Pienmėgys

O kokie stebuklai turi įvykti dėl kukurūzų??? Šiaip tai kaip tik ir liečia tą "atskirą diskusiją" dėl šėrimo... Kukurūzai ypatingi tuo, kad juose mažai baltymų, bet tie baltymai sunkiai fermentuojami prieskrandyje, apie 72 -73 proc baltymų pasiekia plonas žarnas.. Krakmolas irgi skaidosi labai lėtai ir tolygiai.. Jei sudarant racioną be kukurūzų bus šie dalykai įvertinti, bus parinktos atitinkamos žaliavos (va, baltymams gal ir rapso išspaudos kokios karštesnio spaudimo) paimtas kokio lėtesnio skilimo krakmolas racioną galima subalansuoti ir šėrimui nepavydint gauti tą virš 10 tonų.. Tiesa, dar žoliniai jauni.. (cukraus- pektino daugiau)... O šiaip tai tam "virš 10 tonų" ne vien šėrimas svarbus... Jei bandoje nebus tinkamos reprodukcijos, susėklinimo laiku, gali šerti ką nori...

Na, taip, teoriškai primilžis dėl tankesnio melžimo turėtų padidėti, tiesa.. Literatūra (amerikiečių, italų) sako, kad net 10- 12 proc.... Realybėje, turėjau galimybę dirbi su dviem ūkiais su De Lavalio robotais... juos paleidžiant ir dar porą metų.. Ir pasakyti, kad primilžio didėjimas buvo dėl robotų...... niekaip neišeina.. Pirmiausia, kad karvės SAVANORIŠKAI eitų melžtis (nereikėtų gaudyti po tvartą, ar atskyrimo vartai jas prie pašarų baidytų), robote jos turi gauti tikrai SKANŲ pašarą. Skanus paprastai reiškia ir maistingas... Prieš tai, kol nebuvo robotų, jos to koncentrato, žinoma, negavo..... Va, roboto pardavėjas sako, kad primilžis padidėjo 1,5 - 2 kg per parą dėl melžimo roboto, o aš sakau, kad dėl papildomo gero koncentrato... nes jei melžiasi 2,8 karto per parą, reiškia to koncentrato gauna bent 4,2 kg (1,5 kg per kartą..). Ir man toks padidėjimas atrodo labai per mažas... po tokio gerų koncentratų kiekio..

Kažkaip įdomiai skamba.... Robotas (vien robotas, be kitų dalykų) padidins primilžį???? Kodėl? Karvė daugiau kvėpuos, ir nuo daugiau oro bėgs daugiau pieno?? O jei pasistatęs robotą, šersi geriau, kas trukdo tai daryti be roboto? Nesugebame reikiamu laiku ir tvarkingai pašerti? Tai susitvarkykim.. Nereikės tūkstančių investicijų.... o pieno bus daugiau.. Dėl valdymo ir stebėsenos, jei tvarte nebuvo bandos valdymo programos, tai taip, tiesa.. O jei buvo?

Jooo... kainos rulonų kaip reikalas... Buvo laikas už tiek lietuviškų gauti įmanoma buvo..

Grazbek, nors ir ne jūsų sritis, sakykit prašom, kaip jūs vertintumėt ūkininką, kuris investavo į melžimo robotus, bet pavydi karvėms sojos rupinių kilogramo?? Melžia tuo robotu po 20 kg iš karvės.... ir vargo nemato.. Į melžimą suinvestuoti milžiniški pinigai, o į šėrimą - pavydim..

Gaaal.... bet gal dėl mados...kad pas mane krūčiau, negu pas kaimyną būtų..

Na iš mano, kaip šėriko varpinės žiūrint, robotas išvis sunkiai suderinamas su šiuolaikiniu šėrimu.. Problemos grupavime, šviežiapienių ir trūkstančių šėrime. Šėrykla melžimo metu visų problemų nesprendžia, papildomos stotelės irgi nelabai, reikia galimybės bent du (tris įskaitant melžimo laiko šėryklą) koncentratų receptus.. Kitaip šviežiapėnės vėlai kibs (sėklinsis) trūkstančios riebės... o tai vėl kitos problemos.. Tiesa, jei banda 60 karvių...... tai tos problemos ir aikštelėje ar į linijas melžiant bus..

