Pienmėgys

O mėšliuką karvių kokią 3-5 savaitės po apsiveršiavimo plovėt, kad sakot, kad grūdai tranzitu neišeina??? Trūkstančios karvės suvirškina pašarą geriau, bet juk šeriame tam, kad daugiau pieno būtų, o ne taukų užsiaugintų?

Šiaip tai, pas tėvą turėtų būti kitokia virškinimo sistema negu pas karvę.. .. Bet jei abiem patiko... O jei rimtai, keičiant pašarą reikėtų sekti pieno tyrimų kitimus.. Ir kiekį, žinoma . Ląstelienos pašare didėjimas lems nedidelį pieno riebalų padidėjimą, bet kartu mažės pieno kiekis. Neląstelieninių angliavandenių (krakmolo iš grūdų, ir vikių/žirnių) padidėjimas gali truputį padidinti baltymus...Taigi, pieno rodikliai....

Kas taip sako, tegul pats ir šeria. Pasikartosiu:- grūdas, jei nebus sutraiškytas, išeis tranzitu. Ar sutraiškysit grūdus? Grūdai (tame tarpe ir žirniai ar vikiai) be jokios abejonės yra žymiai maistingesni už stiebus (šiaudus). Vien baltymų ir žirniuose ir vikiuose apie 22 proc sausoje masėje (avižuose apie 13 miežiuose 12 proc). Jaunuose stiebuose apie 8 proc, subrendusiuose 4-6 proc. O dabar klausimas:- Kiek procentų masės nuo viso mišinio sudaro grūdai?? Sakykim, net jei jie visi bus sutraiškyti, ir tinkami virškinimui karvės prieskrandyje??

Avižų - vikių, ar miežių - vikių truputį perauginus bus pats blogiausias variantas melžiamoms... Nes nesutraiškius grūdų (tame tarpe ir vikių) jie išeis tranzitu... o stiebai - tai tik šiaudai.. ir bus taip pat, kaip šiaudus šeriant... Jei kaip įsėlis, tuomet nesubrendusius pjaukit, nelaukit daug masės.. Tada dar ir stiebai kažkiek virškinami.

Kvietrugiai (apie kuriuos kalbėjom) angliškai "triticale" ir informacija apie juos, skirsis nuo informacijos apie "wheat"

Na, dar galima prisiminti, vieną pieno gamintojų streiką, kuomet buvo sutarta pieno neparduoti... o kai kurie partijos vadovai iš savo ūkių...

O gal teko matyti merginą, kuri vaiko nenešiojus pieno turi?

Aha.... Prunskienė nuo valstiečių jau buvo, ar labai džiaugėmės?

Po kiek laiko? Ko norite išvengti, ir ką norite pasiekti??

Kolega, nesiruošiu jus paversti į šėriką, kokiu pats save laikau, bet teiginys, kad baltymai neutralizuos krakmolo energiją yra iš pagrindų neteisingas.. Paprastai būna taip: daugiau krakmolo- daugiau energijos baltymų ir ląstelienos skaidymui. Tas krakmolas (energija) turi būti patiekiamas tolygiai, kad spėtų suskaidyti per sakykim 18 val (melžiamai) ar 54 (mėsiniam ar užtrūkusiai) visus šalia esančius baltymus ir ląstelienos celiuliozę. Pridėjus baltymų racione sumažės vietos (gyvulys suėsti gali ribotą kiekį pašaro) ląstelienai, sumažės atrajojimas, (natūrali prieskrandžio terpės neutralizacija) ir rezultatas- acidozė. Kad jos išvengti, paprastai didiname racione efektyvią (dalelių ilgis) ląstelieną, parinkinėjame tolygiau skylančio krakmolo grūdus ir galiausiai jei nesusitvarkome vanojame buferius.. Kiekvienas žingsnis reikalauja atsargumo ir patirties.. Tiesa, vienu atveju "baltymai" gali tarnauti buferiu... Tada, kai šeriame karbamidą.. Tuomet labai greitai išsiskiria dideli kiekiai amoniako, amoniakas stiprus šarmintojas.. Bet ir tokiu atveju efektyvios ląstelienos reikės, kad palaikyti natūralų atrajojimo procesą..

