Augytojas

Tai kas gi valys šiukšles Kita vertus - drėgnų šiukšlių valymas iš drėgnų grūdų - nepavydėtinas darbelis, jokia mašina tam nepritaikyta, darbo procesas lėtas ir kokybė niekad negarantuota. Jei virš 18% drėgnumo - kai kas ir bebeima. Didesnės ir džiovinimo sanaudos 1% drėgmės. O jei dar vėsūs ir drėgni orai įsivyrauja, jau ir su 3l kuro neišsisuksi

Kuo šaltesni, tuo ilgiau išsilaikys. Šiaip net lentelės yra sukurtos, kokios temperatūros kiek gali laikytis(Raudondvario instituto brošiūrą kažkada turėjau), bet nėra jos tikslios, daug priklauso, kiek kart jie sunokę lauke sulyti, kiek jau mikrobiologinio užterštumo pasikrovę, nu ir šiltuose gūduose itin gerai veisiasi kitokia gyvastis. Vabalai dauginsis kaip ingubatoriuj - žadi laikyt ilgai - fumiguok, po to atšaldyk.

Viduriuoja, kad neskubinam ... A ko skubėt? Trąšų vis tiek nepirksim, lai guli grūdai.

Taip muitu nera ir siemet nebus. Kainos pasariniu grudu tikrai dar kris, kadangi europoje perprodukcija- o artimiausias eksportines rinkas(Egiptas, Iranas) jau uzpilde Ukrainieciai ir Rusai. Rusijoje elevatoriu ir vagonu problema dar dideja- todel rusai eksporta tik didins. Amerikoje kvieciai praeita savate atpigo rekordiskai- 12%. Eurpoje tik apie 8,5% kol kas. kas per provokacijos? Gal pateiksite duomenų šaltinį, kad jau taip tiksliai nurodote? O kodėl tadu Lietuvoj brangsta? Ar čia iš tos pačios serijos, kaip UP šeštadienį Agrochemos gąsdinantis straipsnis, kad trašos ir toliau l.stipriai brangs? Nu nieks neprisipažįsta pirkęs trąšų šį rudenį. Tai ir aš pareiškiu - Akcija, visi grūdai po 999,99 lt tona. P.S. kainas galima vertinti tik pagal sandorius.

Man tiko. Geriausi iš mano bandytų. Šiemet iki 16% baltymai. Visais aspektais vien +++ turiu pripažint. Žinoma, teknalogijos, ypač tręšimo, reik laikytis visos, tačiau kai kurias klaidas netgi atleidžia, pvz Olivin - gerokai kapryzingesnė. Bandyta galima sakyti tris pastaruosius sezonus. Olivin geriau krūmijasi, tačiau aukštesni, vėlyvesni.

Tiksliau yra žinoma, kad reikia pasėti nuo 300 iki 400 sėklų į kvadratinį metrą, ir iš tokio pasėlio užauginti 500-600 produktyvių stiebų. Sėjos norma priklauso nuo dirvos ir jos paruošimo kokybės, ašku, nuo sėjimo kokybės, sėjos laiko ir dar galybės faktorių. Sėklos normą kilogramais suskaičiuosi, kai žinosi dygimo energiją, daigumą, 1000 sėklų masę.

"Cardos" žiemoja gerai, neišgula, grūdai stambūs. Veislė pašarinė. Derliaus potencialas didelis. Delius šiemet toks kaip "Ados", bet atsėlis tai jau n-tasis, šiaip vėlyvesnė ir derlingesnė už "Adą", kokybė prastesnė malimui, bet gerai patręšus, ir baltymų iki 13. Nelepi, bet pavalgyt mėgsta.

