Pienmėgys

Andrejus, alaus "milteliais" tikrai dar niekur alaus nedaro... Lietuvoje yra dvi milžiniškos salyklo gamyklos Wiking -Malt Panevėžyje ir Maltosa Švenčionėliuose, tai salyklo ir Lietuvai užtenka ir šaunius kiekius abi šios gamyklos eksportuoja dar.. O saladiną iš Švyturio anksčiau lyg tai Kretingalės ŽŪB pardavinėdavo.. Bent jau Šakių rajono bendrovės iš jų pirkdavo...dabar nežinau.. O ta vieta kur daro kvietruginę brogą yra ne Pakruojyje, o Pasvalyje, taigi truputį toliau.. Nors jie ten jau statėsi biodujų jėgainę, tai gal dabar jau ir nepardavinėja nieko..

Tai nuo bet kokio angliavandenio (jei ir krakmolu papildysit) acidozės rizika liks... tik jei lėtai skaidomas krakmolas, tai mažesnė... Lėčiausiai skaidomas sausų kukurūzų grūdų krakmolas.... toliau seka miežiai..

Matot, Andrejus... na... gi neištiriam... Aš suklydau aname post'e... jei SM 3-4 proc.. brogoje, tai iš 40 ltr brogos gaunasi tik 1,2 - 1,6 kg sausų medžiagų... O jei 10 proc, tuomet 3 - 4 kg..

Šiaip tai kelme anksčiau ta skylutė, per kurią bėga grietinė, būdavo reguliuojama...

Tai grietinė apie 32 proc riebumo?? Na, gal separatorių pareguliuoti reikia??

O kakia ji galėtų būti?? Ką ir apie ką norėtumėte išgirsti??

paskaiciavus tai karve pas mus tos brogos tiek ir isgeria. Na o su lasteliena atrodo viskas gerai, sieno yra atskirai padeta.. jei joms truktu tai rytu ta siena beto dar ir siaudu gauna. Ismatu konsistencija gera.. viena kita gal skystai deda... o su energija nu lyg turebut buti viskas gerai, nes pries menesi laiko atvaziavo pazystamas ir siek tiek paskaiciavo su savo pragrama... bendras vidurkis 23l is karves. o riebalu baltymu santikis 1.20. Andrejau, gal jūs per daug norit??? Pas jus gaunasi kaip ir monopašaro racionas.. Iš brogos (jei joje SM 3-4 proc) karvė gauna 12 - 16 kg SM Tokio produktyvumo karvė per dieną suėda 20 kg SM..+- 1 kg.. Dėl ląstelienos... Kaip jūs tikrinate veršingumą??? Ar yra žmogus, kuris veršingumus tikrina rektaliai??? Paklauskite jo, ką jis jaučia ranka, ar yra kokių likučių, ar braižosi grūdai, šienas, žolė?? O gal bandėte išplauti išmatas?? Tada ir būtų žinoma ląstelienos pakankamumas..

Pakankamai didelį kiekį rekomenduojat, praktiškai visas vanduo, ką karvė išgeria.. Ir vienas raciono komponentas kad ir jį ribosit, gali neveikti, reikia viso raciono..

Andrejus, ląstelieną žiūrėkit... atrajojimą... O jei atrajoja gerai, reiškia neužtenka angliavandenių (krakmolų -cukrų) baltymų perdirbimui.. Brogos baltymai kaitinti, tai sunkiai skaidomi..

Baikit, žmonės... ar įmanoma paaiškinti turboreaktyvinį variklį glaustai?? O karvė, drįstu teigti, sudėtingesnė...... Vien dviejų virškinimo sistemų sąveika ... o kur dar pieno gamyba.. Ir tikrai nepasikeliu ir nemanau, kad viską suprantu... Čia visiškai tas momentas, kur kolega Čainikas sakė... kuo daugiau žinai, tuo durnesnis sau atrodai..

