zmogus_is_miesto

Negarantuoju. Bo nemėgstu eilėje stovėti.

Beje, dėl bankininkų galvos nereikia kvaršinti. Išsisuks...

Su juo man teko pabendrauti tik vieną kartą. Tačiau sudarė įspūdį malonaus žmogaus, norinčio ir galinčio ūkininkauti, pakankamai atsargiai žiūrinčio į skolinimąsi ir pan. Tikrai ten nebuvo taip blogai... Gal tiesiog žmogus nebuvo susidūręs su sudėtingesne situacija... Nes, mano supratimu, ir be NMA paramos buvo galima toliau sėkmingai tvarkytis... Dabar (kai paskaitau savo rašliavą) jaučiuosi kaip koks Don Kichotas, kovojantis su vėjo malūnais. Tačiau tenka turėti vis sunkesnių pokalbių su skolininkais. Kadangi tai tik aisbergo viršūnė (bo situacijų yra daug ir sudėtingų pas kiekvieną kreditorių), taip natūraliai ir išėjo beveik kreipimasis į tautą...

Kaip žinia, krizė veikia faktiškai visus žmones ir jų protus. Ne išimtis ir ūkininkai. Krentančios produkcijos kainos, įsipareigojimai bankams, kitiems kreditoriams daro savo. Man labai gaila, tačiau krizė pradėjo retinti ir žemdirbių gretas. Šį pasaulį jau apleido vienos bendrovės pirmininkas (nors mano supratimu, ten buvo pusėtina situacija). Atsiranda ir pavienių ūkininkų (kurių padėtis tikrai nepavydėtina), kurie užsimena apie patį blogiausią/kraštutiniausią būdą užbaigti savo gyvenimišką kelią... Tikrai ne viską sužinau, sėdėdamas kabinete. Gali būti, kad tokių atvejų yra daugiau. Todėl labai prašyčiau visų taip nesielgti. Ir atkreipti dėmesį į kaimyną. Nors jis ir konkurentas, tačiau čia jau turi įsijungti žmoniškumas. Ir jei situacija tikrai sudėtinga, pabandykime kartu pasišnekėti, pasiskaičiuoti ir gal ką nors sugalvosime... Blyn, tikrai negalvojau, kad sulauksiu tokio laiko...

O kodėl? tiesiog įdomu sužinoti argumentus.. Pigiausia kaina..? Šiaip, kiek man žinoma, Nordicia'ą sudaro krūva draudimo bendrovėlių/fondų/UAB'ų ar kaip jas pavadinti. Jos kaip ir veikia po viena vėliava, tačiau yra atskiros ir nesusijusios. T.y. jei viena iš tų bendrovėlių "užsilenktų", kitos veiktų kaip veikusios ir neprisiimtų lūžtančios kontoros įsipareigojimų. Būtent dėl to mūsų rizikistai neįtraukė šios bendrovės į priimtinų sąrašą...

Toks praktiškas patarimas: drauskis pačiu mažiausiu derlingumu. Įmoka bus mažiausia. Nes išmokos taip gudriai sudėliotos, kad jos tavęs neišgelbės. Na, nebent neturi kur pinigų dėti...

Tegul paprašo agentūros raštu įsipareigoti per kokius 6 mėn. tą sklypą parduoti. Iš karto kaina vienu nuliuku sumažės...

Spėju, kad taip. Dzūkelis ans.

Na, vienam klientui kažkas (tikėtina naktį) į metų senumo džonius pripylė kažkokio marmalo, ko pasekoje 2 kuro siubliai pasakė ate. Draudimo išmoka siekė kelias dešimtis tūkstančių Lt. Džiaugiausi, kad jis buvo apsidraudęs ir tai padaręs normalioje draudimo bendrovėje.

Na, kaina, mano supratimu, pusė velnio. Žinoma, įdomu, kokias paslaugas/produkciją "siūlo"... Dar labai įdomu, ar nereikėtų kokių sertifikavimų ar pan. nes aparatas juk ne ES gamybos... Savo ruožtu šnektelėjau su savo kolegomis marketingistais. Nors jie ne toje srityje specializuojasi, bet vis tiek domisi, kas naujo rinkodaroje.. Atsakymas nelabai gudrus ir mums žinomas: projektas labai įdomus, bet ir labai daug reikalaujantis energijos ir jėgų. Nes pienas ne šiaip greito vartojimo prekė, bet labai greito vartojimo. Mąstau garsiai, kur būtų galima rasti/gauti kokios receptūros.. Va, prie sodininkystės instituto yra eksperimentinis modulis, cechas ar kaip jį pavadinti, kur bandoma perdirbti produkciją ir surasti/išrasti receptūrą, kurią vėliau verslininkai gali įsigyti. Kaip sakoma, gali nusipirkti visą "know-how". O vat ar arba kas eksperimentuoja su pieno produkcija, atviras klausimas... Neteko girdėti...

Supratau. Nuo rudens pas Donatą geriau nesilankyti...

Deimančiukai.

