Biesas

oro tarpas ir lentos. kryptingumas ir tipas lentų, pagal skonį. man skanu buvo neobliuotos vertikalios.

Šaunuolis Karve, nors nemėgstu aš tavo būdo, bet esu tiesus žmogus ir turiu pripažinti, kad šiuo atveju tave palaikau. Ir tave gerai suprantu.
Ne iš tavęs pirmo girdžiu, kad amerikonai kartu su prancūzais transgalaktinę - tarpkontinentinę korporacija steigia. Ir jau keli metai, kaip sėkmingai išbandomi dronai su bearimine žemės dirbimo kartu su įsėjimu technologija. Liūdni laikai laukia gobšių ir nesusiprantančių aštriadančių lietuvių. Oij verksit jūs pas Banką ant kelių.
O aš po tų kalbų ir toliau sėju, šienauju. Bet jau pernai žemę, kuri tik prie smėliuko, padalinau į sklypelius 1x2m. Per vidurį tokius perskirimus 2m pločio. O ta kur gerenė, tai žemės dokumentuose sklypų pavadinimus suteikiau pvz. 16ha sklypas vadinasi "Lviv" 35 ha - Kiev ir pan. Ką tie amerikonai, prie mąstelių mūsų nepratę, pamatę pavadinimą ir pirks. O kitais metais jau ir aš pats CV amerikietiška kalba parašęs siųsiu į Ukrainos ambasados atašė. Kaip ten sako: Chiem chiort nišutit?

na štai ir užkandau. Ačiū Dievui ir palankioms aplinkybėms, kad galiu šiuo malonumu mėgautis.
Apie ką aš norėjau parašyti? Na tarkim, kad ir apie tai:
Gerą dešimtmetį skaitau forumą. Stebiu ūkininkų ir ūkių evoliucijos raidą. Kreivė kaip kilo aukštyn, taip kyla ir šiandien.
Žvelgdamas į save, kolegas ir Lietuvos ūkio raidos istoriją nuo baudžiavos pabaigos laikų. T.y. 1863m. Ūkininkai dabar išgyvena švytintį aukso amžių. Tad su tuo reiškiniu visus jus nuoširdžiai ir sveikinu.
Bet per tą, dešimtmetį forumo skaitymo laikotarpį, niekada nepreskaičiau nieko panašaus į tai, kad bent vienas prakutęs šimtininkas, pustūkstantiniokas, ar koks multitūkstantinis ūkininkas imtų ir parašytų:
- Vyrai, man jau gana žemių. Dabar statysiu, o pastatęs išlaikysiu našlaičių vaikų namus!!! Na kad mažieji bėduliai ramybės ir šilumos ant tvarto ar šulinio dugne neieškotų.
Na lenkiu prie to, ką darė ponai Plechavičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Giedraičiai. Jie statė bažnyčias, išlaikė vienuolynus ( vienuolynai tuo metu buvo stiprūs švietimo sistemos plėtotojai ) bet mūsų laikais užtektų ir namelių vaikučiams, kurie augtų darnoje su gamta ir dvasioje su meile žemei ir darbui.
Tai klausiu dar kartą, nuo kelinto HA pasidaro gana? Nuo kada galima pradėti statyti vaikų namus?
O dabar apie ekonomiką ir kas, kur, kada ir ką sumažins.
Kaip žinia, rimtesni ir praktiškesni stipresnių vakarų šalių ekonomikos tyrinėjimai atsiskleidė ne bet kada o tamsiuosiuose vidurmažiuose. Pirmieji buvo fiziokratai o vėliau prisijungė ir juos kritikavo merkantilistai.
Gal ne visiems įdomu kaip jie atsirado, bet turi būti įdomu ir ateičiai naudinga žinoti, ką teigė tiek vieni ir kiti.
Tai va, niekas nežino kodėl, net ir savo prigimtimi nelabai artimam ekonomikai, šovė tokia mintis prancūzui - Pjierui Samueliui Diupontui. Nuo jo ir kilo fiziokratų judėjimas. Tai va, p. Pjieras sumąstė, kad visa valstybės ūkio ašis sukasi apie žemės ūkį ir apie apie Dievo valią! ( juk viduramžiai ) 
Jis teigė, kad ūkininkas iš žemės paima "pradą" kuri naudoja tolimesnė ekonomika ( perdirbėjai ir paskutinė grandis - vrtotojai ) ir ciklu apsisukusi žū produkcija grįžta atgal pas ūkininką su pinigine verte. Todėl reikia remti valstybiniu mąstu žemės ūkio veiklą ir jos privačią nuosavybę. Nes tai turtina valstybę.
Nieko stipraus jis daugiau ekonomikos mokslui nepateikė, bet baudžiavai ir vergovei tai buvo vilties spindulys. Bet jis suformulavo pakankamai aiškią tvarką ir dėsningumų raidą. Atskyrė privatinę nuosavybę kaip prioritetinį įrankį.
Diuponto mintis gyva ir šiais laikais. Visų šalių ekonomikos tą pateisina ir taiko. Remia subsidijomis savo žemės ūkį. Niekas nuo viduramžių nepakito. Žemės ūkis tapo yra ir bus šalies ekonominio vystymosi atskaitos taškas. Savo žemės ūkio rėmimo panaikinimas ekonomikoje reiškia - svetimos ekonomikos ir jos žemės ūkio rėmimą.
Tą suvokė merkantilistai. A. Smitas. Jis kritikavo nemažai Diupontą. Tai buvo priešinga filosofija fiziokratams. Bet Smitas akcentavo prioritetą žemės ūkiui bei rėmė eksporto augimą o importą vertino kaip neigiamybę.
Vėlesniu laikotarpiu ekonomikos mokslas stiprėjo ir plėtėsi savo apimtimi. Bet jo paraštėse ir pasąmonėje šių dviejų judėjimų dvasia liko.
Todėl, kiekvienas turite teisę su nuosavybe elgtis kaip tinkamas, bent jau kol kas.
O išmokos dingti negali. Jos gali transformuotis, teleportuotis ar paprasčiausiai kisti į kitą formą. Bet jos išliks. Be jų niekaip.
( pamenate, kaip SSSR nurašinėdavo penkmečio pabaigoje skolas šalies ūkiui. tai buvo ne kas kitą o tam tikros formos ūkio subsidija )
Linkiu sau ir jums, tegu purto krizės, sproginėja ekonomikos burbulai, ( bet tik ne parako ar urano užtaisai ) mes darbo turėsime visada, nes streso metu žmogus valgo daugiau
 

