Mantas2342

Pagalvojam kodėl mes nekonkurencingi daromės? Ar patys ūkininkai dirbti nemoka ar turim labai daug ribojimų, kurie kelia produkcijos savikainą? Nors Kauno ūkininkų vadas prie laužo sakė, kad jei ūkininkų savikaina dėl ribojimų padidės, tai maisto kainos vartotojams irgi padidės. Jis žinoma nusišneka, bet kam tai rūpi.  Pagrindinė problema, kad Eu valdžia gerokai atitrūko nuo realybės ir tempia visą Europą priekyje traukinio. Vietinė gamyba žlugdoma žaliaisiais suvaržymais o brazilai kerta Amazonės miškus kad rinkoms kuo daugiau produkcijos pateiktų. O mes per Europos parlamento rinkimus į Briuselį nusiunčiam pensininkus sočiai karjeros pabaigai...

Teisingai👍,pvz As neturiu furos ,uz kelius nemoku -tai ka, man fura pirkt ??? 
Toliau , kaime yra daugiau zemes ukio saku nei grudu ir cukriniu runkeleliu auginimu ,kurie beje ir verkia del kuro . Keliu mokestis -kad suprast ,vaziuoja ir kiti .Jei zinant tos sferos direktyva ,salygos verslui turi buti vienodos .
Kitas verslas,kailiniu gyvunu auginimas.Nei vienas neprisidejot ,kad neuzdraust .Bet daba norit vienybes.
Gyvunu laikymas prieis iki to kad nebebus galima laikyti,tai yra negalima risti kai kurias veisles jau dabar,-visiem gerai.Nekalbant meslo skleidimu ribojimais .
Ir isvis norint tapt ministru bent aplinkos reiktu (priklausytu) ne zvejo praktikos o zemes ukyje .
Jei vardint toliau ,sita valdzia neukiska .  Tilto (per Dubysa,strateginis)remontui ;neturi-neranda lesu ,bet i Taivani pirmi nuskrist . Tai manau; mes- jiem neidomus. 

Ir prie to pačio išreikšti reikėtų gilų susrūpinimą, o prie ministerijos kreidelėmis papaišyti
Ministras yra arogantiškas asmuo, kuris ignoruoja net savo aplinkos nuomonę, apie kokia komunikaciją jus čia kalbat? Ministras vakar dėkojo policijai, kad neleido žmonėm jo pamatyti.Jam skaudės tik tada, kai pradės kenkti reitingams. Skaudės jam, skaudės Šimonytei. Ir panašu, kad ko jie bijo, tai didelio triukšmo, nes realiai valstybėje vyksta piketas po piketo. Reiškia, kad yra šudinai, kaip reta.
Miesto žmogui nusišikt ant tos tavo faktų dėlionės. O su ministru, mano nuomone, diplomatiškai susikalbėti nėra įmanoma. Jis žiūri į ūkininkus ir aušto ir jam px
 

Rūmai irgi nori ant bačkos rėkt.
received_389276220299215.mp4

Aš darau savo darbą taip gerai, kaip aš jį suprantu“, – pridūrė K. Navickas, kurio atsistatydinimo“ vis dar reikalauja protestuotojai.
Pagal rezultatus tas supratimas kaip ir termometro stulpelis šiandien 

Prienų r , daugiausia -9 buvo kol kas , nesenai pasnigo šiek tiek, ryt dar rodo , tai pas mus krašte gal bus viskas tvarkoj ir aišku nerodo tiek daug šalčio kaip pas jus.

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700
tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų
papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu.
2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti
situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus.
3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar
įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi
sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti
numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų
grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą
produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra
netoleruotina.
5.
6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų
rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu.
Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis
mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios
sprendimus.
7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo
terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose
įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos.
8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti
stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo
bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą.
9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu
atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių
statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį,
todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo
jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais.
11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena
valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų
panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų
apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek
Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema)
sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo
informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo
2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel
skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai.
12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai
nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą,
žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti
skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų
sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui
įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie
išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti.
13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose
kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius
galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas
džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose
reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės.
14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos
NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas
ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės
ir patogesnės.
15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės
sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC.
16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip
tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė
vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų
lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant
jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar
besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

