zmogus_is_miesto

Čia gal fiziniams asmenims taip taiko koks išsikalinėjantis vadybininkas. Nes: -labai geras uždarbis bankui. Pasiskolina eurais iš motininio banko už kokius 2-3 proc, konvertuoja į litus ir perskolina už 12-13 proc. Grynas "navaras" - kuklūs 10 proc. metinių palūkanų. Žinoma, yra tam tikra tikimybė devalvacijos, tačiau tai (bent kol kas) tik teoriniam lygmenyje. - faktiškai visiems skolininkams visuose bankuose paskolos iš litų konvertuojamos į eurus. Nes palūkanos sumažėja maždaug dvigubai. o tai leidžia skolininkui lengviau kvėpuoti ir vykdyti savo įsipareigojimus.

Bijau, kad nenusileis. nes šitie pinigai bus perskolinami per tuos pačius prakeiktus bankus. Kadangi bankai prisiima visą riziką dėl šitų paskolų negrąžinimo (jei klientas negrąžins, bankas iš savų lėšų turės grąžinti), bus taikomos tos pačios procedūros, kriterijai kaip ir dabar.

Ir man įdomu. Šiaip eurais palūkanos bus (šiai dienai) apie 3-3,5%, litais-apie 8,5%. Yra mažytis "bet". Jei imsi paskola litais, bus laikoma, kad tu gauni paramą iš valstybės (taip vadinama "de minimis") ir tą sumą minusuos iš gaunamos ES paramos. Pavyzdys (principas): jei litais bus mokamos palūkanos 8,5, o ES nustatė, kad statistinės palūkanos litais yra 12%, vadinasi, gaunasi, kad gauni 3,5% nuolaidą. Jei imama paskola 1 mln.Lt 5 metams, paskaičiuojama, kiek pagal paskolos grąžinimo grafiką tu "sutaupysi" gaudamas mažesnes palūkanas. Tarkim, gausis 40.000 Lt. Todėl patvirtinus ES paraminį projektėlį vietoj maksimalios sumos 690 t.lt, gausi 650 t.lt (nes kitą dalį tu gavai per palūkanų subsidijavimą). Jei paskola bus imama eurais, iš paramos sumos palūkanų kompensaciją nebus išskaičiuojama (nes ES suskaičiavo, kad čia nebus paramos palūkanoms). Taip kad mieli kolegos ūkininkai, pratinkimės prie tos minties, kad skolinsimės eurais.

Tavo rajone turiu klientą, kuris daro nediduką (apie 400 t.lt) projektėlį pagal didesniųjų projektų programą. Ir gavo NMA tikrintoją vyrą. Tai čiaudi ne tas žodis. net priekabiavimą galima būtų įžvelgti. Perkeltine prasme.

Skolos rodiklis "pjauna". Sakyčiau, kad buhalterė (LŽŪKT) silpna. Tiek visokiausių liapsusų balanse radom. Banko vadybininkė kartu su Algio dukra (nesu jos matęs, tačiau iš to, kokią galvą turi, norėčiau turėti tokią marčią. ) neblogai atgaivino/atstatė skaičius, tai kombainą nupirkom. 2008m. balanso nesu matęs ar nagrinėjęs, tačiau kiek pasakojo Algis-skolos rodiklį reikėtų pakoreguoti. Šiaip gal būtų visai neblogai, jei savo žvitria akim rastum laiko užmesti akį į tą balansą... Maž pasiūlysi bent kryptį, kur link bandyti daryti korekcijas... P.S. Jei Algis, žinoma, irgi sutiktų.

Aš galvoju, kad mums tiesiog pasisekė su tikrintoja... Nes tokio geranoriškumo tikrai niekada nesitikėjau iš valdiškų įstaigų darbuotojų. Na, kai darysim kitą projektą, bus aiškiau. ar čia visos Panevėžio darbuotojos tokios malonios, ar tiesiog pasisekė pirmąjį kartą.