Absol... ir aš tą patį jaučiu...ypač kelyje...tarp didžiosios ir anklavo... Lygiai kaip Adulis Aloyzyčius II karą sukėlė dėl kelio per Dancigą... Taigi, po chocholų - mes tiesiu taikymu.... O mūsų krašto apsauga.... šautuvams mėtyti prie prezidentūros..

Bet, jūs man pasakykit kita..... Kodėl 99,9 procentams Lietuvos pieno ūkių savininkų tai VISIŠKAI NEĮDOMU!!?? Va, jūs čia dviese klausinėjat, o kiti?? Per daugiau penkiolika metų ne kartą ir ne dešimt yra buvę, kad kai imi pasakoti truputėlį giliau šėrimo pasekmes ir tų pasekmių priežastis žmonės pradeda baidytis kaip nuo įkyrios širšės.... Ir šėrimo konsultantas, neparduodantis JOKIO produkto iki šiol yra visiškas nonsensas... Tuo tarpu juk visiškai aišku, kad žmogus, parduodantis produktą, niekada to produkto atžvilgiu objektyvus nebus..

Ribota ta ekskursija... Prieskrandžio įvairovės biodinamika yra milžiniška ir labai paveiksni... Mes čia truputį prisilietėm prie LRR gamybos proceso (toli gražu ne pilnai) palikdami nuošalyje baltymų skaidumą, to skaidumo greitį, amoniako susidarymo, jo reikalingumo, redukcijos procesus..reikiamų nepakeičiamųjų amino rūgščių ir vandenyje tirpių vitaminų gamybą.. Liko nepaminėtos ir lipolizės proceso galimybės ir apribojimai.. ir t.t.

Prašom. Kai žmonės tikrai domisi, malonu ir atsakinėti... Tik, noriu pasakyti, kad aš irgi jokių oficialių žinių negaunu ir jų neieškau... Viskas, ką žinau ir moku yra išmokta ir surasta savarankiškai, todėl nedrįstu pretenduoti į vienintelę ir nepaneigiamą tiesą... Ir manau, kad tikroji tiesa gimsta gausias žinias pritaikant ne mažiau gausioje praktikoje...

Teisingai, makro elementus pašaruose mes vertinam, kaip standartinius dydžius nes tyrimai kainuotų brangiau, nei duotų naudos... Jei karvės praeinant negraibo už rankovių ar kelnių, nelaižo sienų, negraužia fermos stulpų ir esant pakankamai laisvam priėjimui prie druskos.... manom, kad makroelementų poreikį patenkinam tinkamai.. Patikėkit, jei nėra aukščiau pažymėtų požymių ir racionas yra balansuojamas, dėl makro elementų trūkumo jaudintis nereikėtų... Momentiniai kraujo tyrimai, taip mėgiami kai kurių daktarų, objektyvaus vaizdo nerodo.. Pabandykit paimti kraują iš tos pačios karvės ryte ir vakare ir rodikliai bus labai skirtingi.. dėl kalcio homeostazės, pvz.. LRR prieskrandyje susidaro nuolat, tai yra fermentacijos proceso rezultatas... Karvė, per prieskrandžio gaurelius įgerdama laisvas riebalų rūgštis gauna (perdirbant kepenyse) netoli dviejų trečdalių jai reikalingos energijos.. Jei mes subalansuojame racioną taip, kad prieskrandyje susidarytų tik pagrinde acto, sviesto ir propioninė rūgštys, karvės seilių buferinio pajėgumo pakanka šių rūgščių poveikiui neutralizuoti ir prieskrandžio terpė laikosi apie 6,4 pH... Tuomet ir pieno turim, ir rodikliai geri.. Bet jei mes karvę permylim labai greitai skaidžiu krakmolu ar net cukrumi, LRR gamyba labai staigiai didėja, karvės seilių ar net papildomos sodos nebepakanka ir prasideda didesnė nei paprastai (esant normaliai fermentacijai jų priekrandyje yra nežymi dalis) laktatų, t.y pieno rūgšties darinių gamyba.. Ten jau procesas vyksta sniego lavinos principu... prasideda normaliųjų rūgščių gamybos bakterijų žūtis, pieno rūgštį vartojančių bakterijų žūtis... kaip siloso duobėje..

