (nors jie ir nėra labai patenkin tuo, tačiau tai nuleista iš aukčiau). Draudimo įmokos priklauso nuo seniūnijos (t.y. visa Lietuva padalinta į seniūnijas, įvertinti orai per paskutinius 30 metų, derlingumai ir pan.). Visa informacija apdorota vokiečių programa, kuri ir "pasiūlo" įmokos dydį. Vizualiai atrodo taip: atidaroma Excel programa, pasirenkamas rajonas, po to -seniūnija, pasirenkama auginama kultūra (pvz. v.rapsas), įvedamas sklypo plotas ir paspaudžiamas mygtukas "play". Programa paskaičiuoja ir duoda rezultatą. Čia dabar paimsiu skaičius "iš lubų", kad patį principą paaiškinčiau. tarkim, suvedus X seniūniją, duodamas toks atsakymas: statistiškai šioje seniūnijoje užauga 2 tonos v.rapso. Supirkimo kaina 750 Lt/t, vadinasi max. draudiminė išmoka būtų 2x750lt=1500 Lt. Draudimo kompanija ima, tarkim, 5 proc. draudimo mokestį, tai draudimo įmoka gautųsi 1500 x 0,05=75 Lt/ha. Kadangi pusę įmokos dengia ministerija, ūkininkui 1 ha apdraudimas kainuotų 75Ltx0,5=37,50 Lt/ha. Dar kartą pabrėžiu, kad visi skaičiai (derlingumas, supirkimo kaina bei draudimo rizikos procentėlis) yra sugalvoti mano. Tiesiog pats principas toks. Ūkininkai dar gali pasirinkti 25 proc. didinti arba mažinti derlingumą (juk jūs vis tiek žinote, koks pas jus maždaug būna derlius). Pavydžiai: +25%: jei ūkininkas X nusprendžia pasirinkti didesnį derlingumą bei didesnę išmoką, skaičiai gautųsi tokia: 2 t +25 proc.=2.5t/ha. tada gautusi draudimo max. ismoka 2.5tx750Lt=1875lt. Draudimo imoka butu- 1875x5proc.=93.75Lt Ivertinam, kad puse dengia valstybe, tada gaunam 93.75x0.5=46.88 Lt/ha. -25%: jei ūkininkas Z nusprendžia pasirinkti mazesni derlingumą bei mazesne išmoką, skaičiai gautųsi tokia: 2 t -25 proc.=1.5t/ha. tada gautusi draudimo max. ismoka 1.5tx750Lt=1125lt. Draudimo imoka butu- 1125x5proc.=56.25Lt Ivertinam, kad puse dengia valstybe, tada gaunam 56.25x0.5=28.13 Lt/ha. Siaip Kedainiu kraste vidutininskai draudimo imoka kazkur gaunasi apie 120lt/ha (realiai mokama 60lt/ha). Kadangi uk.Algis is Panevezio krasto, jo derlingumai turetu buti panasus, atitinkamai ir draudimo imoku dydziai neturetu zenkliai skirtis. O Utenos kraste ji svyruoja apie 70lt/ha (realiai mokama-35lt/ha). -jei kas braizete laukus su GPS (deklaruodami pernai), si info tinka draudimui. Kas nepatiko man asmeniskai, tai liuties apibrezimas. Pagal vokiecius, liutis-tai kai per 15 min iskrenta 15 mm krituliu. Taciau pernai metu rudenines dulksnos (kai nebuvo galima ivaziuoti i dirvas), laikomos nedraudiminiu ivykiu... Na, ir siaip, jei ko paklausi konkreciai/is patirties, gauni atsakyma, kad cia vokieciai nustate tokias taisykles ir kol kas jokiu galimybiu pakeisti/patobulinti jas nera. O ir pats atstovybes vbadas anksciau dirbes zemes ukio banko draudime... Turbut geras emocijas sukelia si kompanija, ar ne..? Huh, pavargau rasyti einu dirbti.

