Jūsų mėgstamiausias bankas

[Donatas]

Na pasidalinkite savo mintimis kodel jusu megstamiausias bankas yra geriausias.

Man asmeniskai patinka ir nuo seno naudojuosi Hansabanko paslaugomis, man patinka ju greitas aptarnavimas ir sistemos nestabdymas.

DnB NORD - naudojuosi vien del mazeniu paskolu procentu, taip pat turiu issiemes Virtuona - tai korta kuria galima pirkti internete uzsienyje. Asmeniskai labai nepatinka ju i-linija sistema, ir stabdymas procesuose.

Koki banka patartumete jusu nuomone imant paskolas, isdestykite savo pastebejimus.

[goga]

na pats naudojuosi irgi HANSA paslaugom,kodelsunku pasakyt tiesiog jau senai su jais bendraujam ir tiek Mes jiem tinkam ,jie mus tenkina

[paulens]

as tai hansa ir barcklays(GB). o kas link ukio tai tevukas , DNB- NORD paskola zemei turi pames ir pora saskaitu, sau ir ukiui...

[Ukius_bulvinskis]

Hansa, uztat kad pirmieji lietuvoje pradejo teikti e-bankininkystes paslaugas, arba tiksliau apmokejima internetu.

[voras]

turiu hansa vilniaus banke ir kredito unijoje, shie trys bankai skirti kiekvienam gyvenimo atvejui, kiekvienas turi savu privalumu ir trukumu.

[nerijus2]

as tai naudojuosi ir hanza ir dnbnord ir kredito unija, hanza nes zinute ateina kai pinigus gauni ir internetu saskaitas apmoket gerai, va noreciau uzklaust kaip ar sunku bankuose paskola gaut, unijoj tai labai paprasta, tik procentai truputi didoki.

[kazkass]

Hanza banku naudojemes saskaitom internetu apmoket, parduotuvese, o DnB nord , tai ukininko saskaita, kur perveda pinigus uz produkcija. Siap skirtumo nelabai matau tarp siu banku tik, kad hanza.net patogesnis, nei i-linija.lt

[Pofke]

seip naudojames unijos paslaugomis, bet dabar atradom parexa, jau antra paskoli imam ir jokiu problemu dar geriau negu unijoj

[zmogus_is_miesto]

Kadangi šiek tiek susipažinęs su bankeliais, truputį pakomentuosiu.

Jei kalbėt apie internetinę bankininkystę, tai man hanza.net'as yra Nr.1. Tikrai daug padaryta, patobulinta, personalizuota ir t.t. Nord'o I-linija irgi turiu, pakankamai nesunku naudotis, nors funkcionalumu gal kiek ir atsilieka. Paskutiniu metu iš vartotojų teko girdėti, kad Vilniaus bankas pagaliau susitvarkė/stabilizavo savo VB internetą. O tai tie lūžinėjimai labai jau nervindavo.

Jei kalbėt apie geriausią banką paskolų srityje, tai čia jau prasideda asmeniškumai. T.y. priklauso nuo žmogaus, kuris ten dirba. Savo pažįstamiems visada sakau: apeikit kelis bankus, pasišnekėkit su vadybininku ir po to patys pamatysit, kur norėtumėte "pasilikti". Nes sąlygos dabar bankuose +/- panašios. O dėl kokių 0,2 % mažesnių palūkanų eiti pas kokį arogantišką vadybininką, labai rimtai svarstyčiau. nes jei (ne duok dieve) atsitiktų taip, kad reiktų ar pratęsti paskolą, ar atidėti kokį mokėjimą, nervų bus sugadinta pakankamai nemažai. Nord'as, kaip žinia, nuo senų laikų yra ūkininkų bankas. Tikrai yra kompetetingų vadybininkų ir valdytojų. Tačiau... yra ir kitokių pavyzdžių. Gal Panevėžio regiono ūkininkams kada teko susidurti su tokia p.Jadvyga..? Na, aš kaip ir esu patenkintas jos buvimu. Nes mūsų klientų ratas tame regione sparčiai didėja... Kitas dalykas, kai pasikeičia rajone banko valdytojas, keičiasi ir "politika". Ir požiūris. Hansabanke taip pat yra keletas puikių vadybininkų/-ių, kurie sėkmingai dirba su ūkininkais. Čia gal labiausiai įsimintini Kėdainių ir Kelmės banko padaliniai. Keliu kepurę prieš Kėdainių Ūkio banko filialo valdytoją. Žmogus supranta ir nuoširdžiai dirba su žemdirbiais. Atitinkami ir rezultatai.

