Augytojas

pasikartosiu, kažkur minėjau jau - duonos kainoje grūdų dalis - 4% vid Europos s. Koks skirtumas, kiek kainuos grūdai, batono kaina tesiskirs 5 - 10 centų. Va, pasinaudoję pernykščiu burbuliuku kainas pakėlė, bet jam sprogus niekas nenusileido. Su pienu tas pats beveik. Taigi net paprasčiausio PVM galutinis vartotojas sumoka gerokai daugiau, nei už grūdus. Aš jau nešneku, kiek tenka maximai už lentynas, kuri mumis ir galutiniu vartotoju rūpinasi. Kiekvienas pasiima tiek, kiek sugeba. Šiemet kviečių savikaina - 530. Bet tokių sąlygų jiems augti Lietuvoje aš kažin ar besulauksiu dar kada. Taigi normaliais metais ji būtų 660. Čia kalba apie extra. Nu, pašarinių gal prispausčiau 20 lt pigiau. Jei pelno 10%, - jau dirbi į minusą, taigi reik kaip min 20%. Bet jei valgytojam tas per brangu, aš mielai paimčiau salietros po 300, nes po 1500 ir man brangu, po to DK galėtų būt po 1lt/litras bent, kombainus naujus parduotų po 300000, o ne po800000, nu ir valgytojai jei dirbtų už 3lt per val, galėčiau tuos kviečius atpiginti gerokai manau. Tada batonas kainuotų, kaip minėjau bent dešimčia centų pigiau. Valgytojams per nėnesį tai sudarytų gal po 1,5lt/mėnesiui atliekamų pinigų. Ar daug valgo dar tuos batonus? Kiek šeima išleidžia būtent duonai per mėn? "pigiems" telefono pokalbiams ir plačiajuoščiam internetui bent dvigubai daugiau tai tikrai. Nebe duona ir kitu maistu matuojama gyvenimo kokybė. Ir išlaidos nebe duonai...

Teip, jei šiūmetinius grūdus parduotume per du metus, irgi būt neblogai. Nes pagrindinė kainų kritimo priežastis - spalio 1 artėja. Ir velniškai trūksta vagonų pigiems grūdams, o vagonų niekaip neatsiras daugiau, jie nelinke daugintis. Laivai irgi, kodėl taip greitai yra noras parduoti derlių skirtą metams? O šiemet netgi dviems?

Jo, kombainų pardavimai grįžtų į 1994 m. lygį Atleiskite, kolega, už juodą jumora

Duonos gaminių didmeninėj kainoje grūdų kainos tik 4% (čia vid Europoje, Lietuvoj jau šiandien bus panašiai) Tai ar verta sieti žemės ūkio produktų kainas su maisto produktų kainomis? Čia visiškai atskiri dalykai.

na gerai Kadangi vairavimo sistema yra kaip ir individuali kiekvienai mašinai (traktoriui kombainui ir tt) atmetam jas tarkim turi kombainą su viskuo kas priklausuo su rimta palydovine antena kuri gaudo DGPS signalą tiek iš EGNOS, tiek iš OMNISTAR HP, bet tau EGNOS tikslumo nepakanka o Omnistaras užkniso su tuo duomenų rinkimu ir abonentinis mokestis kandžiojasi ir sugalvojai savo sistemą patobulinti iki RTK taigi tau trūksta Radio modulio ant kombaino(kad priimtu bazinės stotelės signalą ir perduotu DGPS antenai) ir bazinės stoties, na gal dar poros retransliavimo stotelių, kad kliūtis apeit. Ir kiek tavo galva tas malonumas kainuoja? Niekaip neįsikertu, kodėl reiktų pradėt nuo kombaino diegti tas "tiksliąsias ūkinykavimo sistemas"? Vien tik dėl to, kad tai yra iš gamyklos sukomplektuota? Man mažiausias poreikis tų derliaus žemėlapių. Ar pasiruošę traktoriams sudėt individualias vairavimo sistemas jungiamas tiesiai prie vairo hidro sistemos, ar reiks pačiam nusipirkt ir susidėt? O RTK jokia čia naujiena, US army jos naudojamos jau nuo 1986. Ir jų kainos nebaugina. Bele tik pasinaudotų prasmingai. Kas iš to, kad technika prikimšta elektronikos, kol išmoksti ja naudotis - jau metas keisti.