Ar neprieštarausite, jei truputį pesimizmo pridėsiu šiai diskusijai..? Idėja jūsų gera ir teisinga. Tačiau yra vienas mažytis "bet". Bet energetikoje sukasi žiauriai didžiuliai pinigai... Kadangi reikėtų keisti įstatymą, vadinasi, tuo turėtų užsiimti mūsų Seimo nariai. Tik ar jie sugebės atsispirti energetikų pinigėliams, čia, kaip sakoma, atviras klausimas. Ypač šiais laikais, kai viskas lengvai perkama parduodama. Man šiaip yra pakankamai įdomu: žemės ūkyje dirba tiek nemažai žmonių, yra tiek įvairių organizacijų, jungiančių ūkininkus, net partija yra, o vat realios naudos kaimo žmogui kažkaip nelabai įžvelgiu... Ar čia tiesiog priėjus arčiau "lovio, taip susisuka galvelės, kad pamirštama, ko ateita ir ko buvo siekta...

o aš rinkčiausi pagal būklę. Bo bet kokį traktorių galima uždrožti. Čia mano, kaip nespecialisto, nuomonė.

Velnias, o man tik šį rytą į pašto dėžutę įmetė MŪ sausio numerį. Iki šiol dar turėjau vilties, kad paštas mieste kiek greitesnis, bet, kaip matau, laikai keičiasi...

Nu, paprastai mes labai mėgstame, kad ūkininko/-es sutuoktinis pasirašytų laidavimo sutartį. Šis dokumentėlis patvirtina, kad sutuoktinis žinojo ir suprato apie įsipareigojimų (šiuo atveju-paskolos) ėmimą ir įsipareigoja (jei paskolos gavėjas nemokėtų) toliau mokėti paskolos įmokas. Jei turtas įkeitinėjamas bankui pas notarą, sutuoktinio parašas taip pat būtinas. Todėl jei įvyktų tokia nelaimė ir šeima skirtųsi, neturėtų būti laikoma, kad turtas pusiau, o įsipareigojimai lieka ūkininkui. Jei lygiai dalinamės, tai dalinamės viską: tiek turtą, tiek ir skolas.

Nu jo. Bet jei tie patys valdininkai po kurio laiko atsibus ir nores pasirodyti, kad dirba, gali tekti griauti pastatytus pastatus. Tada nuostoliai bus dar didesni...

Pritariu Swe. Ir mano žiniomis, buvęs KA augalininkystės padalinio branduolys dabar "bazuojasi" agrorodeo. Ir ten chebra sukasi pakankamai sėkmingai (vėlgi neoficialiomis žiniomis). Todėl manyčiau, kad čia turėtų būti tam tikri asmeniškumai tarp vadovų, o ne kad veikla buvo nuostolinga... O kad nebūtų gėda prieš lietuvą, kad nebeliko komandos, kuri dirba su šiuo sektoriumi, paskelbė, kad nuostolinga veikla ir atsisakoma. Tačiau man įdomu, kaip KA seksis pardavinėti savo techniką, jei tokiu būdu išmušinėjami pinigėliai už trąšas. Juk (kiek aš suprantu) ūkininkai pakankamai sėkmingai dalinasi informacija tarpusavyje...

Darbe skaitau ŪP. Prieš kokį mėnesiuką kažkaip netikėtai nusipirkau "Mano ūkį", perskaičiau, patiko, tai paėmiau ir kitiems metams užsiprenumeravau.

Kiek aš supratau, atsiskaitymas turėjo būti apie spalio mėnesį ar pan. kadangi dalis produkcijos dar sandėliuose, paprastai mėnesiuką kitą "pratemdavo" ir tada atsiskaitydavo. o šiemet jau grasina teismais. P.S.Bent jau vienas, kurį pažįstų asmeniškai, tikrai nėra piktybinis...

Esu prieš keletą mėnesių šnekėjęs su Riamonos vadovu dėl triušių realizavimo galimybių. Jei gerai pamenu, jie tiekia triušieną IKI tinklui. ir kaina tikrai ne kaip jautienos. Turi paklausimų ir iš kitų tinklų, tik bėda ta, kad jų pajėgumai negali patenkinti paklausos. Paklausus, ar nebijo konkurencijos, jei dar kas pakankamai smarkiai pradės auginti triušius, tik nusijuokė. Bo vietos po saule tikrai visiems užteks. Dar šnekėjau su triušių augintojų asociacijos vadovu, su dar vienu kitu stambesniu triušininku. Atsakymas vienodas: paklausa ir realizavimo rinka yra. Tačiau yra mažytis "bet"... Triušiai yra sunkiausiai auginami žinduoliai/gyvuliai. Čia yra didžiausia problema. Bent jau aš susidariau tokį įspūdį. Kai pašneki su žmonėmis, kurie eilę metų juos augina, nėra taip, kad teisingai maitini ir viskas einasi kaip iš pypkės. tai kokia liga užpuola, tai pašarai netinka, tai dar kas nors. Todėl paėmus 3-4 metų atkarpą, tik kokius metus dvejus viskas būna pusė bėdos, likusį laiką-kažkokios problemos. Tai mano, kaip ne profesionalo, pastebėjimai.

