gabrysimo

Presuojamos masės kiekis labiausiai priklauso nuo traktoriaus greičio presavimo metu.

1 Geriiausias pjovimo laikas yra nuo žolės žydejimo pradzios iki jo pabaigos
2 Idealu kai sausa mase sudaro nuo 35 iki 50% bendros mases kiekio.Nupjauta zole negali dziuti ilgiau kaip 36 h
3 Pries vyniojant rekomenduojama plevele palaikyti 24 h patalpoje, kurioje temp butu apie 20-30 laipsniu silumos tai padidina pleveles tasuma ir lipnuma.
4 Draudziama vynioti lyjant lietui kadangi dregme smuazina pleveles lipnumo savybes
5 kuo daugiau sluoksniu apvyniotas ritinys tuo geresne sienainio apsauga ir mazesne rizika
Cia tik keletas punktu
Paimta is "Dojus agro sprendimai 2007"

Kai presuoji peraugusę žolę arba šunažolę tai sutinku kad smulkintuvas gerai. Bet jei presas stovi ant kiemo, žolės pjovimo laiko nepramiegi, tai nematau jokio ekonominio pagrindo pirkti presą su smulkintuvu nes jo kaina vos ne dvigubai didesnė už tą kur be smulkintuvo, beto reikia žymiai galingesnio traktoriaus. Bendroje sumoje visos išlaidos žymiai pabrangina rulio kainą. Universalūs presai (kintama kamera, smulkintuvas) tinka viskam bet labiausiai agroservisui. Bet tas kas tinka viskam nevisada geriausiai tinka konkrečiam ūkiui. Neįtikinsit kad mano ūkeliui geriausiai būtų universalus presas. Jei vieno rulono supresavimo amortizacijos atskaitymo dydis tik 8 Lt kiek reikia suvynioti rulonų kad atsipirktų presas kurio kaina virš 100000 Lt? Mano ūkio poreikis 280 rulonų per metus. Po kiek metų jis man atsipirks?

Ant rulono galo nieks pleveles neskaiciuoja, plevele pjauni gulsciam ruliui per viduri, per gala ten yra dvigubai daugiau pleveles, del ko kai kurie viniotuvu gamintojai gamina kad rulius mestu ant galo, dauk mazesne tikimybe, kad pradurs plevele.

Na va,pradejom kalbet konkreciau, jo pirmiausia reikia issiaiskint is ko ka darom, geriausia pjaut jauna zole ( maistingiausia) is jos iseina silosas, jei is kart presuoji, jei veliau -sienainis,as skaitau pats universaliausias pasaras, jei presuojam peraugusia zole ir presas be peiliu tai vadinasi zabu kruva, na o jei presuotojas supjove gryba, tai dar turim meslo kruva. Tai keturios ruliu rusys, va kokiu rusiu ir kiek ukininkui reikia, vel kitas klausimas.

Arimai kiekvienas šiame skyrelyje laukiamas.Manes užtenka vardu vadinti. Daugiau apie šienainio gamybą kiti kolegos parašys,aš nedidelę praktinę patirtį presų temoje išdėsčiau.O teorinių žinių truputis yra:pjauti ir vynioti geriau jauną žolę,nepresuoti lyjant.Jei naudojami atskiri presas ir vyniotuvas,tai patariama apvynioti ne vėliau kaip per 2 val.po supresavimo...bet kai pas jus kombinuotas agregatas,tai tokia problema neiškyla.
Tiesa dar-jei vyniosime žalią nevytintą žolę,bus rūgštesnis ir sunkesnis pašaras-silosas.
Jei vytinsime(iki paros geru oru)bus šienainis.Jei vyniosime per sausą,susidaro palankesnės sąlygos mielėms ir pelėsiams veistis.Jei žolė per drėgna,ritiniuose gali kauptis sultys ir pablogėti fermentacija.
Šienainis laikomas maistingesniu nei silosas.

velgi galiu tik patvirtinti paties zodzius, turi buti atitinkami mishiniai, vadinas turi buti intensyvios ganyklos, o ne naturalios pievos, kaip kad yra pas daugeli givulinikystes ekspertu, kazkodel nei vienam nekyla mintis auginti kviechiu is praejusio derliaus pabiru paliktu laukuose, visiems aisku kad shudas, o va su ganyklom kazkaip nedaeina...