Kolega, kukurūzai ląstelienos atžvilgiu (jei nepjauname 10-15 cm aukštyje) daug pranašesni už bet kokią kitą žolę (ta prasme, kad ląstelienos mažiau) Kasmetiniai pašarų tyrimai tą rodo. Jei kukurūzuose net ir gruodį pjautuose NDF 41-43 proc, tai suvėluotoje žolėje - 55-70.. 55 gali net ir liucernoje būti.. Ir visada reikia atsiminti, kad atrajotojai tą ląstelieną skaido ir valgo, ir kažkoks kiekis (priklausomai nuo amžiaus ir produktyvumo) tos ląstelienos kasdieniniame racione yra būtinas Jei šeriame mėsinius galvijus, tikrai galime naudoti kvietrugius (nors, sakykim žindenėm iškart po apsiveršiavimo ar avims po apsiėriavimo nerekomenduočiau). Jų (kaip ir kviečių, rugių avižų) yra nepaprastai greitai skylantis krakmolas. Ir jei smulkiau sumalti, jie gyvulį gali greitai nuvaryti į acidozę.. Na, bet čia jau gyvulių šėrimo tema. Teks mums su gerb. Pauliumi alternatyvią konsultavimo tarnybą sukurti.

Turite omenyje apėmingus pašarus? Be konkurencijos - kukurūzai.. Didelis kiekis ląstelienos, daug gero, tolygiai skylančio krakmolo, kažkiek cukraus. Dideli derliai. Iš baltyminių žolių, esant tinkamoms dirvoms (va čia kaip reikia agronomo, kad net verkti norisi) liucerna, iš varpinių svidrė (vėl agronomo).. Na ir grūdinių... miežiai, jei kukurūzų nekuliam, vėlgi dėl teisingo krakmolo... Gaila, dar nėra tinkamos sojos... tos kur yra, negarantuotos.. Viskas, ką pasakiau, liečia melžiamas... kažkiek mėsinius, jiems mažesni ribojimai.. Ai, tiesa, rapsai.. išspaudoms..

Ekspertas - tik šėrime, ir pagrinde atrajotojų. Tuo tarpu šiuolaikinėje agronomijoje - visiškas profanas, ir kartais (ypač žolinių pašarų klausimais) nevengiantis pasiklausti geriau žinančių agronomų.

No no, kolega..... prilaikykit ratus... turiu įsikišti ne į savo daržą.. dėl tamstos frazės "grybai skaido celiuloze, ligniną, riebalus ir baltymus iki fermentų kurias maitinasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai". Taip, grybai skaido celiuliozę, ligniną, riebalus ir baltymus.. Ir jie skaido šiuos junginius SAVO IŠSKIRIAMAIS FERMENTAIS, kurie iš esmės yra tik nepaprastai efektyvūs baltyminiai katalizatoriai, pagreitinantys reakcijas daug kartų. O maitinasi grybai (ir bakterijos), suskaidę celiuliozę (gliukozės polisacharidą) ta pačia gliukoze ir iš simbiotinių augalų pasisavintais fotosintezės rezultatais iš baltymų pasiima azotą, iš riebalų - tą pačią anglį, kaip iš gliukozės.. Ir visiška tiesa, kad fungicidai nužudo grybus, o grybai nebeišskiria fermentų, kurie suskaidytų šiaudų (o ir bet kokią kitą pakeliui pasitaikiusią) celiuliozę..

Deja, jei dedate viltis į Rusijos sankcijų panaikinimą, tai klystate.... Turit tuomet viltis ir sankcijų panaikinimo ir naftos kainų kilimo.. Nes prie šių naftos kainų rublis tiek žemyn nuvažiavęs, kad rusai mūsų pieno neįpirks.... net iš tokios pigios žaliavos pagaminto..

Nežinau kur Stančikas tokius matė, aš tikrai nemačiau, nors ne pas vieną buvęs..