Sklinda gandas (net iki Vilniaus atėjo ), kad Kesko agro išeina iš trašų/grūdų biznio (pasiliks prekiauti tik "geležėlėmis". t.y. technika), todėl reikalauja visų atsiskaityti už visas gautas prekes (nebelaukia, kaip senais gerais laikais). O kad jai būtų paprasčiau, nusamdė skolų išmušinėjimo kontorą, kuri be jokių sentimentų vėluojančių ūkininkų "bylas" perduoda antstoliams... Ar teisybę žmonės šneka, ar čia tik keletas nelaimėlių tokias kalbas skleidžia?

Made in China. Yra Fotonu ir su angliškais varikliais (tik neprisiminsiu kokiais), tik tada jš kaina būna gana ženkliai didesnė už naujų "belkių".

Giedriaus ūkio puslapį žinau. Tik (kiek aš supratau) kazislovas pageidavo "išsinuomoti" avis, kurios nušienautų jo sodą. Tai ir ieškojau, kas arčiausiai augina avis.

Prieš pietus iš vieno NMA pono teko girdėti, kad jei gaus pinigėlių, tai kitą savaitę turėtų pervesti 33 mln.Lt O šiaip situacija tokia, kad norai mokėti išmokas yra, tačiau pinigėlių biudžete trūksta. Ir jei gerai pamenu, iki naujųjų turėtų būti išmokėta (maždaug) iki trečdalio visų įmokų...

Nežinau, kur tiksliai gyveni, tačiau teko girdėti, kad Šilavoto seniūnijoje tikrai yra, kas avis augina.

Tikrai taip.

Dar kartą pakartoju. Notaras yra labai gerai, kai atsiranda kažkokie piktumai ar nesusipratimai su nuomotojais. Jei tikimybė, kad per artimiausius 5 metus nesusipyksite su nuomotojais, lygi 0, vadinasi notaras tikrai nebūtinas.

Tokiu atveju skaičiuojamas valiutos keitimas kursas pavedimu, kuris geresnis nei keitimas grynais, bet prastesnis nei oficialus. Pavyzdys: euro kursas 3,4528, o jei inešame į sąskaitą litus ir juos keičiam į eurus būtų maždaug 3,4592. Paėmiau paskolą 100. t.lt, kuri imama eurais, 1 metams. Įvertinus visu valiutos keitimus (paskolos ir palūkanų), gavosi, kad skolintis eurais yra 1520 Lt pigiau nei skolintis litais.

Iš teisinės praktijos: jei kada nors kokiu nors būdu iškiltų problemų su nuomotoju ar jo paveldėtojais, teismai žymiai rimčiau į tokį dokumentą. o tai pasakys koks anūkėlis, kad bobutė nesirašė tokios sutarties (tipo, parašas padirbtas), bobutės protelis buvo "nukvakęs" ar pan. O notaras patvirtina, kad sutartį pasirašė būtent tas žmogus ir būdamas veiksnus. Ir jei bobutė, anūkui paspaudus, sumanys tą žemėlę kokiam miesčioniui parduoti jūsų neįspėjus, kozyriai jūsų rankose. Galima užginčyti bei anuliuoti pardavimo sandorį, na ir t.t. Suprantu, kad gal atrodo, jog visur matau sukčius, tačiau kaip sako rusų patarlė "besisaugantį ir Dievas saugo". O ypač šiais laikais...

dar pabandyk 38 pabaigoje rinkti. Pabaiga turi b8ti 43 arba 38.

Dar kartą pakartosiu. Pasiskambinam ir susižinom. Nes aš nesu tos srities specas. Jei paaiškės, kad negalima, tai negalima, o jei galima-po truputį judinam reikaliukus. nes laikas greitai bėga, o nesinori, kad viskas būtų daromą paskutinę minutę. Bo tada paprastai kokios klaidos įsivelia ar pan.