Duncia

Edvins kvietį 5 ha paimiau šiandien, is akies atrodė visai nieko, bet gavosi po 3,5 kažkur tik. Čia dar neblogi atrodė, tai bijau pagalvoti kas su vasariniais dėsis.....

Pas mus vienas miežius net birzelio pirmom dienom pasejo. Po sio lietaus tik iki galo sudygo normaliau, tie kur iskart sudygo gražiai atrodo. Sakiau žiuresiu kas gausis, gal veliau ir aš su vasariniais velyva seja praktikuosiu, kad išveng tos sausros gegužės - birželio pradžioje. Nes jau sakau 3 metei išeilės koks mėnuo be lietaus gaunasi pavasari.

Tokius jau verta glifosuot ar dar palaukti?

Naudojau siemet žirniuose stomp 1,5 l ir basagran 1 l ant sudygusių tai yra jos. Vasariniuose kviečiuose arrat ir mcpa naudojau. Mcpa naudojau nes įsėlis žolių, tai ir ten ir ten jos nemažai vietomis. Reiks žiūret, kad kur jos yra nenaudoti sėklai javų. Ten kur jos daugiausia tai gerai, kad įsėlis žolių tai manau pievoj ji neužsiveis.

Pas mane šito gėrio vos ne visuose vasariniuose pasėliuose yra. Tik niekaip internete nerandu, kaip vadinasi?

Pas mane zirniai kaip zirniai tik viename lauke kur graziausi zirniai su balandom prasileista ir gan smarkiai. Klausimas ar eina jos per kulimą į bunkeri ar geriau glifosuoti prieš kūlimą? Dar vienas laukas per klaida uzdeklaruotas kaip zalinimuo skirtas tai ten pradzioj atrodė gražu piktzolių mažai, o db baisu žiūrėti, vien ramunės, tai neisivaizduoju kaip reikės kulti. Bandysim gal rizikuot su glifosatais.

O negali būti taip jog skagenui ir šilumos namažai reikia? Kažkaip šiemet pastebėjau bent pas mane jie žymiai tamsesni nei ankstesniais metais, nors azoto vietom net maziau duota. Ten tie testeriai juk nuo spalvos rodo ar klystu?

Tiesa tai tiesa, nepaneigsi. Bet mažų mažiausiai bent pasvajoti ir paieškoti išeičių galima. O norint kažką keisti to tikrai neužtenka...

Na manau, tai galėtų kažkiek pristabdyti stambiųjų plėtrą. Lengviau atikvėptų smulkesni ir norintys dar kažkiek plėstis( aš jų vietoje). Tada reikia, kad tie nepanaudoti pinigai būtų skirti labiau smulkesniems. Kuo mažiau nelygybės tuo manau laimingesni žmonės. Ne veltui turbūt Norvegija daugelyje tyrimų pripažįstama kaip šalis, kurioje gyvena vieni laimingiausių žmonių. Nėra labai malonus jausmas kai susitari su žmogumi dėl žemės pirkimo ir jau būna likusios kelios dienos iki pasirašant notarui, ir bats ateina stambuolis pasiūlo 400 eur/ha didesnę kainą. Ir lieki nieko nepešęs.

Kažin nejau nėra kokių iniciatyvių, nusimanančių teisėje žmonių, kad rinktų kokius parašus ar dar kažką, kad būtų pritarta ES rekomendacijoms mažinti iki 60000 eur. Net kažokį mokestį galėčiau mokėti tam asmeniui, kad jis rūpintūsi smulkesniųjų interesais. Manau daugelis smulksenių ar netgi vidutinių ukių tikrai pritartų. Nes dabar jei tu nesi stambiausias ar bent vienas is stambesnių tai praktiškai turi nuolat gyventi nežinioje, ypač jei didžioji dalis žemės nuomojama, ar neteks viską mesti savininkams nusprendus parduoti žemę. Plius tie stambieji, bent jau mano vietovėje, visi išskaidę ūkius ant vaikų ar žmonų, taip kad jei ir bus koks įstatymas greitai bus surasta būdų kaip jį apeiti. Taigi padėtis be išeities. Nebent sakau būtų galima kažka susikoperavus ir samdant kažką atstovauti visų smulkensių interesams.