Padėtis įtempta, tačiau dar nėra taip blogai, kaip žurnalistė parašė (Širyt gauta info iš kliento). Tačiau mane "šiek tiek" neramina žemdirbių banko pozicija. Jei ir toliau taip kietai jos laikysis, problemų nebus išvengta.

Smagu, kad yra tokių žmonių.

Ketvirtadienį užsuksiu. Maž ką suprasiu...

O už teisingos strategijos suformavimą (vis tik tai pagrindinis dokumentas) irgi magaryčių daug neprašysiu...

Pabandyk pasižiūrėti http://www.valstybes-zinios.lt/vpp3/lt/Docs.filesShow/3 . Ten valdiškos kontoros (tame tarpe kelių priežiūros įmonės) pardavinėja nereikalingą turtą. Maž rasi ką panašaus ir naudingo.

Torentuose vaikas buvo suradęs programėlę "Butas". Spėju, kad turėtų būti įdomi ir naudinga. Pats nesu bandęs.

Kiek man žinoma , voras visada siūlo europietišką darbuotojo paketą: atidirbus 2 savaites, darbuotojai priklauso savaitė kurorte, sveikatingumo bei purvo vonios, manikiūras, pedikiūras bei depiliacija. Jei būčiau moteris, mesčiau dabartinį savo darbą ir eičiau rinkti pas vorą akmenų...

Dar kartą pakartosiu: tereikalinga turėti laisvos formos automobilio panaudos sutartį, kur pažymima, kad Jono Jonaičio (arba kito asmens) automobilis yra naudojamas Jono Jonaičio ūkyje. Tik tiek. P.S. Info iš VMI. Kažkada domėjausi...

Tai kad jie ir patys dar labai daug ko nežino. Šiaip principas paprastas: paima pinigų iš struktūrinių, prideda savų ir perskolina bankams. Tiems padaromas konkursas, nustatoma maksimali banko marža, kuri galės būti pridedama prie tų lėšų kainos. Tačiau... Šiai dienai nėra žinoma nei lėšų kaina, nei jų valiuta. Tiksliau, nėra žinoma, ar leis Briuselis skolinti eurais (nes taip būtų dar mažesnės palūkanos). Jei imtis "Invegos" organizuotą pirmąjį paramos verslui etapą (kai buvo išskolinti 20 mln.Lt), ten bankams buvo lėšos paskolintos 4 metams su 5,5% palūkanomis. Bankų marža buvo apie 2,5%, taigi įmonės, jei jos atitiks banko kriterijus, galės pasiskolinti už 8 % palūkanų. Litais. Jei imti analogišką maržą prie eurų bazės, palūkanos turėtų neviršyti 4%. Kaip jau minėjau, tai turės būti suderinta su Briuseliu (Europos komisija). Jie atsakymą duoda per 4 mėnesiu, nors neformaliai žadama per 2 mėnesius pritarti. Beje, kapitalistai rugpjūčio mėnesį atostogauja ir nedirba, todėl realesnis terminas galėtų būti rugsėjis. Planuojama skirti 300 mln. Lt pirminei ŽŪ gamybai ir 150 mln.Lt-perdirbimui. Paskolos būtų tik investicinės. Fondas veiktų bent iki 2015 metų. O tai reiškia, kad lėšos būtų įsisavinamos dalimis. Tiek mano, tiek ir kolegų-konkurentų vertinimu realu būtų įsisavinti po +/- 100 mln. kasmet. Kai ŽŪM pristatė schemą, kaip jie įsivaizduoja, kaip visa tai veiks, tai ... Ūkininkas turės normaliai pasivaikščioti, kol susirinks visas reikalingas pažymas ir pan. Plius bankininkams irgi bus ką veikti, kol perpras visą šią biurokratinę sistemą. Po pirmo susitikimo su ministerijos atstovais, šiek tiek buvo atsiradęs neramumas dėl sugebėjimo paruošti santykinai paprastą ir aiškią sistemą. Tačiau kiek man žinoma, šiam projektui įgyvendinti buvo "nupirkta" bankininkė, todėl nerimo šiek tiek sumažėjo. Dabar laukiam, kada galutinai paaiškės visos sąlygos bei veikimo schema. Esmė ta, kad bankai taikys tuos pačius atrankos kriterijus klientams, tik tiek, kad bus įsipareigojimas per tam tikrą laiką išduoti tam tikrą kiekį paskolų. Na, jei tautai būtų pasiūlytos lengvatinės paskolos litais su 8% palūkanomis, o bankai eurais pasiūlys "komercines" paskolas už 6 % palūkanų, būtų įdomu... P.S. Taip jau sutapo, kad ne per seniausiai prie kavos apturėjau visai įdomią šneką su vienu Briuselio biurokratu. Buvo baisiausiai nustebęs, kai sužinojo, kad NMA vėluoja mokėti paramą už įgyvendintus projektus. Jo žiniomis, Lietuvėlė yra pasiėmusi avansą (berods 5 ar 6 % nuo 2007-2013 m. KPP), tačiau kur jį padėjo... Matomai, kad užkamšė biudžeto skylutes...