... kelintą kartą sulaužau sau žodį duotą - nesikišti į statybų temų diskusijas.
Kolega o gal greičiau - partneri Deivai. Kad būtų konstruktyvesnė diskusija, apsispręskime abu, kas esate? Ar inžinierius-projektuotojas ar montuotojas o gal vykdote tik techninę statinio priežiūrą? Jei esate nr.1 arba nr.3 tai fiziškai negalite būti nr2.  Tiesiog dar nesu sutikęs iki šiol tokios Šv. Trejybės.
Sakykime, kad jūs esate inžinierius-projektuotojas arba statinio tech. priežiūros vadovas. Tokiu atveju esate žmogus suprantantis ir matantis pateiktose nuotraukose daugiau nei kitos profesijos atstovai. Ir tokiam žmogui ( profesionalui ) yra nesuteikianti didelės garbės kitų darbo įvertinamoji sąvoka - "Baisu"
Kadangi esate jaunas ir tikrai labai ambicingas profesionalas, ( ambicingas todėl, kad šiame forume šiek tiek agresyviai ieškote sau rinkų, o jaunas todėl, kad aplinkybės rodo, kad tų rinkų dar neturite ) tai, kad gauti ūkininkų palankumą ir galimą užsakymą, siūlau atsiverti profesine prasme. T.y. patarkite mums kada galime naudoti betoną su fibra ir kiek sutaupytume tai darydami, pateikite sprendinius kaip efektyviau rišti armatūros karkasus, kokius atstumus palikti nuo armatūros pabaigos iki betono krašto, pagrįskite vėlesnį savo teiginį, kad plaukiojantys pamatai yra tinkami tik ant smėlio, jūs juk gerai žinote, kad tokio tipo pamatai yra rengiami ne vien ant nesurišto grunto? Patarkite prašau pirminių klojinių montavimo eiliškumo seką. ( jūs juk pastebėjote, kad pirmoje nuotraukoje "karkasas" yra o klojinių dar ne ) Pagirkite, kad kaip nedaugelis UkDavidas naudojo "distancerius" ir dar dauk ką galite papasakoti. O jei sakysite, kad tai jūsų žinių kapitalas ir už tai reikia mokėti. Tai jūs ne į tą vežimą atsisėdote. Tokia nereikšminga smulkmena - kiek sugebėsi duoti pats, tiek dvigubai iš kitų gausi.
R.I.P.

tikrai nėra už ką dėkoti. Nuo Lietuvos žemės ūkio neatitrūkės ir aš. Dirbu ir Lietuvoje, gal net daugiau.
Bet su avimis nelabai turiu planų Lietuvoje. Pasikalbi su vienu su kitu, tai Dievas žino ko iš tos mėsos nori. Kvapo, plauko ieško. Šiaip norvegai mėsą ruošia kitaip. ( per pusę metų pripratau valgyti ) eiliškumas toks:
pakabintą skerdeną džiovina/vytina prie 16 laipsnių ( kabina mūsų atvejų šildomame technikos garaže ) kabo apie porą savaičių, tol kol pastuksenus skambėti pradeda.
Tada su mėsos pjaustykle supjausto į dviejų pirštų pločio ir kokių dešimties cm ilgio juosteles.( visą avies skerdeną )
Tuos gabaliukus merkia dviems savaitėms į sūrymą ( druskos į vandenį dedama tiek, kad vandens paviršiuje plūduriuotų žalia bulvė )
Ištraukus iš mirkalo yra rūkoma šaltu būdu.
Ir į šaldiklius. Jie tai vadina Pinnekjott ( https://en.wikipedia.org/wiki/Pinnekjøtt )
Patiekiama taip kaip nuorodoje, tik prieš gaminant reikia dvi paras mirkyti  keičiant vandenį. O puode ant dugno reikia groteles medines padėti 1/3 puodo tūrio kad jas vanduo pasemtų ir troškinti.
Tokio paruošimo mėsa neturi jokio kvapo. O kitokios nevalgiau O jei tai Laukinių avių mėsa tai kg tokios mėsos kainuoja nuo 43 eu ir eilė kieme stovi.
Gal ir tu pagal tokį receptą pabandyk paruošti mėsą, gal "pramuš"
Bet Lietuvoje nežinau ar išlepintam lietuvio skrandžiui tai priimtina. Senesni žmonės, mano tėvai, tai įvertino teigiami. O šeimyna mano, kai gaminau namuose, vos iš namų neišvarė su puodais.

