Pienmėgys

Koks indeksas?? Kaip pavadinimas "kombikormos"?? Šiaip tai gali keli dalykai būti, kai kiaušinius lesa... Paprasčiausias - trūksta kalcio, ar fosforo... antra, trūksta vitamino D, aukščiau paminėtų įsisavinimui.. Na, ir sudėtingiausias dalykas, trūksta nepakeičiamų amino rūgščių kiaušiniams formuoti... O šiaip tai čia pradėjo diskusiją Azizas, klausdamas ar galima pasigaminti namie gerą pašarą... Rekomendacija dėl KG ir JG buvo tiems, kurie domėjosi pramoniniais pašarais... Nors, ir pramoniniai pramoniniams nelygu... Kai gaminama ne sau, o smulkiam pardavimui, paprastai labai spaudžiama į kainą.. o maža kaina reiškia, kad yra rizika, kad sudėta ne viskas, ar ne visai tinkamos žaliavos.. Geras pašaras reiškia, kad dėjimo pike apie 120 gr pašaro sulesinus reikia gauti 1 kiaušinį...

Jei sakė, kad ss.... tai dar nereiškia, kad taip yra... Kaip sakiau, vištoms reikia daug kalcio (kreidos, kalkakmenio, kriauklelių) fosforo.... energijos iš riebalų (aliejaus) turi būti subalansuotos pagrindinės nepakeičiamos amino rūgštys (lizinas, metioninas (metioninas, cisteinas) treoninas, triptofanas)..... Jei šito nebuvo, jei trūko baltymų apskritai, jei premikso fermentai nebuvo pritaikyti pašaro žaliavoms ar dėl pigumo jų visai nebuvo..... ir gavosi pšššš.... Jei norit rezultato, reikia žiūrėti visumą, o ne vieną komponentą... JG - Joniškio Grūdai..Litagra, taip sakant..

Įmonoma.. bet premiksą teks pirkti iš kokių KG ar JG.. yra dar keli vakarietiškus parduodantys.. Reikės kviečių, sėmkių rupinių, sojos rupinių, aliejaus... ir premiksų.. Kreidos dedasi daug (9 procentai) dikalcio fosfato reikės apie 1 procento..

Vištų (ir dedeklių ir mėsinių) medžiagų apykaita viena iš greičiausių iš namuose auginamų gyvūnų... Todėl ir reikalavimai pašarui aukščiausi... Pramoninėje paukštininkystėje labai plačiai naudojami fermentai (nemaišyti su hormonais!!!!) premiksas turi būti pagamintas tikrai aukšto lygio profesionalų..

O kodėl negalit?? Neturit?? Kodėl po vieną ketvirtį melžiat??

Visiškai tikras anekdotas... nes karvės metaną ne bezda, bet riaugėja... Ir, pvz, JAV (ES uždrausta) atrajotojams šeriami prieskrandžio modifikatoriai, kad mažiau to metano riaugėtų o daugiau pienui/mėsai gaminti naudotų..

Su akseline gerai, jei ne per smulkiai... mažiausia dalelė 1,5 cm..

Su Šv. Velykomis visus! O dabar dėl vokiečių ir jų karvių riebalų.... Kaip tik turiu vienoje vietoje problemą šia tema, tai literatūros praverčiau kalnus.Teigti kokie turi būti riebalai, vienareikšmiškai yra neatsargu.. Vienas dalykas, jei karvė holšteinų kraujo - jos genetika skirta pieno kiekiui, kitas - jei Jersių, pas jas pieno mažiau, bet komponentai maksimalūs... O pas mus kas gali visiškai tiksliai žinoti, kokių veislių palikuonys yra mūsų karvutės??? Taigi tarpinių variantų begalės... Šiaip jau pieno riebalų kiekis priklauso nuo a) sušertų per racioną riebalų kiekio ir rūšies (Lietuvoje ši taisyklė iš mano patirties daugiau ar mažiau tvirtinasi holšteinizuotoms juodmargėms) acto/ propioninės rūgšties gamybos didžiajame prieskrandyje santykio (acto rūgštis lemia pieno riebalų kiekį) c) fermentacijos intensyvumo prieskrandyje, taigi ir apėmingų ir koncentratų santykio ir tų koncentratų atidavimo būdo.. Per kelis kartus mažesniais kiekiais taip pat yra puikus būdas.. (žinoma, dar geriau yra per kelis kartus, mažesniais kiekiais ant apėmingų) Kukurūzai turėtų būti už miežius geriau.. (jei galiukai nepajuodavę)