Anksti pavasarį nedegins, daug drėgmės, temperatūros žemos. Netgi su rūkiniais purkštukais. O jei naudosi čiurkšlinius - darbas spartesnis (kiek traukia), beje, deklaruojama, kad KAS ph neutralus, ir reaguoja tik su vario turinčiais lydinias. Tai nukenčia dažniausia "pagražintos" detalės. Bet kažkaip patyliukais ir juodas metalas keičiasi. Aliuminį KAS ėda tikrai minimaliai - purkštuvo štangoms ir statinėms tai kol kas man žinomas geriausias metalas. Lengvas, tvirtas, net dažyt nereik. Tik KAS kainos kandžios. Šiemet naudota minimaliai. II tręšimui.

Pirmiausia domintų GPS vairavimo sistema, kad optimaliau paskaičiuotų teknalogines vėžias, sinchronizuot visų ūkio mašinų važiavimą teknaloginėm naudojant gps vairavimą bei junginėjimą, garantuotų tikslumą ir paprastą valdymą. O tas tręšimas, tai dar tręšt ir tręšt, storai ir daug kart, jei pakrikai. Bet kol kainos nėra palankios, kitur pasitikslinti teknalogiją galima. Grūdų derlingumo žemėlapis nepasakys, kur trūksta trąšų, jis pasakys, kur balos, užmirkus dirva, kiti defektai, ir tik panaikinę tas priežastis galim imtis tikslinti tręšimą. Nu, arba kaip tik reik tręšti tas vietas, kur piešia didžiausią derlių.

Nereik daug mest, o ir boilerį galima pastatyti didelesnį. Beje, taip pat puikiai ir rapsų šiaudai (stagarai tiksliau) dega. Bent jau kur kas geriau, nei javų.

Jei rašome skyrelyje apie kainas, nemanau kad nedomina pelningumas. Tikrai niekam nelinkėjau asmeniškai, ir iš viso nelinkėjau, jei kas taip supratot, atsiprašau ir apgailestauju. Linkiu pagalvot prieš dirbant, gal iš to tik darbo džiaugsmo turėsit. Pelningumas tikraibus, auginami kviečiai specifiniai ir turi saco pirkėją bei kainą. Tesiog gaila tų, kurie po 400 veža ir tuo pačiu kainos tikrai nepalaiko.

Keista skaityt. Greičiausia sau nepatiki ir savo pinigėlių suskaityt? O ko čia bijot to pelno mokesčio, jei parduodi žemiau savikainos? Galėtum tada dėrėtis, kad bent kiek nuostolį kompensuotų dėl neteisingai vygdomos muitų politikos. Dabar tai net nežinai savo pelno, ar nuostolio. Ir ką čia galvot ir diskutuot, sėt reik nuo aušros lig sutemos, greičiau kojas ištiesi.

Pastebėjimai tokie - dega visa organika, gal tik sunkiau užkonservuoti jei ji turi drėgmės. Todėl, kaip ir grūdų ar kitokias sėklas, reik džiovint. Ną, mačiau pagamintą rūgštinį konservantą skirtą kukurūzams, bet dvokia tai... Kvapas - šlykštus miežių, kaip skudurų deginamų. Kviečiai - jei dega, nieko, jei smilksta - kaip degintas svilintas batonas. Rugiai iš tradicinių grūdų dega geriausiai. Jais 2005 berods visoj Hanoverio parodoj kūrendami granulinius katilus reklamavo. 2007 tuos pačius katilus jau kureno smulkintas medžio atliekas, presavo šiaudus, visi mielai prisimenam, kokios buvo grūdų kainos Taigi, gal ir ne laiku patarsiu, bet prie ūkio gal kam pravers dar - jei iš valomosios byra sausos, stambesnės, pakankamai sunkios atliekos - jas galimasausai susandėliuot ir naudoti kurui. O jei dar granulinis katilas - procesą galima pilnai automatizuot.

O kas buvo tas Bio? galimos priežastys - netraukė reikiamo kiekio per kuro filtrą. Jis vis tiek tirštesnis galėjo papult.