Žodžiu, šioje vietoje pagrindas, sakyčiau, yra žmogiškasis faktorius.

[jegis]

tikra teisybe del kelmes hanza banko, paskolas greitai sutvarko, taciau mes istikimi nordui, zinoma truputi uztrunka kol paskolas patvirtina, bet kadangi istikimi klientai yra siokiu tokiu privalumu

[voras]

paskolos isduodamos pagal apyvarta, pagal ja ir sunkumas apsisprendzia, jei apyvarta shudova, tai ir paskola shudova, kaip ir visur,pagal jurgi ir kepure

[unia]

as paskolas imu iš nord banko,o lizingus is hansa lizingo ,ir viskas tikrai priklauso nuo vadybininku,ir aisku nuo tavo pajamu.

[Ukius_bulvinskis]

paskolos isduodamos pagal apyvarta, pagal ja ir sunkumas apsisprendzia, jei apyvarta shudova, tai ir paskola shudova, kaip ir visur,pagal jurgi ir kepure

o kokio dydzio paskola galima gauti nuo apyvartos procentaliai? tarkim apyvarta 100 000 paskola gauni 50 000, o jei apyvarta 200k gauni paskola 100k, taj vat domintu asmenine patirtis koki procenta nuo apyvartos galima pasiskolinti.

[voras]

nezinau kokki procenta nuo apyvartos, nes max paskolos dar neemiau, bet va palukanu norma grazinimo terminas turto ikeitimas ir visa kita labai skiriasi, tarkim pas mus hanse kai pradejau ukininkauti per pirmus metus apyvarta buvo gal 80000 lt atejau pasiskolinti 11k pvm sumoketi tai labai vaipesi nes tipo nu ka cia ilga procedura reikia turta ikeisti ir tt, kai perlipau 500000 tai prashom imk kiek reikia, nei turto ikeisti nei hipoteku nieko, viskas ant parasho ir palukanu norma gal 3 proc mazesne nei iprastai, pasirodo ir ukininkas bankui gali buti verslo klientas, taip kad man hansa patinka, vilniaus banke l geri greitieji kreditai, pasiskolinin is banko tarkim 100000 ir turi saskaitoje, tol kol pinigai saskaitoje nemoki jokiu palukanu, paemiai 10k moki uz 10, kai turi vel i saskaita ir vel nebemoki, tiesiog ubago svajone, zinome nereiketu isijausti i vaidmeni, nes skolas reikia grazinti, na bet shitai tai manau jus zhinote

[runkelis]

Hansa bankas, lizingu viska imu tik hansa banke

[zmogus_is_miesto]

o kokio dydzio paskola galima gauti nuo apyvartos procentaliai? tarkim apyvarta 100 000 paskola gauni 50 000, o jei apyvarta 200k gauni paskola 100k, taj vat domintu asmenine patirtis koki procenta nuo apyvartos galima pasiskolinti.

Jei turime omenyje paskolas be užstato/nuo apyvartos, tai principinė schema yra tokia: imamas paskutinių 6 mėn. apyvartų per banko sąskaitą vidurkis ir suteikiamas kreditas iki 30-50 proc. to vidurkio. Tačiau yra viena "smulkmenėlė"-kas mėnesį, max.kas 2 mėn. kredito limitas turi būti pilnai padengiamas. Kas labiau priimtina (mano supratimu) pienininkams, bet ne augalininkystės atstovams. Žinoma, galimos tam tikros išimtys priimant sprendimus dėl paskolos, tačiau statistiniams klientams viskas vyksta būtent taip.

[voras]

na nezinau, nieko man nereikia padengti, nezinau kaip vadinasi ta mano paskola, bet ash patenkintas tiek hb tiek ku tiek ir vb darbu

[Ukius_bulvinskis]

o kokio dydzio paskola galima gauti nuo apyvartos procentaliai? tarkim apyvarta 100 000 paskola gauni 50 000, o jei apyvarta 200k gauni paskola 100k, taj vat domintu asmenine patirtis koki procenta nuo apyvartos galima pasiskolinti.

