Sauklys

Mokinamės kiekvieną dieną, laukiam sudygimų. Dirvožemis visai nepasiduoda ir net nebando atsipalaiduoti per tokius orus. Sėjam šlapiai, slėgį keliam į viršų nors ir nenoriu, bet užspausti ar bent bandyti užspausti vagutes norisi. 
Tokiais metais, manau, siauri ratukai veiktų geriau sunkesnėje dirvoje, lengvoj, priemolį ir šitie susitvarko. 
Turėjom ir kimšimo, bet ten mano problema, reikėjo keisti noragėlius nes jau molį pradėjo kišti tarp disko ir noragėlio, ko pasekoje pradėjo kirsti diską.
Noragėlius dviese pasikeitėm neskubėdami per porą valandų, diskų įpjovimo aukštį pakeitėm per 30minučių
Arklių poreikis pasireiškia sėjant pupas/žirnius, senukas net kartais ir 15-20l/ha paprašė, mano laukuose tilpome ir į 10. Maniškis tipo 220ag, kiek tikrų velniai jau žino- John Deere 7930.
Slėgio sistema irgi įdomus reikalas. Laukas laukui tikrai nelygu. Viena dieną dirbi lauke su 200kg nustatytu prispaudimu (Max ką leidžia kompiuteris, prispaudimas gaunasi didesnis) prie tokio prispaudimo slėgis prispaudimo cilindruose 90-100 barų. Pervažiuoji į kitą lauką 150kg sistemos nustatymas ir dirbi su 90 ir net vietomis 140barų slėgiu. 
Rudeniui pamokų gauta nemažai, stengsimės ir toliau 
 

diskusija palei temą  
ir jei patiko antra dalis 
 

išakrt pasakau, kad jokių nuolaidų ar kitų benefitų už savo nuomonę negavau, grynai nešališka nuomonė. Kadangi ūkinkavau/tebeūkininkauju dėl pomėgio, labai nekreipdavau dėmesio į ne itin gerus derlius, bet perkopus 100 ha jau susimąsčiau, kad hobį reikia paversti pelningu, o tam reikalui reikia išsiaiškinti nesėkmių priežastis ir jas koreguoti. Pradėjus šniukštinėti apie žemės tyrimus gavau neįkyrų ir neįpareigojantį Agricon atstovo kontaktą. Kadangi normaliai ėjo susikalbėti, man patiko su veiklos modelis, pasidariau tyrimus visose dirvose, įskaitant ganyklas.
Nors visada šventai buvau įsitikinęs, kad pas mane ribojantis veiksnys yra dirvožemio rūgštingumas, tačiau jis nėra toks tragiškas, o labiausiai augalai kentėjo dėl fosforo trūkumo. Praktiškai visose dirvose naujam derliui užauginti reikia vidutiniškai 150 kg veiklios medžiagos. Kas tręšiant įprastomis npk, reikštų kokius 700 kg į hą, kai realiai tręši 200-300, esi pasmerktas suktis tam pačiam rate ilgai ir nuobodžiai. Ir atvirkščiai, bent mano dirvose kalio poreikis naujam derliui yra viso labo apie 60 kg, tai tręšiant didesnėmis įprastų npk normomis kalis tiesiog pertekliniai duodamas.
Manau ne vienam aktualus klausimas ir svajonė turėti tręštuvas su gps ir kintama norma. Manyčiau, kad tai tikslinga, kai daug lauku yra 10 ha +. Mažesniuose laukuose mažai tikėtinas didelis medžiagų šuolis ir pati kintama norma gali skirtis kelis kg, kas iš esmės yra neatsiperkantis dalykas. Didesniuose laukuose tikriausiai galima pasiekti daugiau naudos. Bet yra išimčių: viename lauke min ir max normos skiriasi iki 50 kg, kas yra 100 kg mapo ir skirtumas tikrai apčiuopiamas, tačiau kitam tręšiant vienoda norma iš esmės nieko neprarastume (pastarajam jau atiduota 80 kg map prieš sėją)

 
O dabar iš ekonominės pusės (imant ryškesnį lauką):
 

 
Įprastai treštume max 300 kg kokio tai 10-26-26, kas iš esmės patenkintų pusę forsofo ir pilną kalio normą:
apie 350 eur * 0.3 = 105 eur
Turėdami tyrimus ir kintamą normą viską galime pasidaryti daugmaž už tiek iki pilno medžiagų atstatymo:
K: 270 * 0.11 = 29.7 (kalio chloridas)
P: 350 * 0.27 = 94.5 (MAP)
sumoje išleidžiame 124.20 eur, bet su neženkliu kainos prieaugiu pilnai paduodame tai, ko reikia. Gyvendamas kaip įpratęs, niekada neišlipčiau iš fosforo trūkumo problemos ir nepasiekčiau norimų derlių.
Išvada viena, turimus darytis verta ir būtina. Jeigu ne derliui didinti, tai išlaidoms optimizuoti. Juo labiau, kad kainos nėra baisinės. Aš asmeniškai taip pat pasidariau laukų valdymo prisijungimus, kur pats galiu dėliotis sėjomainas, būsimus ir faktinius derlius bei pagal tai planuotis ręšimus.
Jeigu būtų pastabų, maloniai lauksiu, nes ir pačiam įdomu kažką naujo sužinoti ir tobulėti.