Apie grūdų deginimą gražu būt sukurti kitą tema. (dega jie paprasčiausioj krosnyje, gal kiek didesnė degimo kameros temperatūra turi būt nei malkoms) Kas nemėginot, nugi sudeginkit kokių bent jau nekondicinių maišioką. Oras atvėso, namuose jaukiau bus. Šiukšlino rapso degimu būsit sužavėti. Kalbos apie biokurą labai pasitarnavo maisto produktų kainų kilimui. Nors maisto jau seniai betrūko,gamintojai, o ypač pardavėjai suvaldo kainas. Maisto kainos nepriklauso nuo žaliavos kainos, kurią valdo pirkėjai labiau, nei pieno, mėsos ar grūdų (pagrindiniės maisto žaliavos Lietuvoj) kainas jų gamintojai. Logiška, kas valdo srautą (kiek perka, tiek parduodam, o ne atvikščiai), tas valdo ir kainas. Kartas pasakėm, mano miežiai 600? Mažuma. Jei taip nesakom, tai galim sakyt, kad ir tie mieziai ne mano. Supirkėjas tą jau žino, sukontraktuodamas trąšų ir pesticidų (kur kis dėsis, vistiek atveš) O kiek už tai mokėti, kažkodėl nustato birža kitam pasaulio krašte, kur net nežino ape tuos lietuviškus grūdus. O perteklius todėl, kad jei jau pripirkom technikos su "parama", dabar, kad ji atsipirktų turim gamint daug. Kiekvienam paskolos akmuo po kaklu, reiškia turim parduot. Ir kaip minėjo Raimis X, ko čia dar galvot, sėt reik. Sėti galima, tik nepamirškime, grūdai ne bulvės, jie ilgai negenda. Gendam mes, nes gręsia neatsipirkimas investicijoms. Reiškia, gal jos neefektyvios, ir vietoj naujo kombaino ooohooo koks sandėlys su džiovykla išeina!

Nu, trumpalaikė suirutė. Kolkas bent. Laimi kantriausi, kurie siūlo savo prekę kada jos reikia, o ne kada jos nereikia. Jei siūlai kada nereik, tai yra išpardavimas. Dabar išpardavimas masinis, jik spalio 1 artėja. Va ji ir ... ne pirmi metai.

Bet lieka tik darbo džiaugsmas? Tikrai niekas negali ir nesišvaisto, tereikia išmokti suvaldyti pinigų srautus. Jei buhalterija ne priešas - galima. Ir bankelis jums suteiks kredito liniją, kuria naudosit ne visą iš kart, o tik tiek, kiek reik. O gal ir visai pavyks apseit, čia kaip jau seksis parduoti ar pirkti. (Mums pavyko apseiti pirmais metais)

Tai ne +/-20%, o tik +20% , arba daugiau. Vidutiniškai būna dvigubos palūkanos, nei banke. O skaičiuot tikrai verta. Jau berods 7 sezonas sakau uzsakinėdamas - moku iš karto! Vis tiek realiai gaunasi 2-3mėn., kaip ir muns už produkciją. O nuolaida jau yra. Tik pasidariau neįdomus pardavėjams, nebekviečia į keliones Bet galiu ir pats nuvažiuot. Dar lieka. Erzina spalio 1d. sindromas. Šiai datai artėjant krenta produkcijos kainos, visi stengiasi atsiskaityt nuvežę grūdus. Po spalio 1 - jau visi grūdais sotūs, nes tais pačiais pigiai sugriebtais grūdeliais užkaišioti visi grūdų naudotojai. Patikėkit, tai tikrai ne vienų metų patirtis. Perkantiems pagal "projektus" ar "programas" kailį lupa du syk. Po to dar ir normali rinka susivelia.

Maustymo esmė labai paprasta. Padėti suprasti pardavėjui (tiksliau - augintojui - pristatinėtojui), kad jis pardavė savo produkciją brangiau nei iš tikro. Išskirčiau du pagrindinius skirtumus. 1. Padėtį kontroliuoja laboratorija (klasikinis pvz Šventa Marija) Realiai padėtis visai nekontoliuojama, nes Mariją irgi nesunkiai galima apgauti ar pigiai papirkti. Bet už visus labiausia skriaudžiami tie, kas visai nelinkę už save pastovėt. Čia tikros grūdų kainos nustatyti ir nuprognozuoti neįmanoma. 2. Kai padėtį kontroliuoja supirkėjas - stabilesnė situacija, nusuks kokį procentą kitą, tam kad padengti būsimus nuostolius dėl nesažiningų statytojų ar savo klaidų. Suvežus gerai būtų susiskaiciuoti, kiek gi realiai gavote, atmetus visas priėmimo ir transportavimo išlaidas. Gausite grūdų kainą iš ūkio. Tai ir yra pati tikriausia kaina, reikia tik tisliai žinot produkcijos svorį. Nu, o laboratoriniai tytimai irgi įveikiami. Galim ir patys persirinkti šiukšles, įsigyt drėgnomatį, pasiskolinti jį, ar susimokėtį už ištirtą pavyzduką infrateku. Žinosim, ką gaminam bent. Kur galim tobulėti.