Variantas įdomus. Tačiau kiek aš pamenu, reikalavimuose pieno ir pieno gaminių pardavimui tiesiogiai vartotojui leidžiama parduoti tik atšaldytą iki +6 °C temperatūros pieną. O čia (kiek aš suprantu perskaitęs www puslapį) efektyviai šaldo iki 10 °C. Plius atviras klausimas, iš kur pigiai ledo nuolat gauti...

Nepergyvenk. ir nepamirškit spaudos paskaitinėt.

ar labai tai brangu..? jei ne komercinė paslaptis.. +/-.

Pirmiausia, pagarba už iniciatyva. Vadinasi, Lietuva dar gyvens. FMCG arba liaudiškai kalbamt, greitai gendančių produktų rinkodara (ir pardavimas) yra pakankamai specifinis verslas. Gaila, bet tokių žmonių nepažįstų. Prieš kokį dešimtį metų bandžiau parsiduoti vienai užsienio korporacijai, na o bet tačiau jie manęs nepasirinko. Spėju, kad viena iš priežasčių buvo tokios patirties neturėjimas...

Bent teoriškai, čia būtų geriau kooperatyvas. Nes būtų galima gauti paramą/išlaidų kompensaciją iš valstybės. Jei dar Kubilius tos paramos nepanaikino...

už spam'inimą pas mus baudžiama. Ir gana stipriai...

Na va kaip gerai. Pasitari su protingais žmonėmis, pastrateguoji ir laiko sutaupai bei sveikatos. Veža mane šis forumas...

Na, bent jau pagal supaprastintą paramą tai nėra afera.

Na, kiek man teko matyti, tai ūkininkas pasirašo paskolos sutartį su tiekėju, tiekėjas permeta pinigėlius ūkininkui, tas-atgal, pirkimas įvykęs, visi laimingi.

Į bankų kišenę ne taip lengvai pateksi. Realiausia išeitis, mano supratimu, bandyti įlysti į tiekėjo sąskaitą...

Prieš porą savaičių ieškodamas "Iki" mėsos, atkreipiau dėmesį, kad "Utenos mėsos" jautiena, sufasuota į dėžutes, su skirtingomis kainomis (+/- 17Lt/kg ir 12lt/kg). Brangesnės mėsos kilmės šalis etiketėje buvo nurodyta Lietuva, pigesnės-Vokietija. Kaip yra iš tikrųjų, vien tik mėsos įmonės vadai težino.

Jei jau voras taip šneka, vadinasi, tikrai nelemta...

Nusprendžiau šioje temoje parašyti, nes manau, kad labiau aktualu ir labiau tinka nei pvz. "Laisvos temos". Žodžiu, vakar besišnekučiuojant prie kavos puodelio, gavau pasiūlymą išsinuomoti keletą parduotuvių Vilniuje. Ir pirma mano mintis buvo "o, ūkininkų parduotuvė". Situacija labai paprasta: didieji prekybos tinklai optimizuoja savo tinklą ir uždaro kai kurias parduotuves. Paprastai tų parduotuvių savininkas būna UAB "X", kuri nuomodavo prekybinį plotą didiesiems tinklams. Dabar didieji išeina ir atsilaisvima plotas. Iš esmės, netgi parduotuvės įrangą būtų atsirinkti ir tuo pačiu išsinuomoti. Žodžiu, nedarant didelių investicijų galima pereiti, mano supratimu, į žymiai aukštesnį lygį. Bo į turgelius visi ūkininkai netilps. Vien pienu ir sūriais neišsilaikysi. Jei, tarkim, parduotuvės plotas 300 m2, per mėnesį jos nuoma grubiai tariant kainuotų 4-5 t.lt (be PVM). O kad "atmušti" tą nuomos kainą, reikalingi pakankamai normalūs pardavimai. Dabar nelabai įsivaizduoju, ar/kaip galima būtų prekiauti mėsa, jos gaminiais, daržovėmis ir kitais produktais, tačiau pabandysiu pasidomėti (jei bus reikalas). Gal net reikėtų daryti ne parduotuvę, o turgelį po stogu, kur kiekvienas norintis nuomojasi tam tikrą plotą ir prekiauja..? Trumpai tariant, man atrodo, kad tai tikrai įdomi galimybė. Tik nelabai žinau, kur dar reikėtų ieškoti pagalbos šį projektą vystant. Gal ŽŪR? LŪS? ŽŪM, manau, neverta trukdyti... Nes čia reikalingi nemaži prekiniai srautai, todėl vienas ar keli iniciatyvūs žmonės/ūkininkai tikrai to nepadarys... O gal paprasčiausiai užmiršti šitą don kichotišką idėją? Gal tai per daug nerealu..? Vat ir norėčiau sužinoti jūsų nuomonę, ką jūs galvojate apie tai? Ar tai gali būti realu Marijos žemėje? P.S. Pats tų parduotuvių nesinuomosiu. P.P.S. Jei idėja nenumirtų, būtų galima šnekėtis apie parduotuvių tinklą/nuomą visoje Lietuvoje.