Augytojas

Perskaičiau už dvi dienas - yra gerų minčių. Tą patį galiu pasakyt apie kitus darbus. Neariu ajau 11 metų, nes taip ir neišmokau to daryt greitai, pigiai ir gerai. Dirvą pataisyt galim įvairiais agregatais, tais pačiais ją ir sugadinsim, jei faktorius bus firmos vardas ar agregato tipas, o ne dirvos drėgmė, augalinės liekanos. Vederio knyga labai gerai kokybiškai atspausta, puikiai padeda marketingui. Bet agrotechnikai tik iš dalies. Ji slepia Vaderstad trūkumus. Beje, apie arimą reik kitoj temoj. O moderatoriai tingoki...

Beariminis dirbimas turi "požeminių akmenų". Vaizdas tikrai ne silpnų nervų žiūrovams. Kas ko siekia, vienas gražiau atrodyt, kitas į debesis pažiūrėt. O man juoda žemė negraži. Geriau debesys

Taigi, anonimin4s konsultacijos čia neįmanomos. Sutaupysi tik tada, jei matysi, kad kažko gali ir nedaryt.

Tecnologija pinga, jei viską darai pagal technologiją javai tolygūs ir nesugulę kombainas važiuoja lygiai su puikiai veikiančiu smulkintuvu ir skleistuvu Skuti po kombainavimo tuoj pat (pigiausia) Purškimas - priklauso nuo to, ką turi naikint Antras skutimas ar reikalingas - jei sėjamoji paprasta inkarinė ko gero ne tik skutimas...

Dar neteko sutikti grūdų pirklio, kuris sakytų - palauk, kainos augs. Nebent tuo momentu neturėtų jokių kontraktų. O dabar itin palankus metas nupirkt pigiai. Argumentai aiškūs, kreditai, neatsiskaitymai. Tačiau dėl gero derliaus Australijoj kažkaiptai kitokių žinių yra...pašariako vėl netrūksta, o gerų nėr. Rusų derlius dar ant lauko supiltas, Ukrainoj pasėtas nesudygo - jau dabar pognozuojamas mažesnis. Grūdų kaina vienodai banguoja su akcijų kainomis. Įtariu atsiranda pinigų, pakyla kainos. O tas irgi priklauso nuo skolinimosi galimybių. Kodėl duonos kaina labai atitrūksta nuo grūdų kainos? Grūdų kaina pagal biržos kainą, o duonos pagal rinkodarą. Pas duonos kepėjus mažesnė inercija. Vel girdžiu mintis apie grūdų rinkos reguliavimą. Dabartinei vyriausybei kolkas tai tikrai nerūpi. Bet čia kiekvieno reikalas, jei kredidoriai užblokuos sąskaitas, jau nekas bus. Šis motyvas tikriausias.

Švelnės priklausomai nuo to, kaip gilės krizė. Kaip supratau, net pakankamai stambiems pieno gamintojams jau pienelis nebesaldus... ilgai nuostolin tai nepardavinės. Arba ryšis perdirbimui patys, arba kaip ir prieš 16 metų ...

O ko jam negrįžti pas pigesnę darbo jėga, jei dar sušvelnintų visokius darbo įstatymus ar aplinkosauginius reikalavimus? Svarbu gaunasi mažesnė savikaina.

Gandais sumanūs žmogai visuomet randa kaip pasinaudot. Nu buvo madinga pirkti ir viskuo naudotis, kaimo populiarinimo propoganda parodė koks turtingas kaimas. Būsimiems ministeriams pavydu žiūrėt kaip tūlas ūkininkas važinėja su papūstu ir papiktintu džipu, o pelno mokesčio nemoka. Nu ir kas, kad už skolintus dažniausia. Bet įvaizdis - turtingas, tai gali ir duot. Be to, įsipareigojęs, niekur nedings. Dabar madinga taupyt... krizė. O taupydami ir negalėdami nieko parduot, ją tik gilinam. Taigi jokių anomalijų nebuvo, jokio maro, karo. Susirgo tik skolinimo sistema. Pinigai iki griūties gi keliavo su saule - pasibaigus darbo dienai jie buvo paskolinami į ten, kur darbo diena prasidėdavo. O kai skolinimasis nutrūko, jų kaip ir dvigubai sumažėjo , bent aš taip įsivaizduoju. T. y. tie paskolų pinigėliai kuiuos iš ryto paimdavai, vakare padėdavai - prapuolė. Paprasčiau tariant, iš maklerių atėmė darbo įrankį. Tai lygiai tas pats, kaip tarkim su kaimynu sutartume imti techniką nakčiai - jis miegot, mes į lauką. Iš ryto gražinam. Kažkiek sumokam. Gražu. O vieną naktį kaimynas blogai jautėsi ir nemiegojo, galvoja, blyn, burzgina už skatikus man aplinkui, nafik, apdirbsiu tuos sklypus ir pats. Kitą vakarą nebegauni. Ir niekas neskolina, nei traktorių, nei pinigų... ir žemelė atitenka kažkam. Va taip ir su akcijom, prekiavo, sustojo, kažkas dabar pigiai susipirks. Kai jau bus dugnas.