Gal ir kvailas klausimas,bet kuo skiriasi ritininis silosas nuo šienainio Aš visą laiką maniau kad tai tas pats dalykas,bet Č.Jukna savo knygoje kaip apie 2 atskirus dalykus kalba:
"...Moderniausia siloso gamybos technologija yra ritininis silosas.Tai labiausiai mechanizuota siloso gamyba.Tinkamai supresuotas ritinys,priklausomai nuo sausų medžiagų kiekio masėje,sveria 500-900kg.Naudojant šią technologiją,gaunami mažiausi žolės maisto medžiagų nuostoliai.Žolė į pradalges pjaunama įvairiomis žoliapjovėmis.Silosuojamai masei suvynioti naudojami ritininiai presai.
Į ritinius presuoti geriausiai tinka apvytinta žolė turinti 25-35 proc.sausųjų medžiagų.Esant sausesnei masei,didėja jos mechaniniai nuostoliai lauke,susidaro palankesnės sąlygos mielėms ir pelėsiams veistis.jeigu žolė pernelyg drėgna(18-20 proc.sausųjų medžiagų) ritiniuose gali kauptis sultys ir pablogėti fermentacija.Nerekomenduojama ritinius gaminti lyjant,nors ir silpnam lietui...
Šienainiu vadinamas pašaras,pagamintas iš apvytintos iki 40-60 proc. Drėgnumo žolės.Sukrautas į tranšėjas,kaupus ar susuktas į rulonus,jis užsikonservuoja veikiant iš augalų išsiskyrusiam anglies dioksidui bei organinėms rūgštims.Lyginant su silosu,šienainis yra 2-3 kartus maistingesnis ir jame organinių rūgščių būna 3-4 kartus mažiau.Geras šienainis gali atstoti šieną,o jo savikaina 2 kartus mažesnė negu šieno..."
Č.Jukna,V.Jukna „Mėsinių galvijų auginimas“ Kaunas,2004

Vadinas darbas tikrai neturėtų virsti kankyne 

Is po pievos, FAO 190, seta balandžio 29 diena

Turėsit srutinėje daug gražių kukurūzų grūdų... ir pieno tanke mažai pieno..

na su mesiniais nereikia daug knistis, as nesakau kad visai seimai, man patinka ukis as jame uzdirbu, zmonai patinka dirbt valdiskame, ji ten uzdirba. bet sakau tiem kurie turi ukius ir sako mesiu ir eisiu i samdoma uz kokius 700 dirbt, tai tegul pabando is tu 700 gyvent tokiu lygiu kokiu is ukio gyvena. visi esam skirtingi ir visu ukiai skirtingi, taigi nera vienos taisykles visiems
 

Cia visur tas galioja, arba toj srityje kur dirbi dedi 100 proc racionalias pastangas kasdien, tada kazkas gaunasi ir eini i prieki! Arba darai neracionaliai atmestinai ir dirbi 8 valandas 5 dienas. Tada ateina stambus kurie kazkada buvo mazi, bet dirbo 100 proc ir tave nusluoja! Stambius kai aptingsta ar padaro neracionaliu sprendimu irgi nusluoja. Visada atsiras kas nores kazkokioje srityje dirbti 100 proc butent tas ir gaus visa grietinele. Circle of life