Jei dar uk.algis rūkytų, šį vaizdelį būtų galima rodyti šalies svečiams, kaip mūsų ūkininkai dirba. Sėdi ant traktoriaus laiptelių, rūko kažko susimąstęs, o traktorius pats viską tik dirba, aria, sėja... O vakare ir namo parveža...

Laišką TEO generaliniui ir jo kopiją-vartotojų apsaugos tarnybai. Tipo, naudojuosi paslaugomis, esu labai laimingas, atsiskaitau už paslaugas laiku. O staiga tik pyst (čia lietuviškas žodis) -paslaugos tiekėjo esu verčiamas atsisakyti gaunamų paslaugų, nors to nenoriu daryti.

Kosmonautai. Dabar Kėdainių krašte po 7 t.lt "vaikšto".

Nėra labai gudrios tos mintys. Beje, žmogiškasis faktorius čia irgi nepaskutinis. Vienam iš savo klientų (su kuriuo ir šiai dienai palaikau ryšį) 1998 m. nupirkom Peugeot Boxer. Vairuotojas bachūriukas, persėdes nuo UAZ'o, buvo nerealiai laimingas ir rūpinosi busiku kaip savu. Faktas, kad šį busiką ir šiandien matau lakstantį po miestą.

Įkišiu ir aš trigrašį. Nors jau 10 metų nebedirbu lizinge, tačiau iš tų laikų pamenu (o ir visiems yra žinoma), kad Citroen/Fiat/Peugeot is esmės yra tie patys automobiliai. Bent jau tas laikais Fiat'o buvo skurdžiausia bazinė įranga, o prancūzai čia kaip ir netaupė. HDI variklis taip pat normaliai užsirekomendavęs. Nežinau, ar į mikroautubusus deda, tačiau siūlyčiau išvengti FAP (čia kažkoks ekologiškas išmislas/filtras, kurio aptarnavimas nėra pigus). Profesinė liga ar kaip čia pavadinti kas 60 t.km reikia keisti remontuoti "škyvą". Tai daro ne tik firminiai servisai. Bent jau prieš 2-3 metus tas remontas kaštuodavo apie 600 Lt. VW varikliams škyvą reikėdavo keisti kas 120 t.km, tačio jo remontas kaštuodavo apie 1200 Lt. Mersedesai gal ir neblogi, tačiau kaip ir visos mašinos remiasi į istoriją. Vėlgi, prieš kelis metus viena kontora pasiėmė 3 Sprinterius: vienas važiavo normaliai, kitam pastoviai išlysdavo smulkūs elektros/elektroniniai gedimai, trečiam garantiniu metu buvo problemos su varikliu. Matant kaip važinėja Tranzitai (mikriukai) po Vilnių, suprantu, kad Ford'as kaip darbinis arklys irgi yra tinkamas. Apie Opel/Renault busikus irgi kažkaip blogo nelabai teko girdėti. Teko kartą išsinuomotį, tai iš esmės likau patenkintas. Reziume: tai iš esmės loterijos dalykas. Jei su juo važinėtis teks pačiam, pravažiuok su kiekvienu ir išsirink tą, kuris labiausiai bus prie širdies. Plius įvertink pardavėją ir jo servisą.