Jei turime omenyje paskolas be užstato/nuo apyvartos, tai principinė schema yra tokia: imamas paskutinių 6 mėn. apyvartų per banko sąskaitą vidurkis ir suteikiamas kreditas iki 30-50 proc. to vidurkio. Tačiau yra viena "smulkmenėlė"-kas mėnesį, max.kas 2 mėn. kredito limitas turi būti pilnai padengiamas. Kas labiau priimtina (mano supratimu) pienininkams, bet ne augalininkystės atstovams. Žinoma, galimos tam tikros išimtys priimant sprendimus dėl paskolos, tačiau statistiniams klientams viskas vyksta būtent taip.

O kaip su uzstatais gaunasi?

Beje dar norejau paklausti apie toki viena dalyka, hipoteka, ar kazkaip panasiai, kai gauni paskola kuria garantuoji turtu, arba kaip sakant uzstatai bankui, gal galetumet placiau paie tai, kokie procentai, koks laikotarpis ir pan.

[Juozys]

o kokio dydzio paskola galima gauti nuo apyvartos procentaliai? tarkim apyvarta 100 000 paskola gauni 50 000, o jei apyvarta 200k gauni paskola 100k, taj vat domintu asmenine patirtis koki procenta nuo apyvartos galima pasiskolinti.

Jei turime omenyje paskolas be užstato/nuo apyvartos, tai principinė schema yra tokia: imamas paskutinių 6 mėn. apyvartų per banko sąskaitą vidurkis ir suteikiamas kreditas iki 30-50 proc. to vidurkio. Tačiau yra viena "smulkmenėlė"-kas mėnesį, max.kas 2 mėn. kredito limitas turi būti pilnai padengiamas. Kas labiau priimtina (mano supratimu) pienininkams, bet ne augalininkystės atstovams. Žinoma, galimos tam tikros išimtys priimant sprendimus dėl paskolos, tačiau statistiniams klientams viskas vyksta būtent taip.

O kaip su uzstatais gaunasi?

Beje dar norejau paklausti apie toki viena dalyka, apoteka, ar kazkaip panasiai, kai gauni paskola kuria garantuoji turtu, arba kaip sakant uzstatai bankui, gal galetumet placiau paie tai, kokie procentai, koks laikotarpis ir pan.

Hipoteka, o ne apoteka, bet čia tik dėl nekilnojamojo daikto.

Hipoteka yra skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas neperduodant įkeisto daikto kreditoriui.

[zmogus_is_miesto]

seip naudojames unijos paslaugomis, bet dabar atradom parexa, jau antra paskoli imam ir jokiu problemu dar geriau negu unijoj

gal kokį traktoriuką planuojam pirkti..?

[zmogus_is_miesto]

Beje dar norejau paklausti apie toki viena dalyka, hipoteka, ar kazkaip panasiai, kai gauni paskola kuria garantuoji turtu, arba kaip sakant uzstatai bankui, gal galetumet placiau paie tai, kokie procentai, koks laikotarpis ir pan.

Hipoteka, paprastai šnekant, yra turto įkeitimas. O pagrindinės sąlygos būtų maždaug tokios: naujai technikai pirkti-terminas iki 7 metų, dėvėtai technikai-iki 5 metų, nekilnojamam turtui statyti/remontuoti/rekonstruoti-iki 10 metų, įrangai pirkti-iki 5 metų, žemelei - iki 20 metų. Palūkanos (kas, turbūt, įdomiausia) dabar yra pakilusios ir šiai dienai svyruotų litais apie 8,5 proc., eurais-apie 6,6 proc. Faktas, tačiau litais paskutiniu metu nelabai apsimoka skolintis. Taip pat vyrauja nuomonė, kad fiksuotomis palūkanomis šiai dienai neapsimoka skolintis, kadangi laikoma, kad palūkanos yra pasiekusios "piką" ir po kokių metų turėtų pradėti mažėti.

Jei kažkas domina konkrečiau, klausk. Bo galima daug prirašyti...

[Ukius_bulvinskis]

Beje dar norejau paklausti apie toki viena dalyka, hipoteka, ar kazkaip panasiai, kai gauni paskola kuria garantuoji turtu, arba kaip sakant uzstatai bankui, gal galetumet placiau paie tai, kokie procentai, koks laikotarpis ir pan.