Tai dorelių už grūdus bus tiek pat. Užtat litų - daugiau. Atlyginimai išaugę nepagrįstai? Taip, biudžetas nepaveža. Matai, kad jau nori beveik 50% apmokestint viską, tik dar nedrįsta pasakyt garsiai (o, visagali, apšviesk Šemetai protą) Tai va, gyvenam ne pagal kišenę. O devalvacija ne kas kita, kaip pinigėlių atėmimas iš gyventojų, jų turinčių. Nu ir algas mažesnes galės mokėt. Tau irgi

Hm, mano produkcija taptų konkurencinga užusienį, kur valiuta dar nedevalvuota.- mažėja išlaidos bent kai kurios. Bet pardavimai kombainų naujų tai kaži ar augtų... Stipriai mažiau reiktų biurokratinio aparato išlaikymui. Su sąlyga, kad brangios komandiruotės su prabangiais dienpinigiais būtų labai apribotos... Trumpiau tariant, eksportas automatiškai įgauna pagreitį. Ko dabar labai trūksta. bet kiek nugirdau, tai kaip buvo lengva įeiti į vakiutų valdybą (prisirišti prie 3,45lt už eu) taip išeiti neišeina. Smuklmenų tolimesnių nežinau, Ko gero yra papildomų sąlygų.

Kedainiu rajone parduoda 500ha L.Ryte paziurek gal susigundysi 12000 lt/ha Ko gero tie patys pagirių sodai... kaži, kiek atseitų ten iš naujo padaryti žemės ūkį? O jie, tarp kitko, net valstybiniai ko gero dar vis. Kaiminystėj parsidavinėjo po 10000 neblogas sklypelis 21 ha. Nu ir niekas nebepirko. Nuomojamas toliau.

Labai nesunkiai darbą atliks savaime užsitraukiantis siurbliukas su vidaus degimo varikliu. Nu ar traktoriaus sukamas. Ir prie ūkio toks daiktas labai pravers. Va čia pirkau, neturiu nusiskundimų. http://agregatai.lt/

Ko gera čia kaip ir braškės - kiek turi rinkėjų, tiek ir sraigių. Kad bloga nebūtų.

O aš manau, kad nekenktų. Čia juk kaip ir, nu, atleiskit pavartosiu rusišką pavyzdį - butelį trims padalint, reikia skaičiuoti po kiek kliukteli stiklinėn - po 7 kliukus, viso butely 21 kliukas. Iš patirties pastebėjau, kad kaip besistengtų žmogas, vienas važiuoja lygiai, kitas lygiau, trečiam važiuoti lygiai - gamtos neduota. Su purškimu irgi - vienas švilpaudamas ant lauko purkštuvą padalina, ir tai jam savaime suprantamas dalykas, kitas - susakyk viską, jis dar penkis kart paklaus, finalas žinomas, pritrūko arba liko. Gaištam laiką, kartojam kur nereik, myndom ir t.t. Sistemos įgalintų dirbti be didesnio streso. Vis ne tu kaltas, jei ką, tai sistema. Va, Shaulinis pvz irgi kaltas būtų...

Palauksim, kol 2 traktorius parduos už vieno kainą. Matosi, kad ž.ū. technikos pardavėjai seka automobilių pardavėjų pėdomis. nesulauksi Lauksim, lauksim, ir sulauksim Pirmiausia peržvelgsim Audi ir Dotpro žaidimų rezult O jei dar forume panaršyt, to pačio autoriaus buvo ir kategoriškesnių pasisakymų neseniai

Susidariau nuomonę, kad pagrindinė varančioji jėga - genetiškai modifikuotos sojų ir kukurūzų produkcijos importas. Tiksliau, daugiau kaip nulinė tolerancija gmo priemaišoms sojose, kukurūzuose. Kaip žinome, grynai nemodifikuotų sojų jau nebėr. Lietuvos platybėsė nei soja, nei kukurūzai nėr labai aktualūs, taigi ir naudos iš to žemdirbiai neturėtų. O kviečiai ir rapsai - sėdami modifikuotus, jokios apčiuopiamos naudelės nesulauktume - tik herbicidas kitas. Kolkas. Taigi, kolkas - butizanas liejasi laisvai, gmo rapsų ir sojų aliejus prekyboj, kiek patenka jų išspaudų Lietuvon dar nežinau, bet kai kainos pašariako taip nukritę, tai manau, kad mažai.

kazkaip idomiai, per ekonomini pakilima visi kainas kele nes "tipo" buvo trasu trukumas, o ekonomikai suletejus staiga didelis perteklius, toks kad net gamykla uzdaroma? kazkas keisto, greiciausiai buvo ispustos kainos ne del trasu trukumo, o dabar stengiasi bet kokia kaina palaikyti trasu kainas kosmose Mhm, l.l.įdomu, dar žinant, kad ta yara tik šiemet ir įsigijo tą trąšų padalinį, kai jau kainos buvo pradėjusios kristi, kad ir nežymiai... nu, gal rekonstruos ką nors, nes kokybė ten buvo, kaip čia pasakius - visokia.