Sudėtingumai ne robotų mechanikoje.... Sudėtingumai programinėje... Praėjo kokia ne tokia srovė, užlūžo programa ir.... būk tu koks nori ne atgrubnagis.... Neieško lazeris papo, ir nors bliauk..

Tebūnie taip šį kartą. Nors kiaulių klausimu mano nuomonė griežtai SUTAMPA SU JŪSŲ...... palikime pieno rinkos klausimus mūsų žiniasklaidos sąžinės balsui..

Grazbek, j8s taip puikiai surinkote medžiagą, kuri parodo, kad tikra kooperacija susiduria net su valdžios žmonių nesupratimu (jei ne daugiau) Tai gal turite medžiagos kuri praplėstų seimūno žodžius" Yra kitų kooperatyvų, kurie nepolitikavo, sunkiai skynėsi kelią, jau turi pasistatę pieno perdirbimo gamyklas ir taip pat sunkiai verčiasi."??? PVZ? Kas šie kooperatyvai, ką jie gamina eksportui (vietos rinka užversta) ir kiek tikrų, įdėjusių savo pinigus narių jie turi??

Manau, kad pirmas Lietuvoje pieną giliai perdirbsiantis TIKRAS kooperatyvas buvo ir yra būtinas. Kūrimo ir statybų klaidos buvo užprogramuotos mūsų lietuviškame mentalitete.. tai ko gero, buvo neišvengiama.... Bet, reikia pripažinti, kad TIK TOKIA, t.y. perdirbanti pirminį produktą kooperacija gali išgelbėti pieno ūkius.. Kita vertus, labai patogi kritikuotojų ir iš šono žiūrinčių ir klaidų ieškančiųjų pozicija ... Juk nereikia savais pinigais rizikuoti.. Aptarinėjame, ko reikalauja kooperatyvas, aptarinėjame mūsų akimis per didelę gautą ir prašomą paramą, bet užmirštame, kad kooperatyvo nariai rizikavo ir teberizikuoja labai apčiuopiamomis SAVO pinigų sumomis, kurios tikrai reikalingos visą tą laiką buvo ir jų ūkiuose.... Galima tik palinkėti jiems sėkmės ir didelės sėkmės, nežiūrint į tai, kad jie iš pradžių pasisamdė pigų ir nelabai tinkamą direktorių, kad prašovė su įrengimais... bet suprasti reikia, kad tik tokioje kooperacijoje pieno ūkio ateitis..

Kiškit prievarta po tešmeniu.. turėtų atsimelžt.. Kažkiek laiko truks kol avis atsistatys savo kūno rezervą, kurį prarado, kol neėdė..

Visoms aktualu (o ir pačio augintojo kišenei) subalansuotas pašaras. Jei paaugusias avis šersime vien tik žole ir grūdais (krakmolu) ir gausis lajaus sankaupos.. Na, žinoma, tai priklauso nuo to, kiek per dieną tų grūdų sušersim, kokios veislės avys, kokia ganykla..ir t.t.

Lajus- sukaupta energija Energija gyvuliui (kalbam apie atrajotoją) pagrinde krakmolas ir celiuliozė (iš ląstelienos) Ląsteliena skaidoma ir įsisavinama lėtai, ji į energijos sankaupas nueina labai išskirtiniu atveju, kai gyvulys laikomas labai labai mažame aptvare.. Gaunant daugiau ir lengvai prieinamo krakmolo (grūdai) daug daugiau šansų, kad perteklinė energija kaupsis.. Baltymai taip pat duoda energijos, bet mažiau negu angliavandeniai ir ji daug sunkiau pasisavinama o kad atsidėtų, praktiškai nebūna.. Paaugusiais čia augalas paaugęs ar žirniai padygę??

Elementariai gali būti dėl skirtingo krakmolo kiekio netgi tos pačios rūšies grūduose.. Labai bijant, dalį krakmolo pektinu keisti reikėtų.. Ypač senesnių, nesuintensyvintų veislių gyvuliams..

