Triušių augintojų kooperatyvas

[dr.jonas]

Triusiu genetikos centas cekijoje http://www.kocar-jiri.ic.cz

[tomeliss]

Triusiu genetikos centas cekijoje http://www.kocar-jiri.ic.cz

mano is ten ir keliauja. Po mano apsilankymo pernai parase kad ir lietuviai perka.

[dr.jonas]

Klausyk Tomeli o prancuzijoj kokia tevine linija uzkabinai nes ten ziurejau galybe ju ir vieni uz kitus geresni ira .Ar tuos pacius hyla?

[tomeliss]

Klausyk Tomeli o prancuzijoj kokia tevine linija uzkabinai nes ten ziurejau galybe ju ir vieni uz kitus geresni ira .Ar tuos pacius hyla?

tuos pacius hyla, kazkaip patiko, tai nesimetyt bandau. Nemanau kad kad cia mum i lietuva reik visokiu prisitempt, geriau vienokiu, tai manau ant kiekio ir kaina gautusi geresne

[dr.jonas]

Ei kooperatnikai kur dingot ziu kol vokietijoj buvau tai ir kooperatnikai snapsa gere, man kirba mintis kad daugiau prekybininku cia nei norinciu is gamybos pragyvent, bet sutikim reikia ir prekybininku t.y tiekeju ir ar nereiks koki uaba steigt o ne koopeatyva susimestume kokia fura kormos parsiveztume paplatint kokia fura triusiu

[dede fedia]

na nzn bent jau as tai menesyje pora treit kartu nuvezu i vilniu pas zmogu kuris prieina prie prekybcentriu ir tu kaip ju ten turgeliu ukininku ir isdalija aisku jis irgi pasima dali sau bet irman atsiperka ir uzdirbt eina save islaikau o siaip jei tureciau ir daugiau paimtu bedos del relizacijos nera galit nestenet. tik dirbt reikia ir ieskot rinkos

[timeshuttle]

na nzn bent jau as tai menesyje pora treit kartu nuvezu i vilniu pas zmogu kuris prieina prie prekybcentriu ir tu kaip ju ten turgeliu ukininku ir isdalija aisku jis irgi pasima dali sau bet irman atsiperka ir uzdirbt eina save islaikau o siaip jei tureciau ir daugiau paimtu bedos del relizacijos nera galit nestenet. tik dirbt reikia ir ieskot rinkos

ziurint po kiek ten nuvezi, ir kiek tas "daugiau" paimtu, kazin ar nepastrigtu kokie 200vnt per sav, ir dar stabiliai. zaidziant su keliasdesimt pateliu aisku ner bedos, bet ir tai vasara gali tekti i minusa auginti.

Siaip idomu ar kazkas is susirinkimo jau ruosiasi greitu laiku stabiliai tureti triusiu, ar visi vis dar galvoja...

[tomeliss]

na nzn bent jau as tai menesyje pora treit kartu nuvezu i vilniu pas zmogu kuris prieina prie prekybcentriu ir tu kaip ju ten turgeliu ukininku ir isdalija aisku jis irgi pasima dali sau bet irman atsiperka ir uzdirbt eina save islaikau o siaip jei tureciau ir daugiau paimtu bedos del relizacijos nera galit nestenet. tik dirbt reikia ir ieskot rinkos

ziurint po kiek ten nuvezi, ir kiek tas "daugiau" paimtu, kazin ar nepastrigtu kokie 200vnt per sav, ir dar stabiliai. zaidziant su keliasdesimt pateliu aisku ner bedos, bet ir tai vasara gali tekti i minusa auginti.

Siaip idomu ar kazkas is susirinkimo jau ruosiasi greitu laiku stabiliai tureti triusiu, ar visi vis dar galvoja...

greit tik triusiai ir daro:). O siaip galvojam...

[jolkesta]

Siaip idomu ar kazkas is susirinkimo jau ruosiasi greitu laiku stabiliai tureti triusiu, ar visi vis dar galvoja...

greit tik triusiai ir daro:). O siaip galvojam...