Nepyk cia diskusija.Lietuviu bendras bruozas yra tas,kad galvodami apie presa galvoja apie MC hale su 150 AG, traktorium. Toks jausmas ,kad nera kitu presu? Paprastas pvz: zmogus nusipirko presa uz 3700 eur,suka su MTZ 80, susuko 600 ruliu:skaiciuojam. Vnt kaina 5 eur,savikaina 1,5 pelnas 3,5 nuo rulio. Kiti metai ir atsipirks. Sako durnas buvau ,kad anksciau nepirkau per 9 m kiek pnigu sumokejau. Kitas pvz; Chalturina su senais presais ir 100 AD Case. Presu verte po 5000 eur,daro ruliu i sezona 4-5000 tukst,(iskaitant siaudus). Dar vienas pvz: sako suku 600 ruliu,bet nusipirksiu presa reikes paciam knistis,sumokejau  3000 eur ir ramu...as maudausi kazkas knisasi,po to pavydas,kodel stambesnis geriau gyvena,o ne as? todel,kad jam per keleta pusdieniu besimaudydamas padovanojai 2000 eur gryno pelno.

Apie griovio kasimą: tik nutylejai savikainą,kiek tarkim darbininkas paimtų,o kiek ekskavatorius??kaina??
2) Iš didelio ūkio nelabai nupirksi pigiai,kad apsimoketų turguj soveti,nes jie turi savo pardavimo kanalus ir t,t. Jei nupirksi iš mažesnio,nes mažą kiekį jam neapsimoka vežti. Tas perpardavejas yra toje grandyje pats pažeidžiamiausias: ūkininkas-augintojas susiras kanalus ar pakels kainą ir tu nereikalingas. Yra Taurages raj nedidelis braškynas,šiltnamiuose žmones dirba eilę metų nemanau,kad nuostolingas galit važiuoti ir pakalbeti.
Aš ne todel cia parašiau,kad noriu atrodyti protingesnis,o todel,kad viskas yra praeita ir jau praeitis ir kad nauji,jauni ūkininkai dirbtų,skaiciuotų,savikainas ir kurtų konkurencingą produktą,o ne rūkydami ekskavatoriuose. Efektyvus darbas yra reikalingas didesniuose ūkiuose,nes jų prastovos yra brangios,o mažam ūky darbas yra pigesnis,daugiau laisvo laiko turi.

as silosavimo technologija turejau labai paprasta-buvo naudojama sena atgyvenusia rusiska technika,bet jos deka paruosdavau puiku silosa, kuris nei pelydavo, nei ka. As turiu tokia nuomone. kad nuo technikos pazangumo pasaro kokybe nepriklauso

Teko daryti eksperimenta.Paprase- tai susukom kviecius jau gerokai panokusius su labai dideliu kiekiu balandu.Kur balandos dar nebuvo isdziuve ant stiebo-pasaras pasaka uztrukusiems ir mesiniams,nes pabandzius serti pieninems nors ir ede-krito primilziai....Kelis metus pas skirtingus ukininkus bandem i rulonus susukti ir avizas,bet reikia nebent labai dregnas sukti.Jei tik sausesnes-tai ir papelija.......
Dar pries pasirodant Lietuvoje ruloninei technologijai turejau Vokiska DF berods750 rinktuva- smulkintuva.Jei laukas salia ir pradalgiai stori-20 min ir as vel prie kaupo su 6-7 t smulkintos 4-5 cm mases....DT-75 nespedavo suminti nuo krasto iki krasto,reikdavo dar laukt.Pas viena darem nuo ryto 5val gerai.o po piet,kai oras ikaito iki 30 *C ir mase isdziuvo iki sieno nebegalejo sumint nei T-150K ,nei DT-75.Bandem pilt vandeni,bet ir tai nebepadejo.vezima nutraukem.Zmogelis siaip ne taip nuo vieno krasto mindamas uzvaziavo ant kaupo ir myne iki vidunakcio.Kita ryta uzdenge plevele,saziningai apkase zemem ir uzklojo visa kaupa maisais su smeliu.Neismete sugedusio nei saujos.......