Sandeliuojant savo sandelyje isgaunu siek tiek papildomos kokybes. Zieminius ir vasarinius kviecius pilu i atskirus aruodus pradziai. Isvezu pardavimui kaip papuola mazdaug nuo lapkricio iki vasario men. Iki isvezimo visu aruodu pasidarau tyrimus, issiskaiciuoju pamaisymus, kur reikia pervalau atskiriu smulkesnius grudus (gyvuliams suseriu arba i konkreciai pasarinius supilu), kur reikia baltymo imaisau vasarinius. Plius dar grudai subresta iki galo, kokybe kartais per klase pasitaiso (jei ant ribos buna). Per sezona iseina mazdaug - vienas valymas pirminis ir antras papildomas (maisymas arba saiko pakelimas). Vabalai - dezinfa (500 euru) viska slapiai isvaro birzelio men., buvo metai laikiau beveik iki javapjutes, arsirado striaubliuku, isgelbejo pervalymas, visi aruodai uzdengti, Pelias sumete tableciu (i laivus deda tolimam reisui) - visi isdvese. Plius nereikia stoveti eilese pilnomis priekabomis naktimis.

Labas vakaras,
Nėra taip, kaip sakai su ta Norvegija ( arba aš ne tuo užsiimu ) Man parvažiavus namo, savaitę streso būsena tvyro nuo vairavimo gatvėse ir nuo kainų parduotuvėse. Man Lietuvoje po euro pasidarė labai brangu. Brangu, net dalį pajamų gaunant iš NO.
O kad kiti "išsitaško" atvažiavę per šventes su nuomotais automobiliais, tai vėliau grįžę į šiaurę lenkia nugaras visus metus. šią akimirką galiu prie sienos sustatyti 13 lietuvaičių, kuriuos norvegas kaip šunis gainioja, kas antrą dieną atleisti grasina. Ir dirba ir dar patenkinti, po tris po penkis gyvena. O LT išsikvėpina ir banko korteles vėdina.
p.s. jei gyventi Norvegijoje oriai planuoji, tai kažkas liks, bet ne daugiau. dabar tokia mada tvyro, kroną uždirbi o išleidi tris. vidutiniškai kiekvienas norvegų šeimos ūkis yra prasiskolinęs 200 % nuo savo gaunamų pajamų. Bet yra vienas bet - stabilumas.
dabar apie avis:
Avis auginu kartu su norvegu;
Mėsa keliauja tik į skerdyklas;
Kainos:
ėriukai nuo 16 - 23 kg E/4,2 eu U/4,07    R/3,93   O/3,77  P/2,97
jaunos avys                1.936          1,78       1,63       1,48     0,686
avinai                          0,166          0,07       0,07       0,07     0,07
Kainos galioja iki 2017/05
Avies kaina svyruoja nuo 100 - 150 eu  priklausomai nuo kiekio, veislės ir amžiaus.
Veislinis Sufolko avinas kainavo 900 eu
Laikomos veislės:
Norvegų baltosios ( Norsk hvit ) Spalle, ( sukta vilna ir idiotiškas charakteris ) Baken ( čia iš Norsk hvit išvesta didelių avių hibridas, pavadinimas verčiasi kaip "Galinės," ) Vill sauen. ( Laukinės avys, labai mažai riebalų ir mažas svoris, veda maks. du ėriukus, labai lengvai ėriuojasi, labai brangūs mėsos gaminiai ) Svart fjosen ( tikslaus vertimo ir nežinau, veislei būdinga susisukę ragai, kumpuota nosis, juodas - su baltom dėmės snukis, geras svoris, kompaktiškas dydis )
 

hmm.. px tie kreivi vamzdžiai ir čia konsultanto ne dėl vamzdyno reikia, čia reikia pas ukdavidą konsultuotis, kaip kulant 1000 tonų grūdų pasistatyt štai va tokį sau elevatoriuką. Laikau nykštį, kad daugiau tokių. Man su savo Smetonos laikų sandėliu tik nervingai rūkyt belieka  