Hipoteka, paprastai šnekant, yra turto įkeitimas. O pagrindinės sąlygos būtų maždaug tokios: naujai technikai pirkti-terminas iki 7 metų, dėvėtai technikai-iki 5 metų, nekilnojamam turtui statyti/remontuoti/rekonstruoti-iki 10 metų, įrangai pirkti-iki 5 metų, žemelei - iki 20 metų. Palūkanos (kas, turbūt, įdomiausia) dabar yra pakilusios ir šiai dienai svyruotų litais apie 8,5 proc., eurais-apie 6,6 proc. Faktas, tačiau litais paskutiniu metu nelabai apsimoka skolintis. Taip pat vyrauja nuomonė, kad fiksuotomis palūkanomis šiai dienai neapsimoka skolintis, kadangi laikoma, kad palūkanos yra pasiekusios "piką" ir po kokių metų turėtų pradėti mažėti.

Jei kažkas domina konkrečiau, klausk. Bo galima daug prirašyti...

Siektiek paaiskejo, bet vistiek turiu klausima.

Tarkim situaciaj tokia, turiu buta/nama ar kitoki nekilnojama turta, uzstatau ji bankui hipotekos budu ir uz taj pasiimu paskola, iki kokio dydzio paskola galiu gauti nuo to nekilnojamo turto vertes ir ar privalu nurodyti bankuj kur padesiu gautus pinigus.

Ideja tokia kad uzstacius nekilnojama turta, gautus pinigus apsimoketu inverstuoti i kazkokius fondus, kuriu metinis prieaugis tarkim tarp 30-50% ir man tokiu budu per kokius 4-5 metus sugryztu dvigubai tie pinigai, ar imanomas toks variantas?

Is anksto dekoju.

[Bulvinykas]

Beje dar norejau paklausti apie toki viena dalyka, hipoteka, ar kazkaip panasiai, kai gauni paskola kuria garantuoji turtu, arba kaip sakant uzstatai bankui, gal galetumet placiau paie tai, kokie procentai, koks laikotarpis ir pan.

Hipoteka, paprastai šnekant, yra turto įkeitimas. O pagrindinės sąlygos būtų maždaug tokios: naujai technikai pirkti-terminas iki 7 metų, dėvėtai technikai-iki 5 metų, nekilnojamam turtui statyti/remontuoti/rekonstruoti-iki 10 metų, įrangai pirkti-iki 5 metų, žemelei - iki 20 metų. Palūkanos (kas, turbūt, įdomiausia) dabar yra pakilusios ir šiai dienai svyruotų litais apie 8,5 proc., eurais-apie 6,6 proc. Faktas, tačiau litais paskutiniu metu nelabai apsimoka skolintis. Taip pat vyrauja nuomonė, kad fiksuotomis palūkanomis šiai dienai neapsimoka skolintis, kadangi laikoma, kad palūkanos yra pasiekusios "piką" ir po kokių metų turėtų pradėti mažėti.

Jei kažkas domina konkrečiau, klausk. Bo galima daug prirašyti...

Siektiek paaiskejo, bet vistiek turiu klausima.

Tarkim situaciaj tokia, turiu buta/nama ar kitoki nekilnojama turta, uzstatau ji bankui hipotekos budu ir uz taj pasiimu paskola, iki kokio dydzio paskola galiu gauti nuo to nekilnojamo turto vertes ir ar privalu nurodyti bankuj kur padesiu gautus pinigus.

Ideja tokia kad uzstacius nekilnojama turta, gautus pinigus apsimoketu inverstuoti i kazkokius fondus, kuriu metinis prieaugis tarkim tarp 30-50% ir man tokiu budu per kokius 4-5 metus sugryztu dvigubai tie pinigai, ar imanomas toks variantas?

Is anksto dekoju.

Su šiandienine situacija rinkose tai gali būt rizikingas žingsnis, nors aš žinau žmonių, kurie pasiėmė paskolas ir investavo. Pernai metais šitas variantas veikė gerai. Mano atveju vienas fondas nuo vasario kilo 22 kitas 14 (10 per paskutinius 3 mėn).

[Ukius_bulvinskis]

Beje dar norejau paklausti apie toki viena dalyka, hipoteka, ar kazkaip panasiai, kai gauni paskola kuria garantuoji turtu, arba kaip sakant uzstatai bankui, gal galetumet placiau paie tai, kokie procentai, koks laikotarpis ir pan.