Na kaip suprantu reikalavimai dar konkretinami, bet info del ko visa tai daroma - pilnas internetas.
Imetu kopijuota teksta:
"
Kodėl protestuojame (preliminari informacija, konkretūs tikslai ir reikalavimai ruošiami): 1. Privačiai nuosavybei kyla grėsmė. Plečiamos saugotinos teritorijos nesuderinus tinkamai su savininkais ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas apriboja laisvai naudotis savo turtu o tai daugeliu atveju prilygsta nusavinimui. Išplėstos vandens telkinių apsaugos zonos neleis visiškai naudotis savo žeme be jokio atlygio. Saugotinų teritorijų plėtrą vykdyti, tik tinkamai suderinus su žemių savininkais. 2. Neišspręsta biurokratų sukurta daugiamečių pievų problema, pievų "pagaminta" iki 700 tūkst., kai realus referencinis dydis turėtų būti apie 400 tūkst. 3. Pieno krizė vis dar neišspręsta, o iki tol skirstyta menka pagalba neatitiko žemdirbių lūkesčių. Pieno gamintojai ptyrė 160 mln. nuostolių, o perdirbėjai ir prekybininkai skaičiavo rekordinius pelnus. 4. Rusiškų grūdų importas ne tik pažeidžiami moraliniai principai, daro žalą Lietuvos ūkininkams, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 5. Deklaravimas visiškai neatitiko suplanuotų rezultatų ir Strateginiame plane iškeltų tikslų. Žemės ūkio ministerija, sukėlusi žemdirbių lūkesčius išmokų dydžiais už papildomą ekologinę veiklą, žemdirbius paprasčiausiai apgavo, žadėto atlygio dydžio žemdirbiai negaus. Apie tokį galimą scenarijų žemdirbių organizacijos buvo įspėjusios ne kartą, tačiau jau įprasta, tampa, kad ŽŪM į įspėjimus nekreipia dėmesio. 6. Strateginio plano problemos, aukštesni nei ES reikalavimai.  7. Jokios vertės nekurianti perteklinė administracinė našta (AAP ir trąšų žurnalai, jie reikalingi tik nuo 2030 ir daug paprastesni) 8. Tręšimu mėšlu ir srutomis metai iš metų tos pačios problemos. Dvigubi standartai. Dėl perteklinių kritulių Kretingoje nevalytas nuotekas leido išleisti tiesiog į vandens telkinius, o žemdirbiams kai pagal gamtos sąlygas galima būtų tręšti laukus nepratęsė termino. 9. Pinigų taškymas pridėtinės vertės nekuriantiems projektams, studijoms, politikų perkamas jiems palankus "mokslas" (pelkininkystė, numatomos išmokos pelkininkystei, krizių valdymo studija, nendrinukė, akmenys grioviuose, AM pinigai skleisti dezinformaciją apie neva žemės ūkio žalą. 10. Žemės ūkio ministerijos kuriamos finansinės priemonės neveikia, o Lietuvos žemės ūkis tuo tarpu praranda konkurencingumą."

Skaičiavimai gal ir lempiniai, bet pats principas, kad didesnė apyvarta ir daugiau visos grandinės narių įdarbinta, kurie taip pat mokės mokesčius ir atlyginimus, tai faktas. Reikia surinkti visus faktus nuo ko prasidėjo DGP problema, dėti ant stalo ir apžaisti pačią valdžią - kai kurie iš mūsų vis dar nesupranta, kad ne valdžiai turim kažką įrodinėti, o per žiniasklaidą TEISINGAI komunikuoti. Šiais laikais informacija yra ginklas, su kuriuo galima "panaikinti" bet kurį ir kiečiausią politiką. O dabar tas pats, kaip nukentėjusysis prašytų nusikaltėlio daugiau nenusikalsti. Absurdas. Nes kas toliau? Sakys kad ir karvių per mažai turime - dėl sumažėjusio jų kiekio kiekvienas prie sandėlio po karvę "atkurti" turėsime?

Taip, ŽŪM nesigilina kaip atsirado dgp. Prisimenu laukus kur 10 metų nieks nieko nedeklaravo, tada sunaikinau visus kelmus, krūmus, tada pirmus metus kažkodėl leido deklaruoti tik DGP, ir jokių GPŽ. Po to 4 metai buvo sėti javai ir parėjo reikalavimas  atsėti pievas. O kur dar ta kova  su ale sofos ūkininkais, kurie metė viską ir nedeklaravo DGP. Aišku visi apsidžiaugė, tipo atsirado laisvų žemių, betgi nemažai ūkininkų pradėjo veiklą nuo DGP ir tapo rimtais ūkininkais ir į tai valdžia turėjo atsižvelgt. O kur dar taisyklių kaitaliojimas, kur DGP turėjai turėt max 3%, paskui 10%, dabar sugalvojo 30 %. Tad panašu žūm patys nesuvokia DGP atsiradimo ir jos sunykimo istorijos, o teks atsakyt paskutiniems suarusiems, nors kalta pati valdžia dėl ankstesnių savo sprendimų. Faktas, kad dauguma apeis tas sankcijas, o valdžia nieko nedarys ir  lauks naujų rinkimų. Gyvenimas tęsiasi... 