... kelintą kartą sulaužau sau žodį duotą - nesikišti į statybų temų diskusijas.
Kolega o gal greičiau - partneri Deivai. Kad būtų konstruktyvesnė diskusija, apsispręskime abu, kas esate? Ar inžinierius-projektuotojas ar montuotojas o gal vykdote tik techninę statinio priežiūrą? Jei esate nr.1 arba nr.3 tai fiziškai negalite būti nr2.  Tiesiog dar nesu sutikęs iki šiol tokios Šv. Trejybės.
Sakykime, kad jūs esate inžinierius-projektuotojas arba statinio tech. priežiūros vadovas. Tokiu atveju esate žmogus suprantantis ir matantis pateiktose nuotraukose daugiau nei kitos profesijos atstovai. Ir tokiam žmogui ( profesionalui ) yra nesuteikianti didelės garbės kitų darbo įvertinamoji sąvoka - "Baisu"
Kadangi esate jaunas ir tikrai labai ambicingas profesionalas, ( ambicingas todėl, kad šiame forume šiek tiek agresyviai ieškote sau rinkų, o jaunas todėl, kad aplinkybės rodo, kad tų rinkų dar neturite ) tai, kad gauti ūkininkų palankumą ir galimą užsakymą, siūlau atsiverti profesine prasme. T.y. patarkite mums kada galime naudoti betoną su fibra ir kiek sutaupytume tai darydami, pateikite sprendinius kaip efektyviau rišti armatūros karkasus, kokius atstumus palikti nuo armatūros pabaigos iki betono krašto, pagrįskite vėlesnį savo teiginį, kad plaukiojantys pamatai yra tinkami tik ant smėlio, jūs juk gerai žinote, kad tokio tipo pamatai yra rengiami ne vien ant nesurišto grunto? Patarkite prašau pirminių klojinių montavimo eiliškumo seką. ( jūs juk pastebėjote, kad pirmoje nuotraukoje "karkasas" yra o klojinių dar ne ) Pagirkite, kad kaip nedaugelis UkDavidas naudojo "distancerius" ir dar dauk ką galite papasakoti. O jei sakysite, kad tai jūsų žinių kapitalas ir už tai reikia mokėti. Tai jūs ne į tą vežimą atsisėdote. Tokia nereikšminga smulkmena - kiek sugebėsi duoti pats, tiek dvigubai iš kitų gausi.
R.I.P.

... kelintą kartą sulaužau sau žodį duotą - nesikišti į statybų temų diskusijas.
Kolega o gal greičiau - partneri Deivai. Kad būtų konstruktyvesnė diskusija, apsispręskime abu, kas esate? Ar inžinierius-projektuotojas ar montuotojas o gal vykdote tik techninę statinio priežiūrą? Jei esate nr.1 arba nr.3 tai fiziškai negalite būti nr2.  Tiesiog dar nesu sutikęs iki šiol tokios Šv. Trejybės.
Sakykime, kad jūs esate inžinierius-projektuotojas arba statinio tech. priežiūros vadovas. Tokiu atveju esate žmogus suprantantis ir matantis pateiktose nuotraukose daugiau nei kitos profesijos atstovai. Ir tokiam žmogui ( profesionalui ) yra nesuteikianti didelės garbės kitų darbo įvertinamoji sąvoka - "Baisu"
Kadangi esate jaunas ir tikrai labai ambicingas profesionalas, ( ambicingas todėl, kad šiame forume šiek tiek agresyviai ieškote sau rinkų, o jaunas todėl, kad aplinkybės rodo, kad tų rinkų dar neturite ) tai, kad gauti ūkininkų palankumą ir galimą užsakymą, siūlau atsiverti profesine prasme. T.y. patarkite mums kada galime naudoti betoną su fibra ir kiek sutaupytume tai darydami, pateikite sprendinius kaip efektyviau rišti armatūros karkasus, kokius atstumus palikti nuo armatūros pabaigos iki betono krašto, pagrįskite vėlesnį savo teiginį, kad plaukiojantys pamatai yra tinkami tik ant smėlio, jūs juk gerai žinote, kad tokio tipo pamatai yra rengiami ne vien ant nesurišto grunto? Patarkite prašau pirminių klojinių montavimo eiliškumo seką. ( jūs juk pastebėjote, kad pirmoje nuotraukoje "karkasas" yra o klojinių dar ne ) Pagirkite, kad kaip nedaugelis UkDavidas naudojo "distancerius" ir dar dauk ką galite papasakoti. O jei sakysite, kad tai jūsų žinių kapitalas ir už tai reikia mokėti. Tai jūs ne į tą vežimą atsisėdote. Tokia nereikšminga smulkmena - kiek sugebėsi duoti pats, tiek dvigubai iš kitų gausi.
R.I.P.