Protingo ir atsargaus žmogaus požiūris. Nes tam, kad trąšos galėtų pigti, reikia, kad jų iš viso būtų Tuo tarpu - nieks nežino, kiek jų yra ant Lietuvos ar aplink. Pirkę trąšų po derliaus nuėmimo labai nenoriai už jas atsiskaitinėja - o pinigėliai iš niekur šiuo kriziniu laikotarpiu nesiranda Tai nėr apetito organizuot prekybą.

Kuo baisus pelno mokestis jo neturint? Telefonu gaunamos kitokios žinios, nei čia Malsena deklaruoja. Baltymingų kviečių poreikis įgauna intensyvumą, nors dar nieko konkretaus...švedai deklaruoja - pusę maistinių kviečių teks įsivežt, matyt jie labiau skiria, kas yra kokybė, bent jau Fazer(Gardėsis) - miltus naudoja be dirbtinio glitimo.

Lokaliai nebandyta, bet po 400 prieš sėją runkuliam ar rapsam, ar net vasarojui biski mažiau - pats tas. Jei tas "lokaliai" su vėderstad kur noragėlis atskiras trąšom, tai pylk nors ir 400, va jei trąšos byra su sėkla kartu, tai gal dar susimastyčiau, kad gali pakenkti. Bet pabandyčiau. Yra ekspermento būdu nustatyta, kad karbamido barstant ant žieminių, veiklia medžiaga reikia 10-20% daugiau nei salietros. Jis lėčiau "veikia", nes bakterijos dirvoje pradeda dirbti tik nuo +5 laipsnių pagal Celsijų temperatūros. Užtat gerai naudot mano minėtais atvejais - paguli, persidirba, po to naudojasi laiku. Beje, barstant reikia atkreipti dėmesį, kad karbamidas lengvesnis ir jį numesti su išcentriniu barstytuvu sunkiau, nei salietrą tiek kiek reik.

Grūdų vartojimą irgi galima mažinti - tik metodai nelabai humaniški O kas čia jau nori mažinti naftos vartojimą? Va, indai ir tai gamins nacionalinį auto, turintį visus automobilio bruožus, tame tarpe ir degalų vartojimą . Kiekis tokių riedančių draciklietų - sunkiai įsivaizduojamas. Kad ir po litrą per dieną - bet kai pagalvoji iš kiek reiktų daugint, galva net sukasi

Grūdai labiau svyruoja pagal suteikiamas paskolas. Jei tik atsiranda laisvesnių kokioj Indijoj ar kad ir Bangladeše - pernykštis pvz parodo kiek suvelia grūdų rinką. Kaip tik pavasarį pradėjo darytis sunkiau su paskolomis, taip ir pasileido. Visiems gamintojams tas pats - zaliavoms pirkti taip pat reikalingi kreditai. Jei jų nėra, prekyba merdi. Visose srityse tas pats.

Nu, tikėti prognozėm, tas pats, kaip horoskopais Žinojau labai tvirtą prognozę dar vasaros vidury, kad nafta iki kitos vasaros turi kainuot 70$ už bačką. Čia ne šiaip žurnaliūgų išmislas buvo. Ir še tau, nespėjom apsimirksėt, - 60$ Rusai galvoja, amerikonai jiems čia tyčia užtaisė. Amerikonai - patys rankom skėsčioja. Nu, pakilt žinoma turės, nes sumažės gamintojų - kai kurie už tiek neišpompuoja. Gal net iki 100$. Tai duok dieve, kad pakiltų, kol rapsas nenusileido iki 600. O ir spirito gamybai grūdai taip pat per pigūs. O šiandien gavau paštu bukleta su "Akcija" bet ne maximos. Technikos kainos sumažintos 10-20% Ir realiai, nes vieną daiktą pats buvau derėjęs neseniai, tai skirtumą galiu ir paskaičiuot.

Taigi, žodžiai "savivalda" ir "bendruomenė" lietuvių kalboje dar labai šviežūs ir nesuprantami. O kaip turtas gali būt dalijamas, kai nėr supratimo, kieno jis? Dažnas ūkinykas stodamas į kooperatyvą klausia - kiek mokėsit už grūdus? Tokia realybė

Bėda buvo ne potencialo neišnaudojime. Dar ir šiandien neturim infrastruktūros eksportui ar bent produkcijos sandėliavimui(mėsos šaldytuvai, kad ir grūdų sandėliai). Trūksta paprasčiausių vagonų grūdams iki uosto. Griuvo komandinė ekonomika, dotacijų ir skolų nurašymo sistema, ne kolūkiai. Sistemos neliko, tai kam tie kolūkiai? O kiek jų buvo dirbančių pelningai dėl įvairių priežasčių? Šiandien kolūkiečiai vis vien priversti parduoti savo pajus ar bendrovių vadams ar kitiems šeimininkams, ir nemačiau nei vieno labai laimingo.