Jump to content

žiemkenčių buklė


Aloyzas

Sėjos terminų nesilaikau nes:  

482 nariai balsavo

  1. 1. Sėjos terminų nesilaikau nes:

    • Manau jie nebeatitinka nūdienos klimato sąlygų
      144
    • Tiesiog nespėju pasėti laiku
      99
    • Sėju laiku
      239


Recommended Posts

Dainiau sakyk be užuolanku kur suki o tai mislėmis visi tik....

Aš ne pvz pas mane pertrešta bet ar pasiima tai kas pertrešta.Šalia kaimynas dirba tai antrus metus sulfato 150kg.Ir bendro azoto daugiau kaip 130 kg.kviečiuose ir150kg. rapse nepropaguoja jo nuomone ir bandymais kam duoti daugiau kai daugiau negauni.Anot jo tai jis sau irodė bandymais kai rapsui buvo atidaves 240kg.gryno azoto bet derliaus priedo nebuvo tik sutrukinėje kotai .Ir kas svarbiausia beveik juo tikiu aišku su žvake nestovėjau bet pasėliai idealus.

Jokių paslėptų minčių, tik smalsumas. Reikalas tas, kad žemės pas mus jau pradeda reikalaut kalkinimo, o jo infrastruktūra kaip žinia sugriauta nepataisomai, vadinasi kainuos tas reikalas brangiai. Todėl javus auginam visai be sulfato ir gaunam tuos derlius pagal mūsų žemę.

Dabar dėl azoto normų - nereikia pamiršt, kas jis tik vienas iš elementų ir svarbiausia yra balansas, galbūt trūksta kažkurio kito ir tavo azoto dalis lieka neįsisavinta. Labai daug niuansų. Kokiam anglui visai normalu bert 300kg gryno į ha, nes jis žino, kad kitaip 10t/ha nebus. Bet prie to pačio ir dirvožemio tyrimai, keturi fungicido (veiksmingo o ne tik žąlinančio :) ) purškimai ir t.t. Aš kartais pagalvoju, kad jie ten gerus derlius turi ir dėl to, kad nepagaili pingų apmokėt už nepriklausomus tyrimus ir neperka visko pagal vadybos norus.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Dainiau sakyk be užuolanku kur suki o tai mislėmis visi tik....

Aš ne pvz pas mane pertrešta bet ar pasiima tai kas pertrešta.Šalia kaimynas dirba tai antrus metus sulfato 150kg.Ir bendro azoto daugiau kaip 130 kg.kviečiuose ir150kg. rapse nepropaguoja jo nuomone ir bandymais kam duoti daugiau kai daugiau negauni.Anot jo tai jis sau irodė bandymais kai rapsui buvo atidaves 240kg.gryno azoto bet derliaus priedo nebuvo tik sutrukinėje kotai .Ir kas svarbiausia beveik juo tikiu aišku su žvake nestovėjau bet pasėliai idealus.

Jokių paslėptų minčių, tik smalsumas. Reikalas tas, kad žemės pas mus jau pradeda reikalaut kalkinimo, o jo infrastruktūra kaip žinia sugriauta nepataisomai, vadinasi kainuos tas reikalas brangiai. Todėl javus auginam visai be sulfato ir gaunam tuos derlius pagal mūsų žemę.

Dabar dėl azoto normų - nereikia pamiršt, kas jis tik vienas iš elementų ir svarbiausia yra balansas, galbūt trūksta kažkurio kito ir tavo azoto dalis lieka neįsisavinta. Labai daug niuansų. Kokiam anglui visai normalu bert 300kg gryno į ha, nes jis žino, kad kitaip 10t/ha nebus. Bet prie to pačio ir dirvožemio tyrimai, keturi fungicido (veiksmingo o ne tik žąlinančio :) ) purškimai ir t.t. Aš kartais pagalvoju, kad jie ten gerus derlius turi ir dėl to, kad nepagaili pingų apmokėt už nepriklausomus tyrimus ir neperka visko pagal vadybos norus.