... kelintą kartą sulaužau sau žodį duotą - nesikišti į statybų temų diskusijas.
Kolega o gal greičiau - partneri Deivai. Kad būtų konstruktyvesnė diskusija, apsispręskime abu, kas esate? Ar inžinierius-projektuotojas ar montuotojas o gal vykdote tik techninę statinio priežiūrą? Jei esate nr.1 arba nr.3 tai fiziškai negalite būti nr2.  Tiesiog dar nesu sutikęs iki šiol tokios Šv. Trejybės.
Sakykime, kad jūs esate inžinierius-projektuotojas arba statinio tech. priežiūros vadovas. Tokiu atveju esate žmogus suprantantis ir matantis pateiktose nuotraukose daugiau nei kitos profesijos atstovai. Ir tokiam žmogui ( profesionalui ) yra nesuteikianti didelės garbės kitų darbo įvertinamoji sąvoka - "Baisu"
Kadangi esate jaunas ir tikrai labai ambicingas profesionalas, ( ambicingas todėl, kad šiame forume šiek tiek agresyviai ieškote sau rinkų, o jaunas todėl, kad aplinkybės rodo, kad tų rinkų dar neturite ) tai, kad gauti ūkininkų palankumą ir galimą užsakymą, siūlau atsiverti profesine prasme. T.y. patarkite mums kada galime naudoti betoną su fibra ir kiek sutaupytume tai darydami, pateikite sprendinius kaip efektyviau rišti armatūros karkasus, kokius atstumus palikti nuo armatūros pabaigos iki betono krašto, pagrįskite vėlesnį savo teiginį, kad plaukiojantys pamatai yra tinkami tik ant smėlio, jūs juk gerai žinote, kad tokio tipo pamatai yra rengiami ne vien ant nesurišto grunto? Patarkite prašau pirminių klojinių montavimo eiliškumo seką. ( jūs juk pastebėjote, kad pirmoje nuotraukoje "karkasas" yra o klojinių dar ne ) Pagirkite, kad kaip nedaugelis UkDavidas naudojo "distancerius" ir dar dauk ką galite papasakoti. O jei sakysite, kad tai jūsų žinių kapitalas ir už tai reikia mokėti. Tai jūs ne į tą vežimą atsisėdote. Tokia nereikšminga smulkmena - kiek sugebėsi duoti pats, tiek dvigubai iš kitų gausi.
R.I.P.

... kelintą kartą sulaužau sau žodį duotą - nesikišti į statybų temų diskusijas.
Kolega o gal greičiau - partneri Deivai. Kad būtų konstruktyvesnė diskusija, apsispręskime abu, kas esate? Ar inžinierius-projektuotojas ar montuotojas o gal vykdote tik techninę statinio priežiūrą? Jei esate nr.1 arba nr.3 tai fiziškai negalite būti nr2.  Tiesiog dar nesu sutikęs iki šiol tokios Šv. Trejybės.
Sakykime, kad jūs esate inžinierius-projektuotojas arba statinio tech. priežiūros vadovas. Tokiu atveju esate žmogus suprantantis ir matantis pateiktose nuotraukose daugiau nei kitos profesijos atstovai. Ir tokiam žmogui ( profesionalui ) yra nesuteikianti didelės garbės kitų darbo įvertinamoji sąvoka - "Baisu"
Kadangi esate jaunas ir tikrai labai ambicingas profesionalas, ( ambicingas todėl, kad šiame forume šiek tiek agresyviai ieškote sau rinkų, o jaunas todėl, kad aplinkybės rodo, kad tų rinkų dar neturite ) tai, kad gauti ūkininkų palankumą ir galimą užsakymą, siūlau atsiverti profesine prasme. T.y. patarkite mums kada galime naudoti betoną su fibra ir kiek sutaupytume tai darydami, pateikite sprendinius kaip efektyviau rišti armatūros karkasus, kokius atstumus palikti nuo armatūros pabaigos iki betono krašto, pagrįskite vėlesnį savo teiginį, kad plaukiojantys pamatai yra tinkami tik ant smėlio, jūs juk gerai žinote, kad tokio tipo pamatai yra rengiami ne vien ant nesurišto grunto? Patarkite prašau pirminių klojinių montavimo eiliškumo seką. ( jūs juk pastebėjote, kad pirmoje nuotraukoje "karkasas" yra o klojinių dar ne ) Pagirkite, kad kaip nedaugelis UkDavidas naudojo "distancerius" ir dar dauk ką galite papasakoti. O jei sakysite, kad tai jūsų žinių kapitalas ir už tai reikia mokėti. Tai jūs ne į tą vežimą atsisėdote. Tokia nereikšminga smulkmena - kiek sugebėsi duoti pats, tiek dvigubai iš kitų gausi.
R.I.P.