Radau gan idomų komentarą mano ūkyje dėl vadinamų " išmokų mažinimo stambiesiems" tai reliai jau pastebėjau dažnai ši valdžia mėgsta reformas ar tai pokyčius, kurie yra tik dėl vaizdo. Tas pats kas pimti daiktą ir padėti jį į kitą vietą ir sakyti va padariau darbą. Komentaro kopija: mastantis (78.58.149.97) Visiems kas masto ir skaito, o ne kramto kas jiems skleidiziama: ismoku "mazinimo" arba "lubu" nustatymo principas isdestytas reglamente. Taciau niekas nesigilina i detales, kurios sita tipo "atemima is didziuju ir atidavima maziesiems" pavercia NIEKINIU REIKALU. Visu pirma jeigu ir ivedamos lubos - tai tik pagrindinei ismokai kuri sudaro apie 30-40 proc. visu gaunamu ismoku (kaip zinia yra pagrindine (apie 62 eur/ha) ismoka uz ha, tada zalinimas, tada uz pirmuosius, tada jauniesiem, tada visokie uz baltyminius, sertifikuotas seklas ir toliau - pienas mesiniai, ekologiniai ir t.t.). Todel tam kad pasiekti 150 tukst. turi dirbti ne maziau 2400 ha. Tokiu ukiu Lietuvoje yra tik 26 ir sutaupoma butu (tipo nuimama kas virsijama) tik kazkur apie 1,3 mln eur. - tai yra TIK 0,7 PROC. nuo PAGRINDINES ismokos uz visus Lietuvoje deklaruotus plotus. Tai cia netgi maziau uz simbolini skaiciu . Einam toliau - struktura didziuju ukiu visiems zinoma ir yra sakoma, kad yra keli stambus konglomeratai fondai ir kitokie koncernai - taciau is tikruju ismokas gauna atskiri juridiniai vienetai - filialai - buve kolukiai, todel virsyti net ir tuos 2400 ha kiekvienam is koncerno jau sudetinga. Trecia yra paslepta reglamente nuostata, tiksliau nepaslepta, bet nutylima kad ji bus taikoma - tai yra ismoku lubos gali buti "pakeltos" ta suma kiek ukis, imone ar buves kolhozas sumoka pinigu susijusiu su darbo uzmokescio fondu (algos plius ismokos sodrai), o TAI REISKIA kad imone dirbdama 2400 ha samdo vidutiniskai apie 15-30 zmoniu kuriu darbo uzmokescio fondas bus tikrai ne mazesnis kaip "GALVOJAMOS NUSTATYTI LUBOS". Ketvirta - virsijus lubas gali valstybe nustatyti mazinimo PROCENTA - minimaliai 5, maximaliai 100. Tai reiskia kad jeigu virsiji riba, ismokos dar nenubraukiamos o sumazinimos pasirinktu procentu. Visgi eilini karta EILINE SITUACIA - VEIKIMAS DEL NIEKO - talmantas apsimeta kad padarys gera darba vidutiniams ir smulkiems ukiams, bendroviu asociacija pasimaivys kad juos skriaudzia kad jie ir tiap daug darbuotoju islaiko, ministerija su puodziuko kontora ir nma isleis daugiau pinigu skaiciavimams - EFEKTAS BUS LYGUS NULIUI. Kad efektas nebutu lygus nuliui - ismokos turi tureti lubas bent nuo 60 tukst. ir lubos turi buti taikomos visoms ismokoms, o ne tik pagrindinei (aisku kur susieta su gamyba - ne), plius mazinimas turi buti 100 procentu kas uz lubu, o neismoketos sumos turi buti perkeltos ukiams deklaruojantiems iki 250-300 ha (su laiptais) kaip pirmuju ha ismoka. Tada atsistos i vienodas konkurencines salygas ir 10 ha ir 100 ha ir 1000 ha ukiai. Papildomai ivedus dar grieztesnes sankcijas ar apribojimus sofkiniams - pinigu is ES papildomai nereiks prasineti. Skaitykite daugiau: http://manoukis.lt/naujienos/agropolitika/parlamentinis-komitetas-siulo-150-tukst-euru-tiesioginiu-ismoku-lubas

Pas mane edvinas taip pat panašiai, net nustebino kažkiek po praeitų metų. Aišku ten kur labiau smėliukas tai praretėjęs smarkiai. Man jo pliusas, kad ankstyvesnė už skageną.