Dar kartą kartoju, kad mikroelementai pašaruose neįvertinami... Jų į racioną dedama tiek, kiek reikia pagal gyvulio poreikius.. Baltymų skirtingų ūkių racionuose gaunami skirtingi kiekiai iš apėmingų ir iš koncentratų... Jei ūkis taupo, baltymų iš koncentratų (kuriems vietinė dirva mažai turi įtakos) gali būti apie 30 proc, o jei ūkis siekia rezultato, tai baltymų iš koncentratų gali būti ir 65 proc.. Iš karto pasakau, kad kalbame apie baltymus, ne apie raciono sausas medžiagas.. Visos rūgštys, įskaitant propioninę, prieskrandžio turinį rūgština.. Visas rūgštis, įskaitant propioninę, natrio bikarbonatas neutralizuoja.. Propioninės rūgšties pH - 4,87 Acto rūgšties pH - 4,76 Sviesto rūgšties pH - 4,82 Laktatų..... t.y. pieno rūgšties darinių pH- 3,86 primenu, kad neutrali terpė pH apie 7.... skaičiui krintant žemyn terpė rūgštėja, kylant aukštyn -šarmėja... Mano programų skirtingi duomenys susidaro dėl naudojamų energijos pašaruose metodikų... Europinės programos reikalauja energijos duomenis įvesti iš tyrimų (nors energija netiriama, ji skaičiuojama pagal skirtingas metodikas) O amerikiečiai mano, kad stabilus kiekis energijos pašaro kilograme karvėms yra didžiulė nesamonė... nes skirtingo dydžio, produktyvumo, pieno rodiklių, veršingumo lygio gyvulys paims iš to paties kilogramo pašaro skirtingus kiekius energijos... jau vien dėl skirtingo praėjimo per virškinimo traktą laiko .. nežiūrint jau į genetiką... Todėl amerikietiškos programos energiją mato visai kitaip.... O geras ūkininkas, ar konsultantas jos pakankamumą pirmiausia mato tvarte...tą pačią dieną... Bet kokios programos yra tik pagalbinis įrankis prie žmogaus žinių..

Jau ne kartą esu sakęs, jei pats neskaitysi - nieko nebus... Pirmiausia reikia fiziologiją perprasti..."Kaip veikia karvė... o ypač prieskrandis"....

Na.... yra tokia programa... ir ne visada į akivaizdžiai patirčiai nepritaikytus dalykus dėmesį kreipti reikia.. Ta programa sako, kad veršelio prieskrandis ims dirbti nuo specialiai apdirbtų daug ląstelienos turinčių koncentratų... Ir veršelis pradės atrajoti, t.y. taps atrajotoju nuo tų koncentratų.. Paprastai veršeliai pradeda atrajoti kažkur 6 savaitę... taigi pilnai jau gali maitintis šienu.. O pas mus, esant didžiuliam veršelinių koncentratų spektrui kaip ir pagal kainas taip ir pagal kokybę tikrai nerekomenduoju šerti tuo būdu iki dviejų mėn... Nepakenks šienas po nosyte nuo antros dienos po krekenų.. O veršelis norės -valgys, nenorės, maitinsis koncentratais... Nėra ir ta amerikiečių - olandų patirtis vienareikšmiška.. Ir į ją žiūrėti reikia kritiškai, išeinant iš vietinių sąlygų... Bet tik viena galiu pasakyti.... jų mokslininkai tikrai atsakingesni ir jų tikrai nepalyginamai daugiau... todėl ir apibendrinami darbai kaip ta Nutrient Requirement.... tikrai verti dėmesio..