... kelintą kartą sulaužau sau žodį duotą - nesikišti į statybų temų diskusijas.
Kolega o gal greičiau - partneri Deivai. Kad būtų konstruktyvesnė diskusija, apsispręskime abu, kas esate? Ar inžinierius-projektuotojas ar montuotojas o gal vykdote tik techninę statinio priežiūrą? Jei esate nr.1 arba nr.3 tai fiziškai negalite būti nr2.  Tiesiog dar nesu sutikęs iki šiol tokios Šv. Trejybės.
Sakykime, kad jūs esate inžinierius-projektuotojas arba statinio tech. priežiūros vadovas. Tokiu atveju esate žmogus suprantantis ir matantis pateiktose nuotraukose daugiau nei kitos profesijos atstovai. Ir tokiam žmogui ( profesionalui ) yra nesuteikianti didelės garbės kitų darbo įvertinamoji sąvoka - "Baisu"
Kadangi esate jaunas ir tikrai labai ambicingas profesionalas, ( ambicingas todėl, kad šiame forume šiek tiek agresyviai ieškote sau rinkų, o jaunas todėl, kad aplinkybės rodo, kad tų rinkų dar neturite ) tai, kad gauti ūkininkų palankumą ir galimą užsakymą, siūlau atsiverti profesine prasme. T.y. patarkite mums kada galime naudoti betoną su fibra ir kiek sutaupytume tai darydami, pateikite sprendinius kaip efektyviau rišti armatūros karkasus, kokius atstumus palikti nuo armatūros pabaigos iki betono krašto, pagrįskite vėlesnį savo teiginį, kad plaukiojantys pamatai yra tinkami tik ant smėlio, jūs juk gerai žinote, kad tokio tipo pamatai yra rengiami ne vien ant nesurišto grunto? Patarkite prašau pirminių klojinių montavimo eiliškumo seką. ( jūs juk pastebėjote, kad pirmoje nuotraukoje "karkasas" yra o klojinių dar ne ) Pagirkite, kad kaip nedaugelis UkDavidas naudojo "distancerius" ir dar dauk ką galite papasakoti. O jei sakysite, kad tai jūsų žinių kapitalas ir už tai reikia mokėti. Tai jūs ne į tą vežimą atsisėdote. Tokia nereikšminga smulkmena - kiek sugebėsi duoti pats, tiek dvigubai iš kitų gausi.
R.I.P.

Aš ne filosofas. Aš - optimistas. O tavo atžvilgiu aš esu opozicijoje.

Karve, kaip Tu gali žinoti, kas yra aišku Arkliui?

na štai ir užkandau. Ačiū Dievui ir palankioms aplinkybėms, kad galiu šiuo malonumu mėgautis.
Apie ką aš norėjau parašyti? Na tarkim, kad ir apie tai:
Gerą dešimtmetį skaitau forumą. Stebiu ūkininkų ir ūkių evoliucijos raidą. Kreivė kaip kilo aukštyn, taip kyla ir šiandien.
Žvelgdamas į save, kolegas ir Lietuvos ūkio raidos istoriją nuo baudžiavos pabaigos laikų. T.y. 1863m. Ūkininkai dabar išgyvena švytintį aukso amžių. Tad su tuo reiškiniu visus jus nuoširdžiai ir sveikinu.
Bet per tą, dešimtmetį forumo skaitymo laikotarpį, niekada nepreskaičiau nieko panašaus į tai, kad bent vienas prakutęs šimtininkas, pustūkstantiniokas, ar koks multitūkstantinis ūkininkas imtų ir parašytų:
- Vyrai, man jau gana žemių. Dabar statysiu, o pastatęs išlaikysiu našlaičių vaikų namus!!! Na kad mažieji bėduliai ramybės ir šilumos ant tvarto ar šulinio dugne neieškotų.
Na lenkiu prie to, ką darė ponai Plechavičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Giedraičiai. Jie statė bažnyčias, išlaikė vienuolynus ( vienuolynai tuo metu buvo stiprūs švietimo sistemos plėtotojai ) bet mūsų laikais užtektų ir namelių vaikučiams, kurie augtų darnoje su gamta ir dvasioje su meile žemei ir darbui.
Tai klausiu dar kartą, nuo kelinto HA pasidaro gana? Nuo kada galima pradėti statyti vaikų namus?
O dabar apie ekonomiką ir kas, kur, kada ir ką sumažins.
Kaip žinia, rimtesni ir praktiškesni stipresnių vakarų šalių ekonomikos tyrinėjimai atsiskleidė ne bet kada o tamsiuosiuose vidurmažiuose. Pirmieji buvo fiziokratai o vėliau prisijungė ir juos kritikavo merkantilistai.
Gal ne visiems įdomu kaip jie atsirado, bet turi būti įdomu ir ateičiai naudinga žinoti, ką teigė tiek vieni ir kiti.
Tai va, niekas nežino kodėl, net ir savo prigimtimi nelabai artimam ekonomikai, šovė tokia mintis prancūzui - Pjierui Samueliui Diupontui. Nuo jo ir kilo fiziokratų judėjimas. Tai va, p. Pjieras sumąstė, kad visa valstybės ūkio ašis sukasi apie žemės ūkį ir apie apie Dievo valią! ( juk viduramžiai ) 
Jis teigė, kad ūkininkas iš žemės paima "pradą" kuri naudoja tolimesnė ekonomika ( perdirbėjai ir paskutinė grandis - vrtotojai ) ir ciklu apsisukusi žū produkcija grįžta atgal pas ūkininką su pinigine verte. Todėl reikia remti valstybiniu mąstu žemės ūkio veiklą ir jos privačią nuosavybę. Nes tai turtina valstybę.
Nieko stipraus jis daugiau ekonomikos mokslui nepateikė, bet baudžiavai ir vergovei tai buvo vilties spindulys. Bet jis suformulavo pakankamai aiškią tvarką ir dėsningumų raidą. Atskyrė privatinę nuosavybę kaip prioritetinį įrankį.
Diuponto mintis gyva ir šiais laikais. Visų šalių ekonomikos tą pateisina ir taiko. Remia subsidijomis savo žemės ūkį. Niekas nuo viduramžių nepakito. Žemės ūkis tapo yra ir bus šalies ekonominio vystymosi atskaitos taškas. Savo žemės ūkio rėmimo panaikinimas ekonomikoje reiškia - svetimos ekonomikos ir jos žemės ūkio rėmimą.
Tą suvokė merkantilistai. A. Smitas. Jis kritikavo nemažai Diupontą. Tai buvo priešinga filosofija fiziokratams. Bet Smitas akcentavo prioritetą žemės ūkiui bei rėmė eksporto augimą o importą vertino kaip neigiamybę.
Vėlesniu laikotarpiu ekonomikos mokslas stiprėjo ir plėtėsi savo apimtimi. Bet jo paraštėse ir pasąmonėje šių dviejų judėjimų dvasia liko.
Todėl, kiekvienas turite teisę su nuosavybe elgtis kaip tinkamas, bent jau kol kas.
O išmokos dingti negali. Jos gali transformuotis, teleportuotis ar paprasčiausiai kisti į kitą formą. Bet jos išliks. Be jų niekaip.
( pamenate, kaip SSSR nurašinėdavo penkmečio pabaigoje skolas šalies ūkiui. tai buvo ne kas kitą o tam tikros formos ūkio subsidija )
Linkiu sau ir jums, tegu purto krizės, sproginėja ekonomikos burbulai, ( bet tik ne parako ar urano užtaisai ) mes darbo turėsime visada, nes streso metu žmogus valgo daugiau
 