Tai ką patartum sekančiam kartui? Po purškimų dažniau į lauką lysti ir stebet piktžoles? Baisu kad veliau purškiant ir pačių žirniū nenuimtų.

Nežinau ar matysis nuotraukoj, bet va sopulys šiame žirnių lauke. Baltoji balanda bujoja it pasiutus. Purksta ant sudygusių, kai kurie jau ir 15 cm buvo sudygę. Netolygiai sudygo, laukiau lietaus kol visi iki galo sudygs ir purskiau. Purksta stomp 1,5, ir basagran 1 l . Kitų piktžolių mažuma, o čia balandų pilna, nebesuprantu kas kaip ir kodėl...

Anyksciuose nakti gan smarkiai apie pusvalandi palijo, dirvoj ziurejau apie 2 cm sudrekę. Kiek mm neosivaizduoju. Mazai bet kokiu atveju, saknu nesiekia.

Cia su kokiais įdėjimais tokie rezultatai?o gal nera jau žemės tokios jau prastos pas patį. Balai dažnai grybauja.

Tai jei gerai supratau, sausringais periodais labai pasiteisina karbamidas per lapus? Kokia norma ir kurioj fazej geriausia naudoti?

Pirma foto birželio 2 kitoj foto šiandien. Dar svajojau vasarinių po 3 t paimti, panašu kad tuoj ir 2 nebekulsiu....

Cia tokie kviečiai kad nuo ligu nepurskiau ar kad sausra? Ir šiemet kaeista ten kur paseta i drėgnesnę žemę labai pageltę ir vargu ar ką užaugins. Gal kad uzsiplake ir oro negauna nes drėgmės dar ir dabar matosi tose vietose.

Viskas butų gerai, jei būtų užliję, bet gavom tik šiandien lietaus, kuris realiai, saulei pašvietus per 2-3 val visas išdžiuvo. Nuo gegužės 17 lietaus nematėm. Tai manau ši ir kita savaitės jau muš per derlių stipriai. Jau treti metai iš eilės pastebiu, kad iš pradžių kol krūmijasi atrodo gan gerai, tačiau tada mėnesis be lietaus ir matau špygą:) aišku dar ankstesniais metais tręšiau į lankas, bet šiemet tręšimas daugiau mažiau subalansuotas. Bet kokiu atveju kaičiuosim rudenį.

Tikrai džiaugčiausi jei iš tokių kaip tavo foto po 3 t kulčiau. Sakai galima tikėtis 3 t?pas mane tokie prieš 5 dienas buvo, as apie savo galvoju 3 t jau labai gerai būtų.

Turejom is pernai metu apie 1 tona uzsilikusių kviečių beicuotų, pasėjom šiemet, nežinau, dygsta viskas normaliai iš akies žiūrint. Skirtumų nematau.

Aplėkiau ir as laukus savo šiandien. Ūpas ukininkauti krenta su kiekvienais metais... nebent sėti vien žiemines kultūras. Vasarinės treti metai nedžiugina, nors pernai dar nieko, tik su nuėmimu bėdos. Treti metai iš eilės po sėjos koks mėnuo praeina kol užlyja. Ir dabar bus netgi daugiau nei mėnuo be lietaus. Nes net 2 savaitės į priekį nieko gero nežada. Jei pasiteisins šios prognozės džiaugsiuosi kad tik ant trąšų po 2 t/ha užaugint. Jei sąlygos leis sėsiu rudenį kiek išeis ant žieminių ir nežiūrėsiu sėjomainos.

Kaip po karo....