Jei teisingai šeriama, pati po poros mėnesių po apsiveršiavimo rujoti turėtų.. Oestrophan gali sukelti ruja, bet gali ir ne.. Mėsines sėklinat, ne kergiat?

Iš principo dėl Google- tiesa.. Bet, jei taip, tai kodėl perkame ir čia reklamuojame produktą, kuris ryškiai brangesnis, jame nėra nieko, kas padėtų jį įsisavinti mėsiniam (pabrėžiu, mėsiniam) gyvuliui.. Šiaip jau karštis (ekstruduojant žaliavos veikiamos karščiu, nors ir trumpai) sunkina priėjimą prie pašaro mikrobams (daugiau pašaro patenka į plonąsias žarnas ir suvirškinama jau paties gyvulio fermentais) . Tai aktualu labai aukšto produktyvumo pieniniams gyvuliams, nes pas juos prieskrandžiuose pašarai būna pakankamai trumpai (18-22 val).. Mėsinis gyvulys nestumia pašarų per virškinimo traktą taip greitai (apie du, du su puse karto lėčiau nei aukšto produktyvumo pieninis), pagrindinė maisto medžiagų gamyba vyksta prieskrandyje. Todėl riboti pašaro fermentabilumą čia nėra teisinga.. O čia dar žiauriai didesnė kaina.. Mėsinių ekonomika ir laikosi gi ant to, kad šeriame pigiau ir gauname puikią mėsytę. Dėl patogumo... Jei avys mėsinės, tuomet toks dalykas kaip avižos tinka nemaltas.. Įmeskit į kibirą avižų, saulėgražų rupinių, mineralų, tris kart permaišykit ranka ir pilkit gyvuliams... Turėsit ne blogesnį rezultatą nei su tuo ekstrudatu o dar ir kišenėje liks daugiau kaip pusė.. Žinoma, yra plonybių šeriant ėringas ir maitinančias mamas, yra plonybių norint mėsos o ne lajaus, bet tam ir yra Google.............. arba Pienmėgys, kaip kas pasirenka..

Avinas...... vienas kitas, vistiek nėra kur dėti..

Pienmėgys čia kolega, o ne koks nors ponas... Šiaip tai ne kartą esu pasisakęs, kad neverta pirkti JOKIŲ gatavų pašarų, o juo labiau ekstruduotų..... Ten įkalkuliuotas ne tik gamintojo pelnas, bet ir didžiulės energetinės sąnaudos.. Kam jums to reikia?? Lygiai taip pat siūlau susilaikyti nuo vien grūdų šėrimo su žoliniais pašarais.. Avims, kaip ir bet kokiems kitiems gyvūnams, reikia ir baltymų, ir vitaminų mineralų..

O kiek laiko po apsiėriavimo? Jei tai tikras vištų kombikormas, tai gerai, nes jame apie 10 proc kreidos ir fosfatų.. Mažiau krakmolo acidozei..

Taigi palyginkit kvietrugių ir avižų kiautą... Jau nekalbant apie tai, kad kvietrugiuose krakmolo daugiau...Oskaidymosi greitis - tas pats..

Ilgas rašymas... Pvz 150 kg svorio veršiui, kad normaliai augtų reikia maždaug 11 gr kalcio 9 gr fosforo 1 gr magnio.....22 mlg cinko, 12000 TV vit A 4000vit D (jei ne lauke) 120 TV (arba miligramų, jei tai dl-alfa- tokoferilacetatas) vit E. per dieną.. Žiūrit siūlomus premiksus, ir skaičiuojat, kad sušeriant norimą normą, būtų patenkinti šie rodikliai.. Šiaip tai šėrimas balansuojant racioną skaičiuojamas..

Bliamba, gėda, nemoku tėvų kalbos...

Aha, Gediminai, o su "Schweine" dar blogiau...

Vanduo ir šienas tokiu atveju geriausias vaistas... Jei persiėda sveikų grūdų, tai dar nieko.. Per grūdo luobelę ne taip greitai krakmolas prieskrandį rūgština... Blogiau, jei persiėda miltų... Šienas, ir kuo senesnės varpinės (dabar reikia sakyti miglinių) žolės..