Karve, kaip Tu gali žinoti, kas yra aišku Arkliui?

na štai ir užkandau. Ačiū Dievui ir palankioms aplinkybėms, kad galiu šiuo malonumu mėgautis.
Apie ką aš norėjau parašyti? Na tarkim, kad ir apie tai:
Gerą dešimtmetį skaitau forumą. Stebiu ūkininkų ir ūkių evoliucijos raidą. Kreivė kaip kilo aukštyn, taip kyla ir šiandien.
Žvelgdamas į save, kolegas ir Lietuvos ūkio raidos istoriją nuo baudžiavos pabaigos laikų. T.y. 1863m. Ūkininkai dabar išgyvena švytintį aukso amžių. Tad su tuo reiškiniu visus jus nuoširdžiai ir sveikinu.
Bet per tą, dešimtmetį forumo skaitymo laikotarpį, niekada nepreskaičiau nieko panašaus į tai, kad bent vienas prakutęs šimtininkas, pustūkstantiniokas, ar koks multitūkstantinis ūkininkas imtų ir parašytų:
- Vyrai, man jau gana žemių. Dabar statysiu, o pastatęs išlaikysiu našlaičių vaikų namus!!! Na kad mažieji bėduliai ramybės ir šilumos ant tvarto ar šulinio dugne neieškotų.
Na lenkiu prie to, ką darė ponai Plechavičiai, Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Giedraičiai. Jie statė bažnyčias, išlaikė vienuolynus ( vienuolynai tuo metu buvo stiprūs švietimo sistemos plėtotojai ) bet mūsų laikais užtektų ir namelių vaikučiams, kurie augtų darnoje su gamta ir dvasioje su meile žemei ir darbui.
Tai klausiu dar kartą, nuo kelinto HA pasidaro gana? Nuo kada galima pradėti statyti vaikų namus?
O dabar apie ekonomiką ir kas, kur, kada ir ką sumažins.
Kaip žinia, rimtesni ir praktiškesni stipresnių vakarų šalių ekonomikos tyrinėjimai atsiskleidė ne bet kada o tamsiuosiuose vidurmažiuose. Pirmieji buvo fiziokratai o vėliau prisijungė ir juos kritikavo merkantilistai.
Gal ne visiems įdomu kaip jie atsirado, bet turi būti įdomu ir ateičiai naudinga žinoti, ką teigė tiek vieni ir kiti.
Tai va, niekas nežino kodėl, net ir savo prigimtimi nelabai artimam ekonomikai, šovė tokia mintis prancūzui - Pjierui Samueliui Diupontui. Nuo jo ir kilo fiziokratų judėjimas. Tai va, p. Pjieras sumąstė, kad visa valstybės ūkio ašis sukasi apie žemės ūkį ir apie apie Dievo valią! ( juk viduramžiai ) 
Jis teigė, kad ūkininkas iš žemės paima "pradą" kuri naudoja tolimesnė ekonomika ( perdirbėjai ir paskutinė grandis - vrtotojai ) ir ciklu apsisukusi žū produkcija grįžta atgal pas ūkininką su pinigine verte. Todėl reikia remti valstybiniu mąstu žemės ūkio veiklą ir jos privačią nuosavybę. Nes tai turtina valstybę.
Nieko stipraus jis daugiau ekonomikos mokslui nepateikė, bet baudžiavai ir vergovei tai buvo vilties spindulys. Bet jis suformulavo pakankamai aiškią tvarką ir dėsningumų raidą. Atskyrė privatinę nuosavybę kaip prioritetinį įrankį.
Diuponto mintis gyva ir šiais laikais. Visų šalių ekonomikos tą pateisina ir taiko. Remia subsidijomis savo žemės ūkį. Niekas nuo viduramžių nepakito. Žemės ūkis tapo yra ir bus šalies ekonominio vystymosi atskaitos taškas. Savo žemės ūkio rėmimo panaikinimas ekonomikoje reiškia - svetimos ekonomikos ir jos žemės ūkio rėmimą.
Tą suvokė merkantilistai. A. Smitas. Jis kritikavo nemažai Diupontą. Tai buvo priešinga filosofija fiziokratams. Bet Smitas akcentavo prioritetą žemės ūkiui bei rėmė eksporto augimą o importą vertino kaip neigiamybę.
Vėlesniu laikotarpiu ekonomikos mokslas stiprėjo ir plėtėsi savo apimtimi. Bet jo paraštėse ir pasąmonėje šių dviejų judėjimų dvasia liko.
Todėl, kiekvienas turite teisę su nuosavybe elgtis kaip tinkamas, bent jau kol kas.
O išmokos dingti negali. Jos gali transformuotis, teleportuotis ar paprasčiausiai kisti į kitą formą. Bet jos išliks. Be jų niekaip.
( pamenate, kaip SSSR nurašinėdavo penkmečio pabaigoje skolas šalies ūkiui. tai buvo ne kas kitą o tam tikros formos ūkio subsidija )
Linkiu sau ir jums, tegu purto krizės, sproginėja ekonomikos burbulai, ( bet tik ne parako ar urano užtaisai ) mes darbo turėsime visada, nes streso metu žmogus valgo daugiau
 