silosas yra dedamas raugimo budu, sienainis i rulonas daromas anaerobinemis salygomis (be deguonies). tad idreskus plevele tiek siloso transejoje, tiek sienainio rulono,sienainis suges labai greitai,o siloso tik nedidelis sluoksnis (nebus taip,kad visas perputu).
kuo daugiau pieno rugsties silose,tuo jis geriau laikosi. todel ir rekomenduojama det specialiai konservantus

Grubletumas turi sukti,šieną,šiaudus. O lygus paviršius turi eiti aplink volus,įtempejus ir t,t. Ta prasme lygus paviršius turi liestis su varomu viršuje(guminiu) volu. Tai elementariai žiūrint lygus paviršius turi būti viduje.

Kiek žmonių tiek nuomonių. Geriausia pasakytu kas nuo panašaus ūkelio, zemes kiekio, apivartinių lėšu pradėjo savo isikurimą (o ne palikimus gave), tie tiksliausiai ir pakomentuotu. Mano galva tai dabar žemės ūkis yra rimtas verslas kaip ir kiti verslai, tai niekas dykai patarimu verslo geru ideju neduos. Jei labai norit ukininkaut tai reikia manyciau pirmus poto antrus nu trecius metus viska ismeginti ir surasit savo niša arba pasirodis kad nafik ta ukį. Viskas savaime išplauks. Jokiais būdais neinvestuoti tik iš gerų noru. Mano asmeninė patirtis: svajojau ir apie uki investavau i avininkyste ir šnipštas gavos. metai iš metų pabandziau tada grudais bet labai minimaliai irgi nekazka. daug ka svarsciau ir nieko, kol savaime priejau prie bulviu ir ziuriu kad man su jomis puikiai gaunasi ir vargo nematau, tai dasiduriu prie statybu dar. 

Nu kam tau tas vargas? Žemės ūkyje jau savaime yra užprogramuota nesekmė ir nusivylimas. Nebent ateisi su dideliu maišu pinigų (20k nėra dideli pinigai) ir darysi kitaip nei daro visi. Papraščiausiai apvažiuok visus tokius ūkius, kurie būtų panašūs į tavo ir tik iš to gyvena tada suprasi, kad ne tokio gyvenimo nori.  Pasistatyk pirtele iš savo miško rastų prie to prudelio kur braskes augintum ir kaimo turizmu užsiimk. Pradžioje ir man atrodė kaip čia visi ūkinkai gerai gyvena išmokas lupa, paskui produkciją parduoda gyveni ir kaifuoji, deja realybė kiek kitokia. Dar tie kas turi startą iš tėvų yra kitaip, o jei visai ant pliko lauko ūkininkaut, tai grynai bus ūkis kaip juoda skylė, kad ir kiek investuosi visada reikės tai to tai ano, o žiūrėk ir va šitas jau sugedo...

As gyvenu prie Latvijos sienos, tiksliau Birzu Raj., silauogiu tik viena uki teko girdeti salia. Taip pat sako, kad veza i Latvija pardavineti. Pardavimai ne problema, svarbiausia produkcija. 
Esme is to nepadaryti milijonu, o kad per kazkiek laiko bent atsipirktu. Juodo darbo nebijau. Kas lengva - irgi turi savu niuansu. Nebent kalbekit pavyzdziais.
O kad su 10ha biznio nepadarysi, kiti ir su daug maziau padaro, nuo noru ir islaidu priklauso manau, teko daug skaityti ir dometis. Kitoje temoje skaiciau, kad kazkas is 50ha neuzdirba, o kazkas is 3ha gerai gyvena. Kiekvienam savaip, taip kiekvienoje srityje. 

jei is kokio dieduko pirksi tai jis gali but stipriai apzeles nes tokie zmones nezino apie toki daikta kaip auksto slegio plovikla. as vasara toki nupirkau net nudazytas ant mauru buvo. bet as pirkau su tokia salyga kad pats galeciau rudeniop persikratyt viska. tik tiek kad dabar margas kaip velykinis kiausinis kai gerai atprausiau ;D