ir kam tai naujiena....? Pritariu. Kas nors kiek domėjosi/domisi žemės ūkiu ir jo statistika, kelis metus apie tai šnekama. O straipsnyje statistiką siekiama panaudoti "saviems poreikiams". Kitaip sakant, surasti kaltus, kodėl vakar AW nesugebėjo išpirkti 300 t. Lt obligacijų. Finansinės piramidės laivas audringoje finansų jūroje stabiliai juda žemės link... Tik atviras klausimas: ar tai bus krantas, ar dugnas...

Čia toks lyg ir neskelbtas... Krizės metas. Statybų aikštelė. Iš kampo į kampą slampinėja alkani ir pikti darbininkai. Atvažiuoja darbų vykdytojas. Vykdytojas: Vyrai, turiu jums dvi žinias. Vieną blogą, kitą gerą. Nuo kurios pradėt? Darbininkai: Pradėk nuo blogos. Vykdytojas: Tai va. Vakar šefas buvo derybose. Žodžiu gavom naują objektą. Didelis, pelningas, geras. Bėda ta, dar bus dafiga darbo. Reikės greitai viską padaryt. Kelis mėnesius gali tekti dirbti dieną naktį. Nors už visus viršvalandžius bus apmokėta, bet, vyrukai, nusimato užsikrušimas. Darbininkai (laimingi): Ot tai bllin blogą žinią rado. Dzin, kad ir dieną, naktį varysim. Bile tik darbo yra. O tai kokia tada geroji naujiena? Vykdytojas: Gera žinia yra ta, kad objektas labai pelningas. Firma iš kart gavo nemažą avansą, tad iki penktadienio visiem bus išmokėtos vėluojančios algos. Visos iš karto. Nuo pat gruodžio mėnesio... Gausit po apvalią sumelę, vyručiai... Darbininkai: Uraaa... Valio... Jėėėė... Petrai, imk červoncą, palėk vyno. Tokią progą reikia aplaistyt!!! Vykdytojas: Tiesa, kol dar neprisigėrėt - dar vienas dalykas. Darbininkai: Nu nu? Vykdytojas: Su balandžio pirmąja vyrai... Su balandžio pirmąja... P.S. Gydytojai po išsamios apžiūros teigia, kad darbų vykdytojas išgyvens.

O aš šiemet nesudalyvausiu parodoje. Kai neturi ką pasakyti ir net negali pažadėti, tai ko ten važiuoti... Na, o jei situacija pasikeis, dalį forumiečių aplankysiu asmeniškai.

Turėjau omenyje minią gerbėjų su žibutėmis, rožėmis ir t.t. Na, kažkas panašaus, kaip buvo per naktinį apsipirkimą Akropolyje...

čia galima būtų pasiginčyti. Be abejo, daug kas priklauso nuo bankelio, jo tarnautojo etikos, tačiau... Jei klientas (kalbu ne tik apie ūkininkus) turi papildomo turto, gali jį įkeisti, sustiprinti paskolos užstatą, apie pratęsimus eina žymiai lengvesnė kalba... O jei klientas nieko daugiau nebeturi, jo veiklos perspektyvos miglotos, mokėti bankeliui neišgali ir neaišku, kada galės, tai kam dar tempti laiką... Geriau atgauti pusę, trečdalį paskolos ar kiek ten bebūtų, negu tempti laiką ir po metų kitų sužinoti, kad kreditorius galės atgauti tą pačią dalį paskolos (pusę ar mažiau) ar net mažiau... Dar kartą pasikartosiu, kad tokiais atvejais žmogiškasis faktorius daro nemažą įtaką.