Už kluono kertės, pamesta - pamiršta,
Liūdi dejuoja samanota tvora.
Ji man lyg pavėsis nuo žmonių ir garsų,
Kur man daugiau dėtis? Savęs nerandu....
 
Mano mintys paklysta, neklauso ranka.
Žodžio giją nutraukia viešnia netikra.
Ar šauksiu, tylėsiu, tokia jau dalia,
Ūkuose paklydus negrįžta Mūza.
 
Kai nieko nelieka sielos namuos,
Einu vienas guostis pas kvietį laukuos.
Nors liaunas ir silpnas - pakąstas šalnos.
Kvietelis lyg brolis užjaus ir paguos.
 
 
 

Už kluono kertės, pamesta - pamiršta,
Liūdi dejuoja samanota tvora.
Ji man lyg pavėsis nuo žmonių ir garsų,
Kur man daugiau dėtis? Savęs nerandu....
 
Mano mintys paklysta, neklauso ranka.
Žodžio giją nutraukia viešnia netikra.
Ar šauksiu, tylėsiu, tokia jau dalia,
Ūkuose paklydus negrįžta Mūza.
 
Kai nieko nelieka sielos namuos,
Einu vienas guostis pas kvietį laukuos.
Nors liaunas ir silpnas - pakąstas šalnos.
Kvietelis lyg brolis užjaus ir paguos.
 
 
 

Už kluono kertės, pamesta - pamiršta,
Liūdi dejuoja samanota tvora.
Ji man lyg pavėsis nuo žmonių ir garsų,
Kur man daugiau dėtis? Savęs nerandu....
 
Mano mintys paklysta, neklauso ranka.
Žodžio giją nutraukia viešnia netikra.
Ar šauksiu, tylėsiu, tokia jau dalia,
Ūkuose paklydus negrįžta Mūza.
 
Kai nieko nelieka sielos namuos,
Einu vienas guostis pas kvietį laukuos.
Nors liaunas ir silpnas - pakąstas šalnos.
Kvietelis lyg brolis užjaus ir paguos.
 
 
 

Už kluono kertės, pamesta - pamiršta,
Liūdi dejuoja samanota tvora.
Ji man lyg pavėsis nuo žmonių ir garsų,
Kur man daugiau dėtis? Savęs nerandu....
 
Mano mintys paklysta, neklauso ranka.
Žodžio giją nutraukia viešnia netikra.
Ar šauksiu, tylėsiu, tokia jau dalia,
Ūkuose paklydus negrįžta Mūza.
 
Kai nieko nelieka sielos namuos,
Einu vienas guostis pas kvietį laukuos.
Nors liaunas ir silpnas - pakąstas šalnos.
Kvietelis lyg brolis užjaus ir paguos.
 
 
 

Už kluono kertės, pamesta - pamiršta,
Liūdi dejuoja samanota tvora.
Ji man lyg pavėsis nuo žmonių ir garsų,
Kur man daugiau dėtis? Savęs nerandu....
 
Mano mintys paklysta, neklauso ranka.
Žodžio giją nutraukia viešnia netikra.
Ar šauksiu, tylėsiu, tokia jau dalia,
Ūkuose paklydus negrįžta Mūza.
 
Kai nieko nelieka sielos namuos,
Einu vienas guostis pas kvietį laukuos.
Nors liaunas ir silpnas - pakąstas šalnos.
Kvietelis lyg brolis užjaus ir paguos.
 
 
 

Oij tu šelmi.....

Vaizdeliai