Tai tik svajonė smulkiam ūkiui. Tuomet gal ir melžčiau virš 10t. Jokia cia svajonė.paėmei kibiru ir apibarstei miltais ar tai šieną ar tai šienainį. Galima ir taip..

Na... iš lempos galima sakyti, kad kolega Tauteb, pirmiausia laktozę pasikelk iki bent 4,45 (kad netrūktų energijos..) Riebalų kiekis pakenčiamas, reiškia, ląsteliena puiki... Gerų neląstelieninių angliavandenių (krakmolo, cikraus, truputį pektino iš grūdų ir cukriakų) ir gerų baltymų (rapso, sojos iš bėdos ir sėmkių rupinių , ) ir pakils baltymai.. Ir nepirkite stebuklingų mišinių... ir koncentratų pirktinių... darykitės koncentratus patys..

Kolega Pofke, pieno riebalų/ baltymų didinimas yra aukštasis pilotažas, ir nedirbus su banda ir jos pašarais bent porą mėnesių pasakyti vieną receptą kuris tikrai veiks nesiims niekas.. Gali užtekti kilogramo šiaudų į racioną, o gali reikėti ir puskilogramio rupinių kokių nors... Ir dar begalė variantų...kuris suveiks - sunku pasakyti.. Tik kažką parduodantys paprastai tiksliai žino : Pirk jų produktą ir gausi ką norėsi.. O iš tikro, vieno tikro ir vienareikšmiškai veikiančio būdo nėra..

Na, taip.. bėginis vagoninis koncentratų dalintuvas yra liuks dalykas... Kažkada Rokiškio rajone viena ūkininkė, turėdama 60 karvių melždavo 9400 iš kiekvienos..

Geriau būtų pasidaryti kažkaip barstomus ant šieno koncentratus.. Kad valgytų kartu.. Mažesnis stresas prieskrandžiui..

Ir pastebėkit gromuliavimą... Iš 10 gulinčių bent 7- 8 turi gromuliuoti (jei viskas ramu) ir karvė kiekvieną atrijimą turi kramtyti 45 - 70 kartų.... Jei tiek negromuliuoja, nelieskit koncentratų.... o geriau papildykit racioną šienu ar kokiu puskiliu smulkintų šiaudų, jei galit..

Čia kasdien duomenis turite, ar tik per kontrolinį?? Jei kasdien, galit prie koncentratų pusę kg miežių kasdien pridėti... Arba tris šimtus gramų avižų... Gausit pieno papildomai..

Dėl rujos susilpnėjimo, nežinau, nepasitaikė... Bet su apsisėklinimu baltymų perteklius turi tiesioginį ryšį.. Jei tik urėja ilgesnį tarpą per didelė, nelaukim, kad karvės gerai kibs... Urėja šarmina reprodukcinę sistemą, o aukšto pH aplinkoje susėklinti pavyksta retai..

Gerų pienmilčių į koncentratus, ir užmiršk apie girdymą... kai norės, pats paprašys, jei toks unoravas...

Mažoka baltymų... vikiai 20 proc... pupos 26 - 28... Avižos per greitos... Jei nespaudžiant bandos maksimumui, tokio mišinuko 23 - 25 kg turėtų užtekti... Jei su reprodukcija viskas gerai... Ir dar nuo apėmingų labai priklauso..

Matot..... labai paskutiniu metu į tuos mišinius chebra įprato baltymingumui padidinti karbamidą šiūpeliuoti.... dėl to ir staugiu visur, kad nenaudotumėt mišinių, tik grynas atskiras baltymines žaliavas... Jei jau norėsit karbamido, kiekvienas atskirai jo įsidėti patys galėsit... O dabar parduoda prirašytų stebuklų, o jų pagrindas.......