Ne iš dalies, o pagrindinė priežastis, kad aprūpinamos azijos rinkos trąšomis, tai ir kaina kyla neprognozuojamai. Grūdai - labai jau nekantriai visi jų šeimininkai stengiasi atsikratyt. Kažin, jei kinai sugalvotų visą savo buitinės tekninkos produkciją per savaitę parduot? Kiek ji kainuotų? Ji taptų šiukšle, reiktų net primokėt. Matau prblemą mūsyse . Pagązdina kreditoriai, kad spalio pirmoji artėja - velka jau ir po 400lt kviečius. Tai ir laukiu ramus, nes žinau, dabar kol praeis spalio 1 sindromas - o jis tęsis iki lapkričio garantuotai - gi tie pigiai supirkti kvietukai irgi atsiras rinkoje. O Lifosos plokštikalnis praplatėjęs, ir tikrai, užima savo teritoriją pilnai. Bet iki 3000m aukščio dar toloka , taigi gali viršun vežti, bet - brangu. Todėl nori pigiai savo atliekas rusas skleisti ant Lietuvos žemės. O kiek Lifosos trąšų išberiama Lietuvoj? Man teko iš Lifosos gal 30t per 15 metų, nors nuo ūkio ir kaminai, ir fosfogipso kalnas matosi. Išvada - gali uždaryt.

siap tas modifikuotas krakmolas nieko baisaus - vandens garais apdorotas krakmolas (kad isbrinktu), naudojamas kaip tirstiklis. beda jei dar kokios chemijos naudojama. Geras nieko baisaus - vietoj pomidorų pastos privaro tau kisieliaus neaiškios kilmės. Majoneze tas pats. Ir dar parašo - neriebus!

Kontrolės atstovai ne vieną kibirą šnapso su tuo K.G. šefu sugėrė ir ne tik.Taigi didelės pagelbos ir greitos iš ten nesulauksi. Be to, nelakiosi gi dėl kiekvieno ėmimo ir nesikoliosi. O kontrolinį pavyzdį užblombuotą galima įpareigoti paimti vairuotoją ar kitą asmenį. Svarbu stebėti, kad teisingai paimtų. Ir stebėti infratekan kad papultų tavo pavyzdukas, pasiimti namo ir infrateko lapuką. Jonavos grūduose buvo tokia "Šventa marija", tai ji net infrateko atspausdintus duomenis kompiuterin jau vesdavo savaip. Nu, durdavo per akis. Gal kas žino įdomesnių istorijų ta tema?

Kai banko palūkanos min 9%, kiek gi ji kainuoja metams? Ir kam man jos reik? Kad darbo daugiau būtų? Strateginėj vietoj gal ir įsigyčiau. bet žemės ūkiui jau 5000 yra l.brungu.

Visada prašyk mėginio atgal, nereikės gaišti laiko ginčams. O prietaisai visad turi paklaidą.

Pamenu, jaunystėj, kai turėjau tik kelis savadarbius geležinius padargus, po arimo voluodavau sunkias betoninias volais, po to su kultivatorium per kartą įveikdavau, kad galėčiau su SPU pasėt. Su volu vis tiek lėčiau važiuoji, ne taip krato. Po volo - lygu, kiečiau, lengviau greitai važiuoti su kultivatoriumi. Jei jau nėr kada arimui susigulėt, ir ražiena pakankamai švari, tikrai nėr prasmės arti. Kitas reikalas, jei neįmanoma susitvarkyti su žolėmis kitaip. Suarus ir nesutankinus - lengva "pakabinti" sėklą, tada greičiau gręsia iškilnojimas ir šaknų nutraukimas pavasarį.

Manau labai teisingai parešė kolega, kad iki tam tikrų technologijų reikia subręsti (dagyventi ) Ir dar teisingiau - pasėk standartiškai iki 09 15. Dar man niekaip nepavyko pasiekti aukštesnių rezultatų pasėjus vėliau - spalio pradžioj. Užauga, bet apie 20% mažiau. Sunkiau dirbti, nes malonių orų vis rečiau rudeniop. Šlapioj dirvoj ir patyrę dažnai prispaudžia per daug (ypač su vederstad). O kai sausa, tų galimų neigiamų faktorių net nepajusi. Viskas bus pigiau ir greičiau. Sunku LŽŪU su teknalogijom... nėr ant Lietuvos jos standartinės surašytos. O patarimus galima dalyti tik vietoje,susipažinus su gaspadoriaus žiniom, matant dirvą, su kuo sėsi ir akėsi, su kuo trašas bersi ir t.t. ir t.t.. Faktorių gausybė, blogai patart gi niekas nenori. http://www.balticseeds.lt/content/view/50/26/ Va šitas naujobiškai parašytas, galima skaityt.

Kuri džiovykla tokia protinga, kad prieš džiovindama šiukšles išneša? Perku nederėjęs. Praktiškai, kas gali tokią pasiūlyt, pakuokit ir vežkit. Gal išdžiovinus, kai jau jos lengvos tampa, ir išskrenda.