Baikit, kaimyne... aš karvių racionus daugiau ar mažiau nuo 1996 skaičiuoju.. Tai karvės netgi ką tik apsiveršiavusios 650 neretos... Čia iš holšteinizuotų juodmargių, žinoma... Žalos smulkesnės.. Džersiai (Radviliškio rajone yra) dar smulkesni.. Ir jei normaliai šeriant, veršiuojantis įmitimą 3,75 iš 5 laikant... Dėl dirvos nevienalytiškumo, deja, argumento priimti negaliu... Dirva turi įtakos makroelementams, t.y. tiems, kurie skaičiuojami gramais kilograme sausos medžiagos.. Nustatant mikro mineralų poreikį, jų kiekiai dirvoje NIEKUR PASAULYJE neimami domėn, stengiamasi įvesti tiek kokios yra gyvulio reikmės pagal produktyvumą ir svorį... Taip pat kaip ir su vitaminais.. Užtikrinu jus, kad ne viename ūkyje mačiau ir pats skaičiavau seleno poreikius apie 7 mg, gal ir truputį daugiau.. O jei su gyvu selenu (selplex, pvz) arba seleno mielėmis ir 8 mg viršijau... Ir šiais dalykais, žinoma, derinyje su tokoferoliais, pavyko bandose ryškiai reprodukcines problemas mažinti.. Bandose po 600 ir daugiau karvių.. O dėl Lietuviškos literatūros ir žinynų.... Deja, deja.... juos labai reikia atsakingai tikrinti nepriklausomais šaltiniais... Priėjome iki to, kad vienas VA profesorius savo knygoje propioninę rūgštį (mažiausiai rūgščią iš prieskrandyje susidarančių laisvų riebalų rūgščių) įvardijo kaip acidozės priežastį... nes jos prieskrandyje susidaro daugiausia... O grįžtant prie seleno ir jo toksiškumo, reikia pasakyti aiškiai..... toksiška seleno dozė nuo terapinės skiriasi 10 kartų... Taigi... O pašaro.... šienainių tyrimus darant.. į mineralus geriau visai nežiūrėti, nesvarbu, ką sako visokie kreidos druskos už premiksus pardavinėtojai... Skaičiuojam poreikį, įvertinam vidutinius esamus varpinėse ar ankštiniuose (ar jų mišiniuose) (kad ir iš Tamulio knygučių)kalcį, fosforą (dėkui dievui karvės ne kiaulės fosforą iš augalų pasisavina gerai) natrį chlorą dar sierą.... ir važiuojam... O premiksus perkam pagal brangiausio komponento, t.y Vit E kiekį premikse.... nes viskas kitkas tik apdumti akims, ir ištraukti iš ūkininko pinigus..

Tai ir aš per daug nesiginčiju... tik pateikiu ką žinau, iš šaltinių, man prieinamų... O 2006 metai Lietuvoje pagal tą pačią, apie kurią mudu kalbėjome Gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos apyskaitą vidutinis primilžis siekė apie 5800 kg iš karvės... Mano manymu, juk tai daug arčiau minėtiems 3500 negu 9000 kg?? Mano įsitikinimu, nėra vieno kurio nors absoliučiai teisingo šaltinio.. Viską turime derinti žiniomis ir praktika... Va, neseniai aš pats turėjau pavyzdį... :- Viename ūkyje žiūrint į karves ryškiai matosi acidozės požymiai... ir perskaičiavimas blogas ir kaka skysta, grūdų likučiai ir atrajoja blogai... Analizuojant racioną su viena amerikietiška programa - energijos perteklius ir baltymų trūkumas... Kita amerikietiška ir dvi europietiškos (vokiška ir olandų) baltymų perteklius ir energijos trūkumas... Jei nebūtum žmogus tvarte, nevaikščiotum tarp gyvulių ir nežiūrėtum į visumą..... paklystumei tarp nuorodų ir programų.... Lygiai tas pats su mineralais... Jei nebūčiau pasiūlas- poreikius išbandęs praktikoje - nekalbėčiau..