Nebūtinai energijos trūkumas... Gali būti ir baltymų perteklius, ar kolega Tauteb nusipirko tą mišinį "baltyminį" su karbamidu, kaip baltymų šaltiniu, arba kokia nors žaliava su perkaitintais baltymais..dabar madoje visiems kišti "karšto" spaudimo.... Bet, kolega Petras teisus, kilogramas miežių turėtų padėtį gerinti.. kol išeisit ant žolės... Ant žolės reikalus sausi runkeliai labiau gerina..

Optimalus laikas tapti karve -24 mėn... Nors jau dabar tenka skaityti Vakarų literatūroje autoritetingų nuomonių, kad toks laikas vėlokas... Kalbama apie 22 mėn... Kiekvienas mėnuo po optimalaus amžiaus neduoda nieko gero, tik didina ūkio išlaidas... Nors.... telyčia iki tapdama karve, turi augti tiek, kiek reikia.. ne daugiau, ir ne mažiau..

Visiškai teisingos rekomendacijos... Nors celiuliozė ir hemiceliuliozė naudingos ir reikalingos, produktyvioms karvėms jų šerti reikėtų tik tiek, kiek reikia palaikyti gerą atrajojimą.. Šiaip tai rekomendacijose NDF iš apėmingų turi siekti ne mažiau kaip 21 proc nuo viso raciono NDF (celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino.. Kadangi žolės sausa medžiaga 100 proc. susidaro iš kelių svarbių medžiagų :-ŽB;ŽR;ŽP;NDF;ir neląstelieninių angliavandenių, tai didėjant procentaliai vienai komponentei, kitoms tenka mažėti... Mūsų aptariamu atveju - NDF...

Na... nelabai mes vienas kitą suprantam... Kadangi ir hemiceliuliozė ir celiuliozė yra paprastųjų cukrų polimerai (celiuliozė - gliukozės, hemiceliuliozė - pentozanų (ksilanų) , arba paprasčiau penkių anglies atomų cukrų (gliukozės molekulėje šešios anglys) junginys... Abu šie polisacharidai (ir hemiceliuoliozė ir celiuliozė) yra energijos šaltiniai... Atrajotojai tuo ir skiriasi nuo kitų gyvūnų, kad gali pasiimti energiją iš junginių, kurių kiti gyvūnai neįsisavina.. Kiti žolėdžiai, pvz, arkliai, drambliai, triušiai irgi gali iš šių junginių pasiimti energiją (laisvas riebalų rūgštis fermentacijos storojoje žarnoje metu... Bet jie praranda galimybę pasiimti nepaprastai vertingą baltymą... Ir celiuliozė, ir hemiceliuliozė, jei yra tinkamos formos (dalelių ilgio) yra atryjamos iš prieskrandžio "matraco" trynimui ir vilgymui seilėmis.. Aš nelyginčiau jų su kramtoške... Kramtoškės mes neatryjam... ir mūsų seilės daugiausia susideda jau iš tiesioginio virškinimo (skaidymo) fermentų ir skrandžio rūgštingumo reguliavimo funkcijos neatlieka...

O tai pas jus.. ( jei liucerna 15 cm) jos neišstumdo karvės?? Turiu omenyje, ne ji viena lieka?? O šienas taip pat smulkintas??

Cainikas, ligninas melžiamos karvės organizme visai neįsisisavinamas.... Nespėja... O vat hemiceliuliozė įsisavinama geriau negu celiuliozė... Kai kur vakarų literatūroje ją galima rasti vadinant "atrajojimo komponentu" Jos kiekis pašare apsprendžia atrajojimo intensyvumą... Taigi ir prieskrandžio pH stabilumą ir, kaip pasekmė - mikrobinio baltymo gamybą.... Juk net ir lietuviškose tyrimuose ne taip seniai pradėjome matyti ne tik NDF, bet ir ADF reikšmes..