Siūlau pasidomėti Latvijoje "Latraps", situacija visai kitokia, tiesiog priešinga nei Lietuvoj. Grūdų ir trąšų rinkos užima daugiau nei pusę Latvijoj, ir tai yra ūkininkų koperatyvas, pradėjęs nuo vienos džiovyklos ir bunkerio tai džiovyklai aptarnauti, nupirktų lyzingu... Dabar Lietuvoj veikiantis - "Lietuviški javai". Nuo pernai realūs pardavimai ir pirkimai kartu. Tai dar tik pradžia, bet nuo kažko gireik pradėt, pasitikėt vienas kitu, o ne "projektais" - nupirksiu derlių, tik pirk trąšų, ir nukerpa vilnelę nuo tavęs du syk per metus.

Taip, derlių labiausia įtakojo "angliška žiema", beliko tuo pasinaudoti. Gaila, truputį trūko drėgmės... Aš ir pabrėžiau, kažkurioj kitoj temoj, kad 30% derliaus reik pasilikt kitiems metams. O ir tuos 70% neskubėt lengvai parduot. Nemanau, kad gamta stabiliai pradės mėtyt tokias dovanas. Geri metai veislių "tyrėjams - pardavėjams", ar dažnas prisiminsime žiemkentiškumą? Esu girdėjęs, kad ir "Ada" išnyko pilnai(nu, nepamenu metų), taigi - apie kokius stabilius rekordus galim kalbėt?

Kokios problemos? Pas mus dar daugiau. Bendras lauko Ada 8.8t, 13.8 baltymu Teknalogija paprasta, laiku ir tinkamai paset, storai ir tolygiai patresti, bet kad per krastus nebegtu. Viska daryt laiku. Bet isgulimo tikimybe didele. Nebent atselis dar koks antras butu, o tai savuju jau nebesuskaiciuoju kelintas.

Efektyviausia būtų rudenį šiemet netręšt... nu man visai nesuprantamas trąšų ir grūdų kainų santykis. PK tikrai neatsipirks. Nebent jų dirvoje visai nebūtų. Žinoma, negalim apie tai pamiršt pavasarį, jei tik atpigs PK trašos Pavasarį galim naudoti skystas NPK, o jau N - reikalingas besąlygiskai, per to N kainas ir prarado daugelis savo kviečių kokybę bei derlių šiemet. Vienus metus be PK tikrai atlaikysim Vertinu seną išradimą (šiemet )kartu su sėkla P 30 kg/ha... geriau zuperiu.

Jo, grūdų kaip smėlio bus. Jei bus mėginančių parduoti visus šiemet - kapiec, nes derliaus bendrai gali būt iki 30% daugiau... Kas liečia pašarinius - ypač skaudi tema. Jau geriau atsidėtume visi po 30% kitam metui, tai nei dirbt nereiktų. Bet bus kaip visad, nes cheminės produkcijos pas daugelį dar ir iki 2009 išsimokėtinai. Sandėliuokim, sandėliuokim, kiek galim, ar negalim.

tai taip iseina, kad kuo daugiau siaudu (aisku, turi buti gerai susmulkinti), tuo didesnis humuso kiekis susidarys? pvz paimkim rugius ir miezius, tai su mieziais gal praktiskai neapsimoka zaist... Kuo daugiau šiaudų, tuo daugiau jiems ir azoto reik. Jei vidutiniškai skaitom, kad viena tona grūdų užauga ant vienos tonos šiaudų, tai nusiėmę derlių kaip ir žinom, kiek gi šiaudų su visom šaknimis palikom. Nežinau, kiek rimtai pagrįstas teiginys, pats nebandžiau, bet yra mokslininkų nuomonė, kad vienai tonai šiaudų suirti reikia bent 10kg N (veiklia medžiaga). Taigi, jei turim 7t šiaudų, reiks ir 70kg N, taigi virš 200kg salietrytės, už kuria agrochema lupa, 1500lt/tona, ir kas gi ryšis tuos 300lt paberti dabar? Aš tai tikrai ne, nors ir per šiaudus žemės nesimato, bet dirva tokia sausa, kad ten veistųsi kokia bakterija, tiesiog neįtikėtina.