Kolega Cainikas, amerikiečiai, vokiečiai, olandai o ir paskutiniai lietuviai (cituotas Matusevičius) leidžia ir rekomenduoja daugiau... Žinoma, Andrėjus kalbėjo apie derinio nuodingumą, o aš - apie mineralo naudingumą.. Bet nebūna taip, kad tas pats mineralas tam pačiam dalykui ir skatintų ir kenktų.. Įdomumo dėlei prisegu 2 laktacijos karvės 650 kg svorio 100 dienų po apsiveršiavimo 35 kg 4,27 riebalų ir 3,45 baltymų primilžio per dieną mineralų poreikio (rqd -required) ir pasiūlos (supplied) lentelę paskaičiuota Kornelio universiteto CPM Dairy Analyzer programa... Kaip matote 6,34 mg/ dienai poreikį patenkina tik 95 procentais.. dienai šiai karvei reikia 6,69 mg... Čia matyt, amerikiečiai, kurie per valstijas melžia gerokai daugiau 9000 kg iš karvės per metus, Zootechniko žinyno neskaitė... nes jį parašė tie, kuriems primilžis jau po soc lenktynių 3500 kg iš karvės per metus milžiniškas buvo..

Faktas, ir aš su tuo sutinku... Prie palyginti plačių žinių apie šėrimą, prie arklių šėrimo nedrįstu kišti nosies visiškai.... Nors ir turiu krūvas literatūros, bet prisimenu a.a. DAKTARO E. Valionio pasakojimus apie arklių fiziologijos ypatumus ir bijau net pradėti..

Andrejau.... Cituoju "Algimantas Matusevičius, Vytautas Špakauskas GALVIJŲ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ APYKAITA, JOS SUTRIKIMAI, PROFILAKTIKA IR GYDYMAS Kaunas,2012 metai"...Dažniausia su seleno TRŪKUMU susiję reprodukciniai sutrikimai yra placentos susilaikymai, nevaisingumai, embriono mirtys, abortai,kiaušidžių cistos, metritas, nereguliari,silpna arba tyli ruja ir kt... citatos iš 105 psl. pabaiga.. Gal bent lietuviškus, laisvai ir lengvai prieinamus šaltinius pasiskaitytumėt, prieš ką nors šiame forume teigdamas??

Ir, sąžiningumo dėlei, galėtumėte su kolegomis pasidalinti tais jums žinomais rimtais šaltiniais, kurie sako, kad tokoferolių ir seleno derinys karvėms abortus sukelia...

KAS JUMS TAI SAKĖ????? dar suprasčiau, jei mes kalbėtume vien apie seleną. Jei melžiamoms neorganinis selenas tai didelėmis dozėmis (virš 8 - 10 mg lietuviškai karvei) geriau neduoti. Čia jei karvė 650 sveria. Jei daugiau, gali dar 1 mg būti. Vit. E 500 TV (TV, ne mg,!!!!) Tuo tarpu užtrūkusioms, ypač probleminėse bandose, ypač paskutinį užtrūkimo mėnesį 1500 TV vit E ir 6 mg seleno... Jei gyvas - galima dar 1- 1,5 mg. Na malonek papasakoti koki poveiki daro vit e ir seleno junginys karvei.. kas vyksta joje kaip gauna siu preparatu, kokiu budu skatina neuzsilaikyti nuovalom.. Na malonėkit, tamsta, pasiskaityti bent jau "Nutrient Requirements of Dairy Cattle: Seventh Revised Edition, 2001" 141 psl (čia apie seleną) ir 166 psl čia apie vit E, jei maža, bandykit pasinagrinėti Viskonsino universiteto nuotolinių mokymų kursą: https://dairynutrient.wisc.edu/ na, skyrelį Ruminant Nutritional Physiology.... gal malonėtumėt prasinagrinėti... aš jums vertėju nepasisamdžiau..