Nėra planuose pilti drėgnu. Už sienelės prieiti yra vietos. Kombainas našus, bandysiu derintis ant sausų. Na jei vienais kitais metais nepaeis bent busiu pabandęs.
Kaip sakant vieni mato galimybes kiti problemas. Aš prie pirmo varianto. 

Susipils zmogus ir bus ok, vis geriau nei eilese stovet prie elevatoriaus arba parduot kai siemet buvo po 140. As ir pats bunkeriu prisidares, ner aukscio bet kazkaip susipilu

Mažiau pizdavokitės, daro iš to ką turi, ne visi imperijas paveldėjo

Na va siek tiek pajudėta su sandėliu. Kolonos metalinės 10 cm sijos, kas 2m. Isgresta 30 cm skyles apie 1,5 m, ne mažiau 1,2 m gylio, suleistos ir ibetonuotos sijos. Į tarpus tarp sijų planuose 4x10 cm lentos gulscios kas 50 cm. Ant viršaus 18mm osb plokštės su spuntu. Planas apie 2m supilti. Sąmata su grindimis 24x12m ir sienomis apie 10 k. Rudenį matysiu kaip laikys. 

Vat vat, ką ir sakau, lygiuokimės į savo šalį, sėkim mums įprastus augalus, išlaikykim augalus kurie kadaise buvo įprasti mūsų kraštui.
Dabar egiptinis dobilas, facelija, dar kokie b...s žino vardai, lyg neturėtumėm savo.
Pvz, linai, lubinai, vikiai, avižos, raudonieji dobilai ir desertui motiejukas, topinis mišinys su skirtingų tipų šaknų sistemom, skirtingom antžeminėm masėm.
Dabar kuo durniau tuo šūstriau, prisivežam tik dirvožemio ligų su tom egzotinėm sėklom jr tiek.

vienas "izymus" youtuberis prikaltu prie kryiaus tave uz toki komentara kad dirbt su deveta texnika:D  o kaip palyginimui siu metu nuo kombaino kvieciai 2 klase 170-180eu tona o siuo metu 220-230uz tona... turint 1k tonu matematika paprasta gaunas. skirtumas 40k eu. taip bokstas su priemimo duobe ir pan neiseina uz tiek bet angaras jau iseis nevaikiskas i kuri sutalpint drasiai galesi 500-1k tonu kvieciu. tai investavus i angaro statyba tai atsiperka per metus. aisku galima vertint tai kad ne kasmet buna tokie skirtumai, gali ir pralost laikydamas grudus, visur loterija kaip ir dziovyklu isigyjimas kurios prireikia ne kasmet. bet ziurint i pastaruosius du metus matom aisku fakta su didelio skirtumo kainomis kur islose tie kurie laike iki ziemos. buvo ir pasiulymu kito derliaus pardavimui kur siulo 190eu uz antra klase isvezimas lyg gruodzio men:)  rapso siulo 377 ateinanti derliu:)

Viskas dėl to, kad žalioji augalų masė susideda 90% iš vandens ir tik 10% iš sausosios medžiagos. O sausojoje medžiagoje yra tik 7% mineralinių elementų. Išaiškėjo, kad vien tik mineralinių elementų augalams nepakanka, tuo labiau, kad jų reikia minimaliai, tik 7 % nuo sausos augalo masės.
Iš ko gi susideda likę 93 % sausos augalo masės? Tai anglis 50 %, deguonis 20 %, azotas 15 % ir vandenilis 8 %. Tokiu būdu, 93 % augalo sausosios masės sukuriama iš oro.
Daugiausia augaluose anglies, jos reikia 7 kartus daugiau negu likusių mineralinių elementų kartu paėmus. Šis elementas sudaro gyvybės pagrindą Žemėje. Anglies pagalba susidaro visos organinės medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir kt
Pagrindiniai mulčiavimo privalumai:
- Drėgmės palaikymas: žemė po mulčio sluoksniu ilgiau išlieka drėgna net esant sausiems karštiems orams, todėl stabiliau išlaikoma drėgmė, o mums reikia mažiau laistyti.
- Struktūros palaikymas: mulčiuojant dirvos paviršiuje gerai cirkuliuoja oras, o žemė nesusiplaka į plutą po lietaus.
- Palankios sąlygos mikroorganizmams: vyksta panašūs procesai kaip kompostuojant, todėl augalai geriau aprūpinami įvairiomis maisto medžiagomis.
- Sumažėja piktžolių sėklų: piktžolėms, tūnančioms dirvoje, sunkiau prasikalti į paviršių pro mulčio sluoksnį, tad kovojame tik su tomis, kurios atsiranda su vėju iš aplinkos. Jų mažiau ir paprastai lengviau išsirauna, todėl apskritai augalų priežiūra lengvesnė.
Kai sugeba notillininkai striptilininkai  suvaldyti anglį dirvoje ir ją kaupti, mulčiuoti dirvos paviršių PK trašos tampa nebepagrindinis veiksnys ir trešimas jomis nebeefektyvus, fungicidų naudojimas nebetenka prasmės,augimo reguliatoriai eliminuojami ir t.t 