Gerai jums didiesiems kalbeti. Viskas jau paruosta.

Juk nupirkus nors ir 50 pateliu, jas gi reikia dar kazkur padeti. Pastatas neiskyla per savaite ar dvi. Ir be to juk viskas kainuoja.

Jei nusprendi plestis,cia irgi neiskarto. Viskam reikia FINANSU.

[arvys123]

sw triusiu augintojei ka dariti man triusi caudi kaip giditi?

[romualda]

sveiki matau kad jus nemazai zinot apie triusius,sakykit jei maistas toks brangus kodel musu zmones negamina patis, juk jevai paklausius ukininku labai pigus,be jevu ko dar reikia triusiams,nes kaskada mociutes augino kaime labai paprastai

[timeshuttle]

sveiki matau kad jus nemazai zinot apie triusius,sakykit jei maistas toks brangus kodel musu zmones negamina patis, juk jevai paklausius ukininku labai pigus,be jevu ko dar reikia triusiams,nes kaskada mociutes augino kaime labai paprastai

kazkur jau buvo diskusija apie tai, isvada, kad nepagaminsi pigiau nei pagamina fabrikas, nebent gaminsi zemesnes kokybes pasara, bet rezultatai bus prastesni arba labai dideliais kiekiais ir ne tik triusiams, tai tada geriau tik tuom ir uzsiimti. jei nori, augink kaip kaime, tai atrodo pigiau kol nepradedi skaiciuoti, o mociutes kaime verslo is to nedaro, todel ir neskaiciuoja.

[Kestutiss]

sveiki matau kad jus nemazai zinot apie triusius,sakykit jei maistas toks brangus kodel musu zmones negamina patis, juk jevai paklausius ukininku labai pigus,be jevu ko dar reikia triusiams,nes kaskada mociutes augino kaime labai paprastai

Na, be to, siemet javai ne tokie ir pigus...

[dr.jonas]

Ir kombikorma turetu neuzilgo pabrangti ant kokio 150 litu tona.Tik neaisku kaip triusiena seksis pabrangint ji ir taip brangi.

[Kestutiss]

Ir kombikorma turetu neuzilgo pabrangti ant kokio 150 litu tona.[/quot

Bent jau Vilniuje lietuviskas (Kauno ir Kretingos) jau pabrango po 0,1 lt uz kg

[pirtinis]

Ir kombikorma turetu neuzilgo pabrangti ant kokio 150 litu tona.[/quot

Bent jau Vilniuje lietuviskas (Kauno ir Kretingos) jau pabrango po 0,1 lt uz kg

Unipasz per paskutinius pora mėn jau beveik 0,15lt ant kg užmetė.

[dr.jonas]

Ir kombikorma turetu neuzilgo pabrangti ant kokio 150 litu tona.[/quot

Bent jau Vilniuje lietuviskas (Kauno ir Kretingos) jau pabrango po 0,1 lt uz kg

Unipasz per paskutinius pora mėn jau beveik 0,15lt ant kg užmetė.

Unipasz paskutiniu laiku darosi brangininkas

[pirtinis]

nu KDT dar po 1.25lt už kg, tai dar kentėt galima.....

[giedriusss]

Marijampolej pries dvi savaites pirkau KDT 20kg.-26,26lt. Praeita sestadieny jau mokejau 27,47lt. Taip kad branksta viskas dienom.