Su laižalais, kaip su žaislais... Pvz, ėringai aviai paskutinį mėnesį vitaminų reikia vos ne dvigubai, kaip maitinančiai, o kalcio - fosforo maitinančiai reikia dvigubai daugiau negu ėringai (priklauso ir nuo to, kiek ėriukų maitina) Kaip tuomet parinkti laižalus? Kaip įsitikinti, kad sulaižys, kiek reikia? Nuo kalcio trūkumo gali ir pieno mažėti, tai atsilieps jaunikliams..

Čia ligos avių? Tame tarpe somatinių ląstelių kiekis??

Iš pat pradžių kolegoms bandau pasakyti, kad ne firma ir ne pardavėjas lemia tai, kiek premiksas atitinka gyvulio poreikius, o tai, kas tame premikse yra.. Rekomendacijos paprastai būna uždidintos, tam, kad ir kalcio natrio gyvulys gautų pakankamai per premiksą... O ūkis tuos kalcį ir natrį gali paduoti druskos ir kreidos forma... Ir palyginkit kainą kreidos ir druskos ir tų premiksų... Skaičiuoti ir domėtis reikia..

Kai kiekio nespaudžiat, grūdų neperšeriat, tai ir rodikliai geri... O kaimyno karvutės mama gal su Džersio bulium pasimylėjus buvo..

Tauragės Grūdai jau 14 metų JOKIO kombinuoto pašaro nebegamina.. Ten tik saugyklos..

Klaidinga nuomonė iš pagrindų. Priklausomas specialistas visada stengsis įsiūlyti SAVO produktą. Nes jis atlyginimą gauna už pardavimus, visada ir be išimčių. Ir jis siūlys SAVO produktą, geriausiu atveju, jei jo reikės, net ir tada,kai konkurentų produktas bus ir pigesnis ir veiklesnis. O blogiausiu atveju, jis siūlys SAVO produktą net ir tada, kai jo net ir nereikia, ir ūkininkui, kuris nežino visos informacijos apie tą produktą, ar apie esamą problemą, nesuklysti ir neišleisti pinigų be reikalo bus sudėtinga.. Pardavimuose altruizmas neegzistuoja, ir parduoti nori visi.

Nesigauna tokios kainos net tada, kai virš 200 tonų per mėnesį parduoda..

Na, negi tik magnio oksidas suveiks, manot?? O kitos įvardintos priemonės- ne?? Ir negalvokit to magnio oksido ėriukui duoti... Jis gi dar ne atrajotojas, kol mamos pieną valgo... Va, kai pamatysit, kad šieno priėdęs guli ir kramto, tuomet tas magnio oksidas veiks... O koltik mamos pienu maitinasi- tikrai nebandykit..

Kai kuriais atvejais, pvz, išėjus ant vešlios šviežios žolės pavasarį, vienas magnio junginys iš tikro padeda suskystėjus.... išmatoms.. Tai magnio oksidas. Jis labai stiprus prieskrandžio aplinkos šarmintojas, Jo pašėrus iš tikro išmatos sutirštėja.. Bet..pašėrus tuo pat metu magnio sulfato, iš kurio magnis yra keletą kartų geriau įsisavinamas, avys tries toliau, negu mato.... nes šis junginys - laisvinantysis... Taigi, ne magnis....reguliuoja išmatų tirštumą.. Paprastai skystos išmatos tampa peršėrus neląstelieninių angliavandenių (dažniausia grūdų krakmolo) arba padavus jų iš karto daug (nepaskirsčius norimą sušerti kiekį paroje)... Krinta prieskrandžio pH (surūgštėja) gyvuliui atsitinka subklinikinė, o sunkiais atvejais klinikinė acidozė.... Sudavus magnio oksido, prieskrandžio aplinka neutralėja, ir išmatų konsistencija tvarkosi link normalios... Bet ji susitvarkytų (jei neprivedėm avies prie visiškos klinikinės acidozės) ir padavus aviai pašaro su daugiau ląstelienos, šieno, šiaudų pvz... ar sušėrus sodos (natrio bikarbonato)...., ar kurį laiką pakeitus grūdus pektino turinčiu pašaru..