Hipoteka, paprastai šnekant, yra turto įkeitimas. O pagrindinės sąlygos būtų maždaug tokios: naujai technikai pirkti-terminas iki 7 metų, dėvėtai technikai-iki 5 metų, nekilnojamam turtui statyti/remontuoti/rekonstruoti-iki 10 metų, įrangai pirkti-iki 5 metų, žemelei - iki 20 metų. Palūkanos (kas, turbūt, įdomiausia) dabar yra pakilusios ir šiai dienai svyruotų litais apie 8,5 proc., eurais-apie 6,6 proc. Faktas, tačiau litais paskutiniu metu nelabai apsimoka skolintis. Taip pat vyrauja nuomonė, kad fiksuotomis palūkanomis šiai dienai neapsimoka skolintis, kadangi laikoma, kad palūkanos yra pasiekusios "piką" ir po kokių metų turėtų pradėti mažėti.

Jei kažkas domina konkrečiau, klausk. Bo galima daug prirašyti...

Siektiek paaiskejo, bet vistiek turiu klausima.

Tarkim situaciaj tokia, turiu buta/nama ar kitoki nekilnojama turta, uzstatau ji bankui hipotekos budu ir uz taj pasiimu paskola, iki kokio dydzio paskola galiu gauti nuo to nekilnojamo turto vertes ir ar privalu nurodyti bankuj kur padesiu gautus pinigus.

Ideja tokia kad uzstacius nekilnojama turta, gautus pinigus apsimoketu inverstuoti i kazkokius fondus, kuriu metinis prieaugis tarkim tarp 30-50% ir man tokiu budu per kokius 4-5 metus sugryztu dvigubai tie pinigai, ar imanomas toks variantas?

Is anksto dekoju.

Su šiandienine situacija rinkose tai gali būt rizikingas žingsnis, nors aš žinau žmonių, kurie pasiėmė paskolas ir investavo. Pernai metais šitas variantas veikė gerai. Mano atveju vienas fondas nuo vasario kilo 22 kitas 14 (10 per paskutinius 3 mėn).

Investavimas i fondus yra gana rizikingas kaip ir bet koks investavimas, bet cia negalima buti karstakosiu, reikia laukti nors ir krenta kursas, bet negalima nukritus imti ispardavineti, nes tada tai jau tikrai bus minusas, geriausia kritimo atveju dar uzpirkti fondo vienetu.

O siaip fonduose taj 1-2 metai yra trumpasis laikotarpis, 3-5 vidutinis, virs 7 metu jau ilgas laikotarpis... reikia kantrybes

[zmogus_is_miesto]

Tarkim situaciaj tokia, turiu buta/nama ar kitoki nekilnojama turta, uzstatau ji bankui hipotekos budu ir uz taj pasiimu paskola, iki kokio dydzio paskola galiu gauti nuo to nekilnojamo turto vertes ir ar privalu nurodyti bankuj kur padesiu gautus pinigus.

Ideja tokia kad uzstacius nekilnojama turta, gautus pinigus apsimoketu inverstuoti i kazkokius fondus, kuriu metinis prieaugis tarkim tarp 30-50% ir man tokiu budu per kokius 4-5 metus sugryztu dvigubai tie pinigai, ar imanomas toks variantas?

Is anksto dekoju.

Oho, pakankamai netipinė situacija. Čia, žinoma, kiekvieno reikalas, tačiau kiek šnekėjau su kolegomis, kurie investuoja klientų pinigus, visi vienareikšmiškai rekomendavo neinvestuoti skolintų lėšų. Bet yra žmonių, kurie žaidžia skolintais pinigais ir jiems pakankamai neblogai sekasi. Tačiau užteks moralų... Žinoma, galima įkeisti namą/butą ir gauti iki 70 proc. jo vertės paskolą laikotarpiui iki 3-5 metų. Negaliu pažadėti, kad visus tuos 5 metus bus galima mokėti tik palūkanas, tačiau tai jau derybų objektas. Pinigai būtų pervedami į sąskaitą ir kas toliau su jais bus daroma-nekontroliuojama.

Kalbant apie fondus, labai buvo tikimasi iš Kaspijos regiono fondų, tačiau jų grąža/uždarbis nepasirodė tokia didelė, kaip buvo planuojama, todėl dalis žaidėjų ištraukė/-ia pinigus ir permeta į kitus regionus. Bet čia jau kita tema.

Trumpai tiek.