tuomet pagal ideja turetai AN ir AS padeti i sona, o naudoti tik KAN'a. asmeniskai tarp AN ir KAN barstymo efekto skirtumo skaiciais ivardinti negaliu, bet vizualiai skirtumo nematau, tik reiktu granuliuotu AS tresti, cukriniui reikia panasesnio barstytuvo. purskinejau toki misinuka: dikamba,triasulforonas,sulforonsulforonas, propikonozolas, amonio sulfatas, magnio sulfats, lipalas, vanduo. Kur pasidubliave, tai per kepala gave, bet atsigaus. buvo keli kampai diena pries palaistyti tik sulfatais, tai ten visai neblogai su kukliu biriu trasu fonu

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pas mus kol kas dirvose svyruoja 7,0 7,3 pH taip, kad sarmines turim, pas jum gal lengvesnes zemes priesmeliai, kad pH mazesnis. O jei naudot visokias bakterijas kaip dauguma firmu siulo, gal tarkim sureguliuotu ir dirvos pH?

variantas yra mazinti mineralinio azoto kieki pagal dirvos tyrimus, nustacius tikslius nitratinio azoto kiekius dirvoje su naudojamu preparatu ir lyginant su kontrole...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pas mus kol kas dirvose svyruoja 7,0 7,3 pH taip, kad sarmines turim, pas jum gal lengvesnes zemes priesmeliai, kad pH mazesnis. O jei naudot visokias bakterijas kaip dauguma firmu siulo, gal tarkim sureguliuotu ir dirvos pH?

variantas yra mazinti mineralinio azoto kieki pagal dirvos tyrimus, nustacius tikslius nitratinio azoto kiekius dirvoje su naudojamu preparatu ir lyginant su kontrole...

Mazinti mineralinio azoto kieki kai dirva rugsti taip suprantu, o sarmine gali pilt viska

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pas mus kol kas dirvose svyruoja 7,0 7,3 pH taip, kad sarmines turim, pas jum gal lengvesnes zemes priesmeliai, kad pH mazesnis. O jei naudot visokias bakterijas kaip dauguma firmu siulo, gal tarkim sureguliuotu ir dirvos pH?

variantas yra mazinti mineralinio azoto kieki pagal dirvos tyrimus, nustacius tikslius nitratinio azoto kiekius dirvoje su naudojamu preparatu ir lyginant su kontrole...

Mazinti mineralinio azoto kieki kai dirva rugsti taip suprantu, o sarmine gali pilt viska

na bulviu jei neaugini tai nelabai matau problema

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Pas mus kol kas dirvose svyruoja 7,0 7,3 pH taip, kad sarmines turim, pas jum gal lengvesnes zemes priesmeliai, kad pH mazesnis. O jei naudot visokias bakterijas kaip dauguma firmu siulo, gal tarkim sureguliuotu ir dirvos pH?

variantas yra mazinti mineralinio azoto kieki pagal dirvos tyrimus, nustacius tikslius nitratinio azoto kiekius dirvoje su naudojamu preparatu ir lyginant su kontrole...

Mazinti mineralinio azoto kieki kai dirva rugsti taip suprantu, o sarmine gali pilt viska

amonio sulfatas parukstina dirva,(a sulfatas ir tirpala purskimui parukstina jei vanduo buna sarminis) pas mus akmenes r kasa kalkes tai jos bent pas mus ir sarmina dirvas, tas pats manau ir joniskio raj.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

siemet manau islose tie kurie anksti nupurske su fungicidais,nes kai augalas suserga tai jau per velu, galima tik sustabdyti plitima,bet tu vietu jau nebeatstatysim, augalas praranda dali savo "variklio galios" tad viliau sesidziauk tik dabar purksdamas, nes tas 100lt/ha investicija atsiperka kai issaugai iki 1t/ha derliu, aisku as kalbu kai derliaus potencialas yra 6-8t/ha.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

siemet manau islose tie kurie anksti nupurske su fungicidais,nes kai augalas suserga tai jau per velu, galima tik sustabdyti plitima,bet tu vietu jau nebeatstatysim, augalas praranda dali savo "variklio galios" tad viliau sesidziauk tik dabar purksdamas, nes tas 100lt/ha investicija atsiperka kai issaugai iki 1t/ha derliu, aisku as kalbu kai derliaus potencialas yra 6-8t/ha.

Vytas laukas atrodo 7-8t derlingumo, bet ruduo dar toli... Skagenas, dar neserga baisiai, bet pozymiu ligos pradiniu radau tai, kad neplistu nupurskiau, blogiau tikrai nebus :icon-wink:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...