Si rudeni  , po konferencijos (kur teko sudalivaut onlaine) dar pafilmavo laukuose.  Siulau pasiziureti , gal rasite atsakimu i jums rupimus klausimus kuriuos uzduodate ir cia  . Kadangi as su anglakalbiais nedraugauju nes ne tos kartos atstovas esu ir dabar jaunimas yra "sustras" ir zino vyska tai atras ir anglisku variantu tokiu filmuku . Kodel perejau i no till , galbut ir sie zmones paveike mano mastima...
 

Bet kurią veislę, bet tokio tipo dirvožemio reiktų nejudint visai, jokių šaknų, viskas kiaurai per jį.
Skutimas ir jokio arimo, o dar geriau ir jokio skutimo

Man rekordai, kitam gal ne, kiek byrėjo tai tik vienas skaičius, kuris nepasako pelningumo. Aš tikiu ir po truputį matau, kad rezultatai tik gerės, ko neįmanoma pasiekti su plūgu ir chemija.  

Jei augalai gelsta ten kur buvo kombaino išmetimas ir tose vietose iškrito daugiau šiaudų arba pelų, yra viena iš realiausių priežaščių kad tose vietose sutrinka dirvožemio dujų apykaita ir sumažėja dirvožemyje esančio deguonies kiekis. Deguonis reikalingas kad gerosios aerobinės bakterijos galėtų intensyviai vykdyti savo veiklą ir skaidyti organinę medžiagą. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio arba jo stygiaus sutrinka ne tik nesimbiotinių bet ir simbijotinių organizmų ir bakterijų veikla. Tada suaktyvėja anaerobiniai procesai, įntensyvėja metano ir ciano bakterijų veikla, pradeda lėčiau irti augalinės liekanos ir kaupiasi organiniai liekanų įrimo šalutiniai produktai metanas, sieros vandėnilis  ir t.t ....  Augalų šaknys patiria stresą, augalai nustoja augti, pradeda gelsti. 

Karbauskis fantastiškas, jis pats vienas įveikė koroną, dabar spaudoje visur jis

norma sėjos ženkliai perdidelė kolhozine norma jau mažai kas sėja

Panaikins glifosatus ir bus baigta su visom naujom technologijom, reiks grįžt prie arimo. Aplink mus tik vieną žinau, kas sėja tiesiogine, sakė grįšiu prie arimo, nes niekas neužauga. Sako ir nuglifosuoju , bet vistiek karklai pradeda augt pasėlyje. Čia gal neapdaro iki galo visko kaip reikia, bet sakė tikėjausi daugiau iš tiesioginės sėjos.

Vidurį žydėjimo, tik pataikyk kad gudras, vieni žydi kiti ne, per karštį apsidegint nesunku.

Nu kad nepanasu i tuscia aviza, a cia ne dirse?

Nu kad nepanasu i tuscia aviza, a cia ne dirse?

Nu kad nepanasu i tuscia aviza, a cia ne dirse?

Tinka ir dar kaip. Cia beveik kaip siltra xpro. Norma 0.5l/ha.

Būna pasitaiko, vieni javus sodina, kiti traktoriui atlieka serviZą  arba rašo kad išsikviečiau serviZą. Na gal kam taip ir būna, bet netikiu. 

Pas ka svieseja ar stresuoja zirniai, noreciau paklaust ar issiplaunat purkstuva tinkamai? Man buvo pati pirma karta purskiant ant sudygusiu feniksa nustresavo irgi konkreciai, atsainiai ziurejau truputi prasiskalaudavau purkstuva ir pirmyn.
Dabar stengiuosi purksti zirnius tik po kokiu 3-4 backu nepurskiant herbicidu jokiu, tada issiplauna purkstuvas ir jau keli metai is eiles jokio streso zirniams.  Daznai buna kad po vasariniu migliniu javu purskiasi zirniai nuo zoliu, herbicidai labai stiprus uztenka maziausio likucio purkstuve sukelti nemaza stresa nes  ir siaip tas zirnis silpnas kaip augalas.

Pas ka svieseja ar stresuoja zirniai, noreciau paklaust ar issiplaunat purkstuva tinkamai? Man buvo pati pirma karta purskiant ant sudygusiu feniksa nustresavo irgi konkreciai, atsainiai ziurejau truputi prasiskalaudavau purkstuva ir pirmyn.
Dabar stengiuosi purksti zirnius tik po kokiu 3-4 backu nepurskiant herbicidu jokiu, tada issiplauna purkstuvas ir jau keli metai is eiles jokio streso zirniams.  Daznai buna kad po vasariniu migliniu javu purskiasi zirniai nuo zoliu, herbicidai labai stiprus uztenka maziausio likucio purkstuve sukelti nemaza stresa nes  ir siaip tas zirnis silpnas kaip augalas.