sita mintyse deliojausi. realiai tai ne tik skaiciai, tai yra granine imoniu , darbo vietu ir t.t.jei žmogus augina gruda, darbo turi vadybininkas, gamintojas (nuo iki), atsarginiu daliu pardavejas, meistras, furistas, degaline, valstybe (akcizas it t.t.), terminalai, uostas ir t.t.
ką mes turime is dgp? šūdą

Liekanų tada nereikia, nes jau bus laukas su danga (žieminiai)

nėr už ką

1.4. dalis papildomos perskirstomosios pajamų paramos tvarumui didinti išmokos:

1.4.1. už pirmuosius 10 ha – 51 Eur už ha;

1.4.2. už antruosius 10 ha – 55 Eur už ha;

1.4.3. už trečiuosius 10 ha – 64,50 Eur už ha;

1.4.4. už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 73,50 Eur už ha;
Tikriausiai pervedė tik dalį, bet bus mokama už 50 ha.

Pukotukas čia "sėklą" pasėjęs, "užsikrėtė" matyt  

Kur bus vasarojus visad palieku palikau ir paliksiu iki pavasario (kovo 1). 

ne tik isdurti , bet ir ysipareigojimu prisieme su programu islaikymu. Reikia kokios tvirtos teisines pagalbos manau, ykurtume uz ukininku rinklevas  stiprius atstovus kurie kovotu uz mus tada gal trukteltu juos uz visas nesamones per europos institucijas nes dabar daro ka nori.

Jei biudzetas leidzia - perki stipresnį. Jei ne - dėvėtą. Bet jau tokį kur nereiktų sukt galvos temps netemps, kels nekels. Patikėk manim ir kitais - turbūt forume (ar šiaip iš aplinkinių ūkininkų) nei vienas nesiskundė kad nusipirko per galingą.
O keičiančių silpnesnius į stipresnius arba bent jau svajojančių tai daryt - pilna.
Kitas aspektas dabartiniai 125ag tikrai netrauks taip kaip senieji. Neapsigauk šitoj vietoj - užtat ir siūlau išbandyt pirmiausia.

Gal būt, bet žirnių nebenoriu vien dėl to ,nes sunkiau nukult, dubliuojasi su kviečiais ir parduot sunkiau.

Gal būt, bet žirnių nebenoriu vien dėl to ,nes sunkiau nukult, dubliuojasi su kviečiais ir parduot sunkiau.

Nieko gero realiai. Šiemet 2.5t/ha . Pernai 3.3 kažkur, nemažai ant žemės liko pernai.

Geriau žiūrėk bent nuo 120 ag, nedaryk klaidos, kurią aš padariau, pasiėmęs 100 ag valtra.

Čia mažmeninės ir tikrai perkant ne per vadybą, rinkoje kaina mažesnė.

Priekinį bunkerį pavyko išnaudoti 100%.
Su diskiniu skutiku sėju tarpinius pasėlius, žaliajį pūdymą,  noraginiu išbarstau trąšas rapsams, o su sėjamaja javams. 
Toks planas ir buvo perkant 😉

kaltinti valdžia,kad vėlai reikia pasėti po posėlio jį savo galva pasirinkus sakyčiau mažų mažiausiai įdomiai skamba aišku ankstesniais metais dažnai sutrumpindavo iki 6 savaičių. Visada galima susiskaičiuoti kada planuotina sėja po 8 savaičių, o jei matai, kad nespesi, atsisakyti. Pats po rapso pasėjau tai gavosi iki 09-20. Kai išsidėsto sėjomaina gavosi kaip tik, nusipurškėm, suskutom ir pasėjom. Paskutinis laukas gavosi 10-02. Kai su tokiom idialiom rugsėjo sąlygom dirbti žemę, viskas gavosi idealu. Pvz, ž. miežius pasėjau rugsėjo pirmom dienom tai jau paklotė nebloga nors sėjos norma maža. Jau kelinti metai iš eilės rugsėjis tampa vasaros tęsinys, todėl tie sėjos terminai teoriniai nelabai turi prasmės.