Geras klausimas. Besigilindamas žemėlapius nuėjau iki dirvožemių tyrimų ir iki pat mikrobiologijos
Taip problemines vietas identifikuosi tikrai.
jei taikysi kintamos normos tręšimą galėsi įvertinti jo efektyvumą (ar gerą receptą surašė tas kas darė tręšimo planą)
Toliau jau priklauso nuo programinės įrangos kurią naudoji ir kaip naudoji pačią įrangą. Jei ji gerai sukalibruota ir rodo panašiai į teisybę gali įsivertinti išlaidas ir pajamas kiekviename lauko taške, taip įvertinant atskiras veisles, purškimą, tręšimą ir kt. agronominius eksperimentus.
Tręšimui tiesiogai derlingumo žemėlapis netinkamas, nebent azotą šiaudų mineralizacijai paspartinti (kuo daugiau grūdų tuo daugiau ir šiaudų). Tai vienintelė vieta kur galima derlingumo žemėlapį panaudoti tręšimui.
Kombainas padaro ne tik derlingumo drėgnumo žemėlapį, Jis užfiksuoja ir reljefą, kombaino greitį, kuro sąnaudas, variklio apkrovą, kaip kombainioras makalavo po lauką ir n kitų parametrų. Gali įsivertinti technikos išnaudojimo efektyvumą (bereikalingus pervažiavimus, laiką sugaištą laukiant transporto.
Yra programų kur pagal reljefą tau gali iš karto padaryti melioracijos planą ir net sąmatą paskaičiuoti (kiek kokio diametro drenų reikės)
Tai jau kaip ir aukštasis pilotažas, bet problemines vietas tikrai identifikuos, pagal jų kiekį ir margumą gali spręsti verta ar ne investuoti į dirvožemio tyrimus ir margą tręšimą. Jei jau investavai ir tręši margai gali įvertinti kiek iš to naudos.