[dr.jonas]

radau idomu straipsniuka ukininko patarejuje ,tik cia ne apie triusius o bendrai kaip is sudo vokieciai vaska spauzia susikooperave

Valstybė visokeriopai skatina bioenergetiką

Ten žemdirbystė yra kaimo verslas, kurio istoriškai susiformavusi patirtis kaskart papildoma atsinaujinančių bendruomenių iniciatyvomis. Žingsnis po žingsnio ūkininkai greta žemės ūkio veiklos imasi alternatyvų, steigia mažas įmones, suteikia darbo bei pajamų savo kaimynams. Susikooperavę du vokiečių ūkininkai Valteris Sansas, laikantis 180 karvių pieno ūkį, ir Martinas Štolcas, turintis 75 melžiamas piendaves, galvijų mėšlą perdirba biodujų jėgainėje, o gamybos atliekas išdžiovina ir gretimo kaimo gyventojams parduoda kaip krosnių kurą. Pasak biodujų jėgainę administruojančio M. Štolco, kaimynams perdirbto ir išdžiovinto mėšlo luitus jis parduoda su nuolaida, nes šiltuoju metų laiku biodujų jėgainė skleidžia ne patį maloniausią kvapą.

Kiekvieną dieną jėgainėje perdirbama 30 kub. m skysto mėšlo, kurio dalį (18 kub. m) tiekia V. Sanso pieno ūkis, o 12 kub. m atiteka iš jo paties galvijų fermos. Biodujų jėgainė per dieną pagamina 650 kilovatvalandžių elektros energijos. Vienai kilovatvalandei reikia vieno kubinio metro dujų. Jėgainės šiluma tiekiama į abu kooperatyvo ūkius (šildo namus, džiovina grūdus), o elektra parduodama į bendruosius šalies tinklus.

Prieš trejus metus pastatyta biodujų jėgainė M. Štolcui kainavo 2,5 mln. EUR. Didžiąją dalį išlaidų jis padengė ES paramos lėšomis. Vokietija visokeriopai skatina bioenergetiką. Daugiau nei 82 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiuo metu veikia 4,7 tūkst. jėgainių. Daugiausia biodujų pagaminama iš augalų biomasės ir gyvulių mėšlo.

Pagrindiniai biodujų jėgainių Vokietijoje savininkai - stambesni ūkininkai. Vokietijos energetikos sektoriaus planuose numatoma iki 2020 m. biodujų jėgainių skaičių padidinti iki aštuonių tūkstančių, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti 18 proc. visos šaliai reikalingos energijos, o anglies dioksido emisiją sumažinti 40 proc.

Palyginkite: Lietuvoje, turinčioje apie 3 mln. gyventojų, per metus sunaudojama apie 3,6 mlrd. kub. m gamtinių dujų, iš kurių 187 mln. kub. m tenka vartotojų buitiniams poreikiams. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, biodujų jėgainėse perdirbus 30 proc. šalyje laikomų gyvulių mėšlo, būtų galima pagaminti 25 proc. gyventojų buitinėms reikmėms naudojamų gamtinių dujų. Pastaruoju metu Lietuvoje veikia šešios biodujų jėgainės, gyvulių mėšlas perdirbamas tik vienoje. Praėjusios vasaros „šiltnamio efektas“ bei garsioji rugpjūčio vėtra mūsų šalies agrarinio sektoriaus politikų nepamokė.

Pasak M. Štolco, pagrindinis (60 proc.) biodujų jėgainės „maitinimo“ šaltinis – kukurūzų silosas, 30 proc. sudaro žolės silosas ir 10 proc. – skystas karvių mėšlas.

- Už jėgainėje pagamintą elektrą gaunu daugiau negu už pieną, - sakė M. Štolcas. Jo skaičiavimais, biodujų jėgainėje pagaminti elektros kilovatvalandę kainuoja 10 eurocentų. Valstybė du eurocentus primoka už mėšlo panaudojimą, dar du centus – už šilumos panaudojimą, šešis eurocentus – už regeneruojamą energiją.

Vokietijoje viena kilovatvalandė kainuoja 17-20 eurocentų.

Į didžiulius fermentatorius (po 1800 kub. m kiekvienas) ūkininkas M. Štolcas sudeda ne tik kokybišką žolės ar kukurūzų silosą, mėšlą, bet ir kaimiečių suvežtas organines atliekas: piktžoles, nugenėtus krūmokšnius, nušienautą vejos žolę. Kai lankėmės M. Štolco ūkyje, pasamdytos agroserviso tarnybos traktoriai tempė didžiules priekabas, pilnas susmulkintos žolės. Įvažiuodami į kiemą vairuotojai pasverdavo traktorių su pilna priekaba, vėliau tuščiomis vėl užvažiuodavo ant elektroninių svarstyklių. Vokiečiai mėgsta apskaitą.

Nėra tvorų ir užrakinamų šulinių

LPGA delegacijos nariai, lydimi nedideliame Bavarijos miestelyje Kleinheubache įkurtos pašarų gamyklos „Josera“ atstovų, stebėjosi vokiečių žemdirbių verslumo kombinacijomis. Visų pirma, tai šimtametes tradicijas turintis kaimo bendruomeniškumas. Vokietis ūkininkas džiaugiasi kaimyno sėkme, nes tai skatina jo paties verslo plėtrą. Kaime nėra tvorų ir užrakinamų šulinių. Skirtingai nei Lietuvoje, ūkininkų V. Sanso ir M. Štolco kooperatyvas paremtas savitarpio nauda, o ne ES paramos įsisavinimu. Abu ūkininkai pagrindiniu verslu laiko pieno gamybą, papildomų pajamų gauna pardavimui augindami grūdus, veršelius, įrengę biodujų jėgainę. Vokietijoje kooperacija turi gilias (apie 150 metų) tradicijas. Šiuo metu šalyje yra daugiau nei 100 tūkst. pieno tiekėjų, susibūrusių į 200 kooperatyvų, vidutinį ūkį sudaro 42 karvės. Racionalūs ir perspektyvūs laikomi 60-100 karvių ūkiai. Šiuo metu Vokietijos ūkininkams už litrą pieno mokama po 30–35 eurocentų, 10,7 proc. gaunamos apyvartos mokesčio moka valstybė. Pavyzdžiui, V. Sanso ūkio pieno gamybos savikaina siekia 23 eurocentus, iš supirkėjo (Prancūzijos koncerno „Danone“) ūkininkas gauna 35 eurocentus (be apyvartos mokesčio). Anksčiau su M. Štolcu jiedu tiekė žaliavą regiono kooperatinei pieno perdirbimo įmonei, tačiau pastaroji neatlaikė konkurencijos ir bankrutavo.

Abu ūkininkai kruopščiai skaičiuoja ūkio išlaidas. Pavyzdžiui, žemės dirbimo, pašarų ruošimo paslaugas jie perka iš agroserviso kooperatyvo. Tai gerokai pigiau, nei turėti nuosavą žemės ūkio techniką, kuri per metus reikalinga tik keletą dienų ar savaičių.

Pokalbiuose su vokiečių ūkininkais lietuviai patyrė, jog tai, ką mes vadiname sunkmečiu, jiems yra kasdienybė. Skiriasi tik požiūriai. Vokiečių žemdirbiai įvairina veiklą, dalijasi verslo patirtimi. Nors pienininkystė yra „strateginė“ ES žemdirbystės sritis, agrarinio sektoriaus „madas“ diktuojančioje Vokietijoje bioenergetika laikoma prioritetine. Šiuo metu 14 proc., arba 1,7 mln. ha dirbamos žemės naudojama energetiniams augalams (rapsams, kukurūzams ir kt.) auginti. Šiame sektoriuje dirba apie 100 tūkst. žmonių, o jo apyvarta siekia apie 10 mlrd. EUR. Bioenergetikos srityje dirba nemažai Vokietijos mokslininkų, nes kasmet daugėja problemų, kurias ES šalių žemės ūkiui kelia klimato kaita.

Netolimoje ateityje Vokietijoje ketinama auginti iki 4,3 mln. ha energetinių augalų plantacijų, kurios užimtų apie ketvirtadalį visos žemės ūkio reikmėms naudojamos žemės. Tačiau M. Štolcas neskuba veisti žilvičių. Daugelis vokiečių ūkininkų augina energetiniam perdirbimui skirtus kukurūzus, rapsus, rugius, kviečius, bulves, kurių nemaža dalis yra genetiškai modifikuotos rūšys. Be to, kukurūzai yra pranašesnė už kitus augalus kultūra, per metus iš vieno hektaro duodanti 800 EUR pelno.

Palyginkite: Lietuvoje yra apie 500 tūkst. ha nedirbamos žemės, kurioje būtų galima auginti panašius augalus, tinkančius ir pieno ūkyje, ir biodujų jėgainėje. Tačiau mums trūksta elementarių bet kurio žemdirbystės žingsnio savikainos skaičiavimo įgūdžių. Tuomet būtų aiški ir pieno, bioenergijos ar kooperacijos kainos samprata.

[jolkesta]

Geras straipsnis mums dar daug ko reiktu pasimokyti

[timeshuttle]

radau idomu straipsniuka ukininko patarejuje ,tik cia ne apie triusius o bendrai kaip is sudo vokieciai vaska spauzia susikooperave

Valstybė visokeriopai skatina bioenergetiką

Palyginkite: Lietuvoje yra apie 500 tūkst. ha nedirbamos žemės, kurioje būtų galima auginti panašius augalus, tinkančius ir pieno ūkyje, ir biodujų jėgainėje. Tačiau mums trūksta elementarių bet kurio žemdirbystės žingsnio savikainos skaičiavimo įgūdžių. Tuomet būtų aiški ir pieno, bioenergijos ar kooperacijos kainos samprata.

truksta to vakarietisko kooperacijos ar apskritai verslo modelio, bet kaip pastebejau, bet kai apie ji kalbi, arba kazkas negirdi, arba nenori girdeti...

[timeshuttle]

radau idomu straipsniuka ukininko patarejuje ,tik cia ne apie triusius o bendrai kaip is sudo vokieciai vaska spauzia susikooperave

Valstybė visokeriopai skatina bioenergetiką

Palyginkite: Lietuvoje yra apie 500 tūkst. ha nedirbamos žemės, kurioje būtų galima auginti panašius augalus, tinkančius ir pieno ūkyje, ir biodujų jėgainėje. Tačiau mums trūksta elementarių bet kurio žemdirbystės žingsnio savikainos skaičiavimo įgūdžių. Tuomet būtų aiški ir pieno, bioenergijos ar kooperacijos kainos samprata.

cia dar vienas straipsnis ne apie triusius, bet apie pacia sistema, kuri nelabai tobula.

http://www.delfi.lt/news/daily/country/ ... d=38256863

[dr.jonas]

Todel kad priprate prie remimo o ir kontroles ner ten kur tuos pinigeliu gauna,

Pries dvidesimt metu dirbau pas viena vokieti tai ispudi padare rimta, kaip jie patys gerai priziuri savo selekcija bandos vaziuoja i aukcijonus pardavineja verselius ir uz tai gauna gerus pinigus nekalbant uz primilzius tikrai labairimtai i tai ziuri ,o ne kaip cia n asociaciju visos kazka buria is kavos tirsciu ir naudos apciuopiamos mazai.

[Giedrriusas]

Vokietijoje kooperacija turi gilias (apie 150 metų) tradicijas. Šiuo metu šalyje yra daugiau nei 100 tūkst. pieno tiekėjų, susibūrusių į 200 kooperatyvų, vidutinį ūkį sudaro 42 karvės. Racionalūs ir perspektyvūs laikomi 60-100 karvių ūkiai.

sitas sakinys yra visa esme del ko lietuviai tokiame sude. nes tik sugeba pasakyti riekia laikyti daug tada apsimoka o jei mazai tai ne. ir nesvarbu ar tai zemes uki ar kas kitas. tiesiog visur yra kalama kad reikalingas tik stambus